TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvos pieno supirkimo kainos nepralenks kaimynų

2016 04 21 6:00
Lietuvoje pienininkystė yra viena svarbiausių žemės ūkio sričių - ji pagamina 19–24 proc. bendrosios žemės ūkio ir daugiau kaip pusę gyvulininkystės bendrosios produkcijos. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Per ateinančius septynerius metus Lietuvoje galima tikėtis prekinio pieno gamybos augimo ir didesnės žalio pieno kainos. Tačiau ji vis tiek išliks mažiausia regione.

Tokias išvadas pateikia Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslininkai ką tik pasirodžiusioje studijoje „Pieno gamybos kvotų panaikinimo įtakos Lietuvos pienininkystei vertinimas“.

Pasak mokslininkų, pieno gamybos kvotų panaikinimas neturės poveikio Lietuvos pienininkystei, nes nacionalinė pieno gamybos kvota niekada nebuvo įvykdyta daugiau kaip 83 procentais. Didžiausią įtaką žalio pieno gamybai ir kainai darys perdirbimo pajėgumo didinimas.

Kaip sako studijos autoriai, žalio pieno paklausą Lietuvoje mažins pokyčiai gretimų šalių pieno sektoriuose. „Įvertinus ir kitų veiksnių poveikį, 2020 metais, palyginti su 2014-aisiais, galima tikėtis prekinio pieno gamybos augimo ir didesnės žalio pieno kainos. Tačiau jo supirkimo kainos neturėtų pralenkti kaimynų rinkose siūlomų kainų“, – teigia mokslininkai.

Pieno gamybos kvotos Europos Sąjungoje (ES) nuo 1984 metų buvo viena svarbiausių žalio pieno rinkos reguliavimo priemonių. Jų panaikinimas 2015 metų balandžio 1 dieną keičia šios rinkos sąlygas, nors ES ėmėsi priemonių, padėsiančių sklandžiai pereiti į rinką be kvotų.

Lietuvos mokslininkų nuomone, pieno gamybos kvotų panaikinimas skirtingai paveiks ES valstybes, nes kvotos jų galiojimo pabaigoje nevienodai ribojo prekinio pieno gamybą. Be to, skyrėsi ir kitos sąlygos.

Lietuvoje pienininkystė – viena svarbiausių žemės ūkio sričių. Čia pagaminama 19–24 proc. bendrosios žemės ūkio ir daugiau kaip pusė gyvulininkystės bendrosios produkcijos. Todėl pokyčiai pieno sektoriuje svarbūs didelei daliai Lietuvos žemės ūkyje dirbančių žmonių ir visai žemės ūkio ekonomikai.

Lietuva pagal pagaminamo pieno kiekį vienam gyventojui 2013 metais kartu su Estija dalijosi 4–5 vieta ES.

Priėmus sprendimą nuo 2015 metų ES atsisakyti pieno gamybos kvotų, buvo paskelbta nemažai mokslinių darbų, kuriuose vertinta pieno gamybos kvotų panaikinimo įtaka ES pienininkystei. Dauguma autorių, tyrusių pieno gamybos kvotų panaikinimo galimas pasekmes, prognozavo gana sklandų ES perėjimą prie bekvotės pieno gamybos. Jie prognozavo, kad pieno gamybos augimas koncentruosis pienininkystei palankesniuose regionuose ir efektyvesnės pienininkystės valstybėse.

Mokslinių tyrimų, kaip pieno gamybos kvotų panaikinimas paveiks Lietuvos pienininkystę, kol kas nėra. Tik kai kuriuose darbuose tarp kitų šalių minimi ir Lietuvos prekinės pieno gamybos galimi pokyčiai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"