TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvos paštas nesivaiko pelno

2007 05 31 0:00
Lietuvos paštas neskaičiuoja, kokios sumos susidarė stambiesiems klientams taikant mažesnius paslaugų tarifus.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Lietuvos paštas kai kuriems savo stambiausiems klientams taiko sumažintus paslaugų tarifus ir perleidžia pelningas funkcijas, nors savo veiklai gauna valstybės biudžeto lėšų injekcijas. Bendrovės atstovai įsitikinę, kad viskas daroma sekant įstatymu.

2005 metais Lietuvos paštas iš valstybės biudžeto gavo 2,58 mln. litų dotaciją.

Lietuvos paštas iš valstybės biudžeto ne vienus metus iš eilės gauna milijonines dotacijas. Tačiau finansinės injekcijos nepadeda: bendrovės veikla nuostolinga. Pernai jos nuostoliai siekė 8,292 mln. litų, o šiemet sausio-kovo mėnesiais - 2,558 mln. litų.

Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius atkreipia dėmesį, kad pašto veikla monopolinė, ir teigia, jog patirti nuostolius teikiant monopolines paslaugas - aukščiausio neūkiškumo pavyzdys. Be to, parlamentarui atrodo keista, kad kai kurios pelningiausios pašto funkcijos perleistos privačioms įmonėms.

Tai 23 stambieji Lietuvos pašto klientai, su kuriais sudarytos pašto paslaugų teikimo sutartys. Tarp jų - "Itella", "Hansabankas", "Šviesa", Rytų skirstomieji tinklai, "Omnitel", "PZU Gyvybės draudimas" ir kiti.

Jiems paštas paslaugų tarifus mažina 44,9 procento.

"Ryšių reguliavimo tarnyba privalo užtikrinti, kad Lietuvos paštui niekas nesudarytų konkurencijos teikiant paprastųjų laiškų iki 20 gramų gabenimo paslaugas. Jei būdamas monopolininkas iš šios veiklos paštas patiria nuostolių, vadinasi, blogai sutvarkyti tarifai. Taip išeina, kad pelė ant grūdų aruodo dvesia iš bado", - kalba A.Skardžius.

Iš piršto laužtas dydis

Situaciją Lietuvos pašte ėmėsi aiškinti Seimo Audito komitetas. "Paaiškėjo, kad kai kurioms įmonėms - stambiesiems klientams - paštas taiko net 44,9 proc. nuolaidą ir dar kalba apie tai, kad iš stambiųjų klientų pašto siuntų turi 25 proc. pelningumą", - sako parlamentaras stebėdamasis, kodėl nuostolius skaičiuojanti akcinė bendrovė privačioms įmonėms perleidžia pelną nešančias funkcijas nesiekdamas iš šios veiklos gauti sau didžiausios naudos.

Pasak A.Skardžiaus, pašto atstovai esą aiškina, jog stambiesiems klientams taikomas sumažintas tarifas todėl, kad paštui nereikia jų laiškų apdoroti pašto langelyje, surinkti iš siunčiamųjų laiškų dėžučių, išvengiama vežimo, tranzitinio apdorojimo, pašto ženklų leidybos sąnaudų.

Būtent šios paslaugos esą sudaro 44,9 proc. sąnaudų, kurias patirtų Lietuvos paštas apdorodamas stambiųjų klientų siųsti pateiktus laiškus iki 20 gramų.

"Tačiau juk, pavyzdžiui, "Omnitel" laiškų iš pašto dėžučių nesurenka ir pašto ženklų nespausdina. Tad stambieji klientai irgi tikrai nepatiria tokių sąnaudų, kurios sudarytų 44,9 proc. visų sąnaudų, susidarančių apdorojant stambiojo kliento pateiktą siųsti paprastąjį laišką iki 20 gramų. Tie procentai - iš piršto laužtas dydis", - įsitikinęs A.Skardžius.

Didesni tarifai - nauda stambiems klientams

A.Skardžius tikina, kad daugelį stambiųjų klientų darbų, kurių sąnaudos taip reikšmingai įvertintos, atlieka kompiuteris.

"Stambieji klientai automatizuotai duomenis surenka kompiuteriu ir atsispausdina laiškus. Tą paslaugą gali tvarkyti ir pats paštas. Bendrovė išlaiko 8 tūkst. darbuotojų, užuot pastačiusi dešimt kompiuterių ir pigiai atlikusi darbą. O dabar višta, dedanti auksinius kiaušinius, atiduota privačioms įmonėms", - kalba parlamentaras.

Patirdamas nuostolius Lietuvos paštas prakalbo apie ketinimus kaimuose naikinti pašto skyrius ir didinti paslaugų tarifus. A.Skardžiaus teigimu, Lietuvos paštui padidinus tarifus dar didesnę naudą gaus stambieji klientai. Pasak parlamentaro, tokiu būdu paštas pasirūpintų ne savo įmonės rentabilumu, o tarpininkų nauda.

"Lietuvos paštas iš valstybės biudžeto prašė pinigų ir jų gavo. Tuo tarpu stambiesiems savo klientams pats paštas darė didžiules nuolaidas. Nenorėčiau kalbėti tiesmukai, kad tai nusikalstama veikla, tačiau neskaidrumo galima įžvelgti, - svarsto A.Skardžius. - Gal dangstoma bendra veikla su privatininkais?"

Be to, A.Skardžius pažymi, kad AB Lietuvos paštas nepateikia duomenų, kokių sumų įstaiga neteko stambiesiems klientams taikydama mažesnį paslaugų tarifą.

Remiasi teisės aktais

Kaip teigia Lietuvos pašto atstovė Gintarė Rimkuvienė, bendrovė tokios statistikos niekada nevedusi.

G.Rimkuvienė tikina, kad stambiesiems pašto klientams taikomi mažesni tarifai - tai teisės aktais pagrįsti dydžiai, kurių vadinti nuolaidomis negalima. "Lietuvos paštas - ne privati įstaiga, kad klientams taikytų nuolaidas. Visi universaliųjų pašto paslaugų tarifai yra grindžiami teikiamų universaliųjų pašto paslaugų sąnaudomis. Tai numatyta ir Lietuvos Respublikos pašto įstatyme", - aiškina G.Rimkuvienė.

Pasak jos, bendrovė, turėdama didesnius pašto korespondencijos srautus, sumažina krovimo, pakavimo darbų, vežimo, medžiagų bei kitas sąnaudas, tenkančias vienai paslaugai, ir gaudama nustatytu laiku pinigus gali vėl juos operatyviai investuoti. G.Rimkuvienė pažymi, kad stambiųjų klientų tarifai buvo pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai, kuri pastabų nepateikė.

Kaip teigia Linas Bakutis, Ryšių reguliavimo tarnybos Universaliųjų paslaugų skyriaus vedėjas, maksimalus laiško iki 20 gramų siuntimo tarifas - 1 litas - nustatytas dar 1999 metais. Lietuvos paštas neturi teisės viršyti šios kainos, tačiau pati įstaiga gali nustatyti mažesnius tarifus. Svarbu, kad jie neneštų bendrovei nuostolių.

"Pasiuntinių ir pašto paslaugas Lietuvoje teikia daugiau nei 70 įmonių. Visiškai liberalizavus pašto rinką kitos pašto paslaugas teikiančios įmonės neprivalės laiškų, sveriančių mažiau kaip 50 gramų, pristatyti gavėjams 2,5 karto brangiau nei Lietuvos paštas. Jos galės teikti paslaugas be jokių apribojimų. Lietuvos paštas turės dirbti be išimtinių teisių. Bet valdydamas išplėtotą pašto paslaugų teikimo vietų tinklą Lietuvos paštas yra ir liks didelę įtaką turinčiu pašto rinkos dalyviu. O tai, kad sukurta baze gali naudotis ir kitos įmonės, - įprastas verslo partnerių bendradarbiavimas, kuris ateityje, tikėtina, plėsis", - teigia G.Rimkuvienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"