TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvos pašte - nenugalimos jėgos

2008 01 09 0:00
Laiškai, laikraščiai ir kita pašto korespondencija vėluoja visus pastaruosius mėnesius.
LŽ archyvo nuotrauka

Vėl pabrango pašto paslaugų teikimo tarifai, o nuo šių metų pradžios padidėjo ir pašto darbuotojų atlyginimai. Tačiau niekas nepasikeitė: pirmosiomis sausio savaitėmis pašto klientai nesiliovė skųstis mūsų valstybės pašto paslaugų teikimo kokybe.

Laiškai, laikraščiai ir kita pašto korespondencija vėluoja visus pastaruosius mėnesius. Anksčiau pašto paslaugomis dažniausiai skundėsi kaimo vietovių gyventojai, o praėjusią vasarą ir rudenį - miestų. Šiemet dar visiškai laikraščių nesulaukusių prenumeratorių jau atsirado visuose šalies miestuose.

Nors paštininkai ginasi, kad jie nespėja išnešioti korespondencijos, nes trūksta darbuotojų, tačiau pinigus už prenumeratą sumokėjusiems klientams tai nerūpi.

Neguodžia jų ir tai, kad kaimo vietovėse išparduodamos pašto patalpos, skirtos įmonės veiklos nuostoliams padengti.

Painiuose pašto atstovų paaiškinimuose kai kas gali įžvelgti už pašto esančių nenugalimų jėgų interesus priversti bendrovę "Lietuvos paštas", kurios akcijas valdo valstybė, bankrutuoti ir privatizavus padaryti "aukso kiaušinius dedančia" privačia įmone.

Įstatymai sau, paštininkai - sau

Pagal šiuo metu galiojantį Pašto įstatymo pakeitimo įstatymą, universaliųjų pašto paslaugų teikėjas privalo visiems naudotojams vienodomis sąlygomis užtikrinti universaliųjų pašto paslaugų nenutrūkstamą teikimą šalies teritorijoje kiekvieną darbo dieną ir ne mažiau kaip penkias dienas per savaitę, išskyrus atvejus, priklausančius nuo nenugalimos jėgos.

Atsižvelgiant į pašto klientų nusiskundimus, nuolat vėluojantį laikraščių prenumeratos pristatymą, pristatomas pasenusias sąskaitas ir svarbius dokumentus, dėl ko ne vienas šalies gyventojas ir verslininkas turėjo rimtesnių problemų, galima manyti, kad monopoliniame Lietuvos pašte įsigalėjo būtent nenugalimos jėgos.

Dirba tinginiai?

Susisiekimo ministerijos Informacinių technologijų ir telekomunikacijų departamento direktorius Valdas Kišonas, paklaustas, kodėl valstybei priklausantis paštas vėluoja pristatyti klientams korespondenciją tikino, esą pašte pasitaiko tinginių ir nesąžiningų darbuotojų.

"Lietuvos pašto vadovai atidžiai analizuoja kiekvieną klientų skundą, kiekvieną pastabą. Bendrovėje sukurta darbuotojų skatinimo ir apmokymo programa, tačiau yra nedrausmingų žmonių, nemažai nesklandumų", - dėstė V.Kišonas.

Pašto darbuotojams keliant atlyginimus ypatingas dėmesys buvo skiriamas iki šiol mažiausiai uždirbusiems darbuotojams - jų pareiginės algos padidės iki 30 proc. Pranešama, kad pašto darbuotojų atlyginimai dar kartą didės nuo liepos 1 dienos. Numatoma padidinti jų mėnesinę pareiginę algą, vienetinius darbo apmokėjimo įkainius ir valandinius tarifinius atlygius.

Nuo kovo 1 dienos taip pat planuojama pakelti AB "Lietuvos paštas" administracijos tarnautojų mėnesinę pareiginę algą.

Kaip LŽ sakė Lietuvos pašto Ryšių su visuomene skyriaus viršininkė Jurgita Čepulytė, tikimasi, kad atlyginimų didinimas padės įmonei stabilizuoti darbuotojų skaičių. Anot jos, šiuo metu bendrovėje, kurioje dirba per 8000 darbuotojų, trūksta apytiksliai 1,5 proc. darbuotojų. "Atlyginimai ir yra didinami, kad darbuotojų visiškai nebetrūktųbę", - LŽ sakė J.Čepulytė.

Paštas užsišventė?

Nuo sausio padidėjus pašto darbuotojų algoms pašto klientai nepajuto pokyčių - laiškai, laikraščiai ir kita korespondencija tebevėluoja pasiekti savo adresatus.

J.Čepulytė tikino, kad šventiniu periodu neva visko pasitaiko. "Kai toks didelis darbuotojų skaičius, ne visada įmanoma sukoordinuoti kiekvieno jų darbą, tad pašto korespondencija galėjo ir vėluoti vieno ar kito laiškininko aptarnaujamoje teritorijoje", - sakė ji.

Paklausta, kodėl Lietuvos pašto vadovybė nesiima konkrečių veiksmų, kad šalies paštas būtų patikimas, pašnekovė atsakė, kad bet kuri situacija, susijusi su darbinės veiklos procesais, kylančiomis problemomis yra žinoma ir sprendžiama. Taip ir liko neaišku, kodėl dedant tiek pastangų, situacija negerėja.

Karti tiesa

Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius LŽ priminė kelis faktus iš Valstybės kontrolės ataskaitos apie Lietuvos pašto nuostolingą darbą. Pasak parlamentaro, 2002-2005 metų laikotarpiu "Lietuvos paštas" buvo valstybinė įmonė ir iš valstybės gaudavo milijonines dotacijas. Tada universaliosios pašto paslaugos tarifas siekė 1 litą. "Jau tada paštas taikė 44,9 proc. nuolaidą stambioms įmonėms - bankams, ryšių paslaugas teikiančioms įmonėms ir tokiai bendrovei kaip "Itella" - kurios kaip tarpininkės teikė pašto paslaugas šalies gyventojams. Bendrovė "Itella" kaip tarpininkė pasirašo sutartis su pašto klientais ir gauna 45 proc. nuolaidą pašto paslaugoms teikti. Tuo tarpu paštas iš valstybės ėmė pinigus. Nei pašto vadovybė, nei Susisiekimo ministerija Seimo Audito komitete negalėjo įrodyti, kad šie tarpininkai yra reikalingi", - pasipiktinimo neslėpė Seimo narys A.Skardžius.

"Kam reikia atiduoti dalį tarifo? Lietuvos paštui įstatymu suteikta monopolinė teisė, ir kiti konkurentai, teikiantys Lietuvos paštui priskirtas paslaugas, gali teikti tik su dvigubai didesniu tarifu, kitaip jų veika bus nelegali ir nusikalstama", - mano A.Skardžius.

Anot jo, Lietuvos paštui 2006-2007 metais tapus akcine bendrove buvo pradėtas pardavinėti pašto turtas, kad neva būtų padengiami nuostoliai. "Parduotu turtu paštas dengia nuostolius, tuo tarpu tarpininkams teikia milijonines nuolaidas. Už ką reikia atiduoti pusę tarifo ir parduoti turtą? Arba iš valstybės imti milijonines sumas siekiant padengti nuostolius, užuot gavus pelno? Paštas gali ramiai teikti šias paslaugas be tarpininkų, ir nereikės pardavinėti turto bei varyti pašto į bankrotą", - įsijautęs komentavo A.Skardžius.

AB "Lietuvos paštas" Ryšių su visuomene skyriaus viršininkė J.Čepulytė, atkirto, kad jau ne kartą pašto vadovams teko neigti žiniasklaidos publikacijas dėl mažesnių nei įprastai universaliųjų ir kitų pašto paslaugų tarifų, taikomų stambiems klientams. Anot jos, tai specifiniai tarifai, kuriuose įvertintos bendrovės nepatirtos sąnaudos, palyginti su įprastai teikiamomis pašto paslaugomis. Jie esą taikomi visiems klientams, pateikusiems skirstyti, vežti, pristatyti per kalendorinį mėnesį daugiau kaip 1000 pašto korespondencijos. "Todėl Lietuvos paštas įvertina nepatirtas sąnaudas ir ta dalimi nustato jiems žemesnius nei įprastai teikiamų pašto paslaugų tarifus", - aiškino J.Čepulytė.

Anot Seimo nario A.Skardžiaus, kam tie tarpininkai reikalingi, turėtų išsiaiškinti specialiosios tarnybos ir prokuratūra.

"Aukso kiaušiniai atiduodami tarpininkams. Beje, praeitų metų pabaigoje padidinus tarifą per 2 litus reiškia, kad tarpininkai, gavę 45 proc. nuolaidą, dar labiau padidino savo pelną", - tęsė A.Skardžius. Audito komiteto pirmininko pavaduotojas nuo LŽ neslėpė, kad Susisiekimo ministerija komitetui pranešė, kad 2006 metais Lietuvos pašto generalinio direktoriaus patvirtinti tarifai buvo su 20 proc. pelnu. "Stambiems klientams duodama 45 proc. nuolaida ir dar turimas 20 proc. pelnas. Tai kam reikėjo apiplėšinėti žmones ir didinti tarifus du kartus, jei prie 1 lito jau buvo toks pelnas?", - galų nesuveda parlamentaras.

Anot jo, dėl šių priežasčių be abejonės kenčia ir pašto paslaugų teikimo kokybė, nes, jo nuomone, galbūt ruošiamasi nustekenti Lietuvos paštą visais įmanomais būdais, o dėl to kenčia visai nekalti šalies piliečiai. A.Skardžius mano, kad bloginant paslaugų kokybę įmonę bus lengviau privatizuoti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"