TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvos mišku naudojasi užsieniečiai

2016 09 12 6:00

Baldų gamybos milžinė švedų kompanija IKEA didina savo nupirkto miško plotus įvairiose šalyse ir jau pasiekė Baltijos valstybes – visose trijose kaimynėse koncernas nusipirko 38 tūkst. ha miško. Tuo metu Lietuvos miško savininkų veiklą šalies miškuose stabdo medienos pardavimo mokestis.

Kaip pranešė žiniasklaida, už 38 tūkst. ha miško koncernas IKEA sumokėjo apie 65 mln. eurų, arba vidutiniškai tik po 1,7 tūkst. eurų už hektarą.

Privačių miškų savininkų asociacijos pirmininkas Aidas Pivoriūnas „Lietuvos žinioms“ teigė, jog rinkoje hektaras brandaus miško gali kainuoti ir 4–8 tūkst. eurų.

Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje privatūs savininkai 2014 metų pradžioje valdė 824 tūkst. ha miško, arba 38,9 proc. šalies miškų – vidutinė privataus miško valda buvo 3,3 hektaro.

Informacijos apie įvykusius sandorius Lietuvoje A. Pivoriūnas teigė neturįs ir manąs, kad daugiau miško IKEA perka Latvijoje ir Estijoje. Jau buvo pranešta, kad Estijoje švedų koncernas yra nupirkęs 5,3 tūkst. ha privačių miškų.

„IKEA neturi prekybos mišku biuro Lietuvoje ir sandorius vykdo per tarpininkaujančias įmones“, – svarstė jis.

Estijoje koncernas IKEA turi biurą „IRI Investments Estonia“, per kurį pastarosiomis dienomis nusipirko 1,4 tūkst. ha miško. „Bloomberg“ anksčiau pranešė, kad pernai IKEA Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Rumunijoje iš viso įsigijo 72 tūkst. ha miško bene už 115 mln. eurų, tačiau informacijos, kiek miško kompanija įsigijo Lietuvoje, nepateikė.

„Kai Lietuvos miškuose nėra kas veikti, juos perka užsieniečiai“, – „Lietuvos žinioms“ teigė ir Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis.

Pasak jo, nuo 2015 metų pradžios įvedus 5 proc. dydžio mokestį nuo parduotos medienos privatiems savininkams, jie dabar privalo mokesčiams skirti iš viso 20 proc. lėšų, gautų už parduotą medieną, ir šis verslas tapo nerentabilus, juolab kad iš dalies dėl to medienos kaina krito trečdaliu, o kirtimų sumažėjo milijonu kubinių metrų.

A. Pivoriūnas tvirtino, kad renkamo naujojo mokesčio privatiems miškams ir jų keliukams per porą metų nebuvo skirta nė cento, nes įvedus naują mokestį, nenuspręsta, kaip jis bus administruojamas.

„Atsitiko taip, kad Lietuvos pramonė, savos medienos negaudama, ją perka Latvijoje ir Baltarusijoje“, – kalbėjo jis ir pažymėjo, kad dabar Lietuvos miškuose ūkinę veiklą vykdo tik urėdijos.

Kaimynai esą tvarkosi geriau. „Latvijos biudžetui miškai uždirba dešimteriopai daugiau, estai irgi kerta aktyviai, o mes tik žiūrime į nykstančius medžius“, – piktinasi A. Pivoriūnas.

A. Gaižučio teigimu, subrendusį mišką efektyviausia eksploatuoti 5–7 metus, o paskui jis pradeda pūti. „Kai miške nėra kaip uždirbti pinigų, jį tenka parduoti užsieniečiams“, – teigia A. Gaižutis.

Per pastaruosius porą metų Lietuvoje buvo uždarytos ir mažosios lentpjūvės. Nuo Antrojo pasaulinio karo Lietuvos miškų plotai padvigubėjo nuo 16,5 iki 33,4 procento. Tai daugiausia subrendę ir bręstantys medynai. „Nežinia, ar užaugusiu mišku pasinaudosime, ar saugosime ateities kartoms ir nieko nedarysime ir žiūrėsime, kaip pūva“, – svarsto A. Gaižutis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"