TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvos pramonė rugpjūtį slopo

2014 09 23 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Problemos didžiausioje šalies bendrovėje, o vėliau ir Rusijos sustabdytas maisto produktų importas iš Europos Sąjungos valstybių tapo veiksniais, stabdančiais Lietuvos pramonės augimą.

Vakar Statistikos departamento paskelbtame pranešime apie Lietuvos pramonės pokyčius mirga minusai. Rugpjūtį, palyginti su liepa, šalies pramonė smuko 7 proc. (panaikinus sezono įtaką – 3,6 proc.), o palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu – atitinkamai 5,7 proc. ir 5 procentais. Tiesa, lyginamosiomis kainomis metinis kritimas nėra ryškus – 1,9 proc. (pašalinus darbo dienų įtaką – 1,3 proc.).

Atsiliepia Rusija

„Rugpjūčio minusai po liepą stebėto spartaus metinio augimo kelia nemažai nerimo. Praėjusio mėnesio pramonės statistikoje jau, matyt, atsispindi ir Rusijos embargo, paskelbto rugpjūčio 8 dieną, padariniai“, – svarstė DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė. Maisto pramonei tenka apie 20 proc. visos apdirbamosios gamybos apimties.

Panašiai mano ir SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė. Pasak jos, Rusijos paskelbtas embargas yra viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių artimiausiu metu neverta tikėtis spartesnio Lietuvos pramonės augimo. „Gamybos, pirmiausia pieno ir mėsos, greitai perorientuoti nepavyks. Didesnė viltis būtų eksportas į euro zonos rinkas, bet ir ten ryškesnio augimo nematyti“, – konstatavo analitikė. Šiuo metu pramonės aplinka nėra palanki, be to, anot V. Tauraitės, yra daug netinkamų veiksnių, o tarp prošvaisčių – nebent laukiamas šviesiųjų naftos produktų kainų kritimas ir tai, kad grįžta lietuviškos produkcijos užsakymai iš Kinijos.

Kita vertus, Rusijos paskelbtos sankcijos, I. Genytės-Pikčienės nuomone, skatina verslininkus aktyviau ieškoti naujų rinkų, o tai savo ruožtu gali būti palanku ilgalaikio vartojimo produktų gamintojams. Tokią tendenciją tarsi atspindi pastebimai gerėjanti transporto priemonių (priekabų ir puspriekabių) gamybos padėtis – einant į naujas rinkas reikia taikytis prie jose nustatytų techninių reikalavimų krovininiam transportui. Vien rugpjūtį, palyginti su liepa, puspriekabių ir priekabų pagaminta 21 proc. daugiau negu liepą.

Žinia iš Mažeikių

Lietuvos pramonės statistika, kaip teigia V. Tauraitė, beveik visus šiuos metus turėjo minuso ženklą. Viena svarbiausių to priežasčių – įmonės „Orlen Lietuva“ sunkumai. Mažeikių naftos perdirbimo gamykla beveik nuo metų pradžios dirbo minimaliu režimu, tačiau prieš keletą dienų pranešta, kad rugsėjį ji vėl tikisi pasiekti 90 proc. pajėgumą. Ši žinia rugpjūčio statistikoje, be abejo, neatsispindi.

„Orlen Lietuva“ yra didžiausia šalies įmonė, tad jos dalis pramonės statistikoje yra dominuojanti. SEB analitikė atkreipė dėmesį, kad, atmetus šios bendrovės įtaką, likusi apdirbamoji pramonė per metus netgi 3,5 proc. ūgtelėjo, todėl bendra pramonės padėtis neatrodo dramatiška.

Tačiau DNB analitikė pabrėžė, jog įmonės "Orlen Lietuva" įtaka reikšmingesnė tik Lietuvos pramonės gamybos ir užsienio prekybos statistikai. Makroekonominiu požiūriu ji neišsiskiria.

Geresnės nuotaikos jaučiamos baldų, tekstilės, kasybos pramonėje. Per aštuonis šių metų mėnesius rezultatai, palyginti su pernykščiais, pagerėjo beveik 8 procentais. Tai rodo ir statybų atsigavimą. Tiesa, pastaruosius keletą mėnesių jis lėtėjo, tačiau, kaip sakė I. Genytė-Pikčienė, šis sektorius gana inertiškas, todėl artimiausiu metu neturėtų labai kristi.

Euras nieko nelems

Iki euro įvedimo Lietuvoje liko vos 100 dienų, bet šis procesas, pašnekovių manymu, esminių ekonomikos ir pramonės permainų nežada. Pasak V. Tauraitės, žvelgiant iš vartojimo pozicijų nuomonės išsiskiria į dvi priešingas kryptis. Vieniems atrodo, jog reikia taupyti, nes paskui nebus už ką duonos nusipirkti, o kiti įsitikinę, kad geriau taupyti dabar, nes įvedus eurą viskas pabrangs. „Tai kraštutinės nuomonės. Man regis, dauguma svarsto racionaliai ir į euro įvedimą žvelgia tik kaip į techninį žingsnį“, – teigė ji.

Panašiai komentavo ir I. Genytė-Pikčienė: „Mano akimis, euro įvedimas tėra technologinis slenkstis, kuris makroekonomikos pagrindų nekeičia. Kai kurios šakos patirs nemažai vienkartinių išlaidų, tačiau tai ilgalaikė investicija, ilgainiui ji atsipirks.“

Analitikės sutaria, kad euro įvedimas daugiau kainuos prekybos ir finansinio tarpininkavimo sektoriams, o pramonei jis bus naudingas keliais požiūriais: leis sutaupyti eliminavus valiutų konvertavimo riziką, o netiesiogiai – padės propaguoti Lietuvos pramonės gaminius. Mat, kaip aiškino V. Tauraitė, vartotojai irgi galės lengviau lyginti analogiškų prekių kainas ir pripažinti, kad lietuviškos prekės yra ne tik kokybiškos, bet ir kainuoja gerokai pigiau nei pagamintos Vakaruose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"