TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvos laukia dar vieneri stabilaus augimo metai

2013 02 20 10:59
Reuters/Scanpix nuotrauka

2012 m. Lietuvos BVP augimas buvo vienas iš didžiausių visoje ES – prieaugis siekė 3,6 proc. Panašios tendencijos turėtų išlikti ir 2013 m., Lietuvos BVP turėtų didėti 3,5 proc. Vis dėlto būtų per drąsu teigti, kad dabartinė padėtis užtikrina tvarų šalies augimą ir ateityje.

Augimo laurai – eksportui

Didžiausias teigiamas netikėtumas 2012 m. buvo spartus eksporto augimas. „Danske Bank“ analitikų duomenimis, vidutinis metinis eksporto prieaugis 2012 m. siekė beveik 8 proc. Tokius augimo tempus lėmė eksporto plėtra į mažai euro zonos krizės paveiktas rinkas – Rusiją, Vokietiją, Lenkiją.

2013 m. grynojo eksporto indėlis į Lietuvos ekonomiką išliks teigiamas, tačiau eksporto augimo tempai lėtės (5,3 proc.). Lėtas investicijų atsigavimas gali apsunkinti tolesnę eksporto plėtrą. Importo augimas ir ateinančiais metais išliks rezervuotas. Tai nulems teigiamą šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos poziciją – einamosios sąskaitos perviršis 2013 m., tikėtina, sudarys apie 1,1 proc. planuojamo BVP dydžio.

Daug kas priklausys nuo vyriausybės politikos

Nepaisant lėto darbo rinkos atsigavimo, vartojimo augimas 2012 m. viršijo mūsų lūkesčius. Tikėtina, kad tam tikras atotrūkis tarp darbo pajamų ir vartojimo tendencijų buvo nulemtas šešėlinės ekonomikos poveikio bei pervedimų iš užsienio. Ateinančiais metais prognozuojamas vartojimo augimo lėtėjimas, daugiausiai nulemtas aukštos bazės efekto. Minimalios algos didinimas didelio poveikio neturės, nes, mūsų vertinimu, didžioji poveikio dalis bus susijusi su pajamų ištraukimu iš šešėlio.

Investicijų augimas buvo lėtesnis negu tikėtasi 2012 m. Valstybės investicijų nuosmukis ir lėtai atsigaunantis verslo kreditavimas stabdė bendro investicijų lygio augimą. 2013 m., „Danske Bank“ analitikų prognozėmis, tikimasi, kad fiksuotos investicijos didės tik apie 3,2 proc. Spartesnį atsigavimą ribos vis dar aukštas blogų paskolų lygis finansų sektoriuje ir neapibrėžtumai dėl valstybės investicijų raidos. Praėjusiais laikotarpiais valstybės investicijų intensyvumas tiesiogiai koreliavo su ES struktūrinės paramos įsisavinimu.

2014 m. prasidėjus naujam finansiniam ES etapui, kaip ir kiekvieno tokio etapo pradžioje, galima prognozuoti paramos įsisavinimo sulėtėjimą. Šio scenarijaus tikimybę didina ir reikšmingai pasikeitusios ES paramos įsisavinimo sąlygos. Todėl spartesnį investicijų augimą galėtų lemti renovacijos procesas. Pastarasis veiksnys į „Danske Bank“ prognozes nėra įtrauktas dėl didelio neapibrėžtumo.

Atlyginimai augs, bet nedarbas mažės lėtai

Dar praėjusiais metais vidutinis metinis darbo užmokestis išaugo 2,5 proc. iš dalies dėl 50 litų padidinto minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA). Nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 1000 litų padidintas MMA „stumtelės“ visos šalies darbo užmokesčio vidurkį į viršų – „Danske Bank“ analitikų prognozėmis, vidutinis darbo užmokestis 2013 m. augs apie 4,2 proc.

Nors MMA didinimas buvo plačiai eskaluojamas, tačiau didesnio neigiamo poveikio darbo rinkai tai neturės. 2012 m. nedarbo prognozės atitiko mūsų lūkesčius metų pabaigoje – nedarbas sudarė 13.0 – tokį lygį ir prognozavome 2012 m. 2013 m. neturinčių darbo sumažės – nedarbo lygis Lietuvoje sieks apie 12,4 proc.

Infliacijos tempai 2012 m. lėtėjo – kaip ir buvo prognozuota „Danske Bank“ analitikų, paskutinį 2012 m. mėnesį metinė infliacija sumažėjo iki 2,8 proc., o vidutinė metinė infliacija sudarė 3,1 proc. Tačiau, nepaisant palankių pasaulinių žaliavų tendencijų (nestipriai pigsiančios naftos ir kitų žaliavų), nuo metų pradžios brangstanti elektra bei dyzelinas ir vėl paspartins vartojimo kainų augimą.

Infliacija – pagrindinis euro rizikos veiksnys

Vienas iš prioritetinių vyriausybės tikslų – įsivesti eurą 2015 m. Tačiau infliacija ir vėl gali tapti pagrindiniu kliuviniu. Remiantis mūsų prognozėmis, infliacija nuo 2013 m. balandžio iki 2014 m. kovo sudarys apie 2,9 proc. ir teoriškai galimai neviršys Mastrichto kriterijaus. Tačiau siekiant apsisaugoti nuo nepageidautino išorės veiksnių poveikio, būtina atitinkama reguliuojamų kainų strategija. Panašios politikos laikėsi ir Latvija, 2013 m. pradžioje sumažinusi reguliuojamas dujų bei centrinio šildymo kainas.

Komentarą parengė Violeta Klyvienė, „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"