TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvos pramonininkų konfederacijos kreipimasis

2008 02 01 0:00

J.E. LR Prezidentui Valdui Adamkui,

LR Užsienio reikalų ministrui p. Petrui Vaitiekūnui -

Dėl Lietuvos užsienio prekybos politikos :

Jūsų Ekscelencija Prezidente,

Gerbiamas pone Ministre,

Pastaruoju metu buvome nustebinti kai kurių diplomatų ir Jūsų patarėjų pasisakymų, kad Lietuvos užsienio prekybos politika nebeatitinkanti laikmečio reikalavimų, ir ją būtina keisti.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vertinimu, iki šiol LR užsienio reikalų ministerijos ir diplomatų, kurie dirba eksporto plėtros ir prekybos politikos klausimais tiek ministerijoje, tiek Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Briuselyje, veikla atspindėjo Lietuvos ekonominius interesus. Mūsų šalies diplomatai pakankamai gerai įgyvendino tai, kas yra numatyta Lietuvos užsienio prekybos politikos metmenyse.

Manome, kad daugelis metmenyse išdėstytų nuostatų yra kaip tik tai, ko šiandien reikia atstovaujant šalies ekonominiams interesams:

- užtikrinti jautriems Lietuvos ūkio sektoriams bent minimalią apsaugą atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjunga jau dabar taiko vienus mažiausių muitų tarifus pasaulyje. Europos Sąjungos rinkos atvėrimas trečiosioms šalims turi būti subalansuotas ir nevienašališkas:

- sumažinti trečiųjų šalių nekonkurencinės praktikos ir staigaus importo padidėjimo įtaką Lietuvos ūkiui ir taip įvairiais teisėtais prekybos instrumentais (antidempingo, kompensacinėmis, protekcinėmis priemonėmis) sukurti lygias (adekvačias) konkurencines sąlygas;

- ieškoti būdų konkurencinėms sąlygoms suvienodinti, nes joms turi įtakos skirtingi gamtosaugos ir darbo standartai, skatinti trečiąsias šalis prisiimti įsipareigojimus bent dėl minimalių darbo ir gamtosaugos standartų laikymosi.

Lietuvos pramonininkų konfederacija iš principo visada pasisakė už užsienio prekybos liberalizavimą. Tačiau prekybos liberalizavimas su trečiosiomis šalimis turi būti labai subalansuotas. Jis negali būti vienpusiškas ir turi vykti taip, kad nepakenktų ištisiems ūkio sektoriams, nesukeltų ekonominio ir socialinio nestabilumo. Konkurencinis trečiųjų šalių pranašumas dažnai įgyjamas dėl nekonkurencinės praktikos ar dėl to, kad valstybės politika neužtikrina tarptautinių taisyklių laikymosi. Dempingas yra dažnas šių šalių gamintojų skverbimosi į ES rinkas palydovas.

2006 m. gruodžio 6 d. ES Komisija paskelbė Žaliąją knygą "Europos prekybos apsaugos priemonės besikeičiančioje pasaulio ekonomikoje" ir pakvietė viešoms konsultacijoms visus suinteresuotus asmenis pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu. Konsultacijose aktyviai dalyvavo Lietuvos pramonininkų konfederacija, pramonės įmonių asociacijos ir pramonės įmonės.

Konsultacijų tikslas buvo suteikti Europos Komisijai mandatą keisti ES rinkos apsaugos priemonių bazinį Reglamentą, kad būtų sušvelnintos rinkos apsaugos priemonės, kad ES šalių gamintojai, veikiantys trečiosiose šalyse, būtų pripažinti ES gamintojais, o sprendimus dėl antidempingo ir kitų priemonių taikymo lemtų vadinamasis bendrijos interesas, t. y. vartotojų interesas.

Tačiau ES prekybos komisarui Peteriui Mandelsonui teko nusivilti - konsultacijų išvados parodė, kad dauguma dalyvavusiųjų konsultacijose pasisako prieš esminius prekybos apsaugos priemonių sistemos pakeitimus, kurių rezultatas turėtų būti - susilpnintas egzistuojančių instrumentų taikymas prieš nesąžiningą prekybą ir dempingą iš trečiųjų šalių ir ypač susilpnintas antidempingo bei antisubsidijų priemonių taikymas prieš ES šalių įmones, kurios savo veiklą yra perkėlusios į trečiąsias šalis.

Lietuvos pramonininkų konfederacija taip pat nepritarė Reglamento dėl prekybos apsaugos priemonių pakeitimams ir savo poziciją išsakė LR Ministrui Pirmininkui, Europos Komisijos viceprezidentui G.Verheugenui, komisarams D.Grybauskaitei, P.Mandelsonui, Europos Parlamento pirmininkui H.G.Poteringui, Europos Parlamento nariams.

Nors ES šalių ekonominė sankloda skirtinga, nemažai jų taip pat aktyviai gina savo pramonės interesus ir pasisako prieš rinkos apsaugos priemonių reformą ir siekį dar labiau liberalizuoti prekių patekimą į ES. Taigi Lietuvos pramonininkai ir verslininkai nėra vieniši su savo pozicija Europos Sąjungoje.

Iki šiol mūsų šalies pramonininkai gerai suprato Lietuvos užsienio prekybos politiką, kuri yra Lietuvos užsienio politikos sudedamoji dalis ir kurios uždavinys po įstojimo į ES buvo - "dalyvaujant bendrosios prekybos politikos formavime ginti nacionalinius interesus dvišaliuose ir daugiašaliuose prekybiniuose santykiuose su trečiosiomis šalimis ir jiems atstovauti."

Dabartinės Lietuvos užsienio prekybos politikos oponentai teigia, kad dabartinė Lietuvos pozicija neva nepasiteisino - ekonominė protekcionizmo nauda esanti abejotina. Tokia pozicija menkina Lietuvos kaip sėkmingos reformų šalies įvaizdį ir trukdo aktyviai užsienio (kaimynystės) ar Europos (vidaus rinkos, ES biudžeto reformos) politikai.

Dabartinė ES bendroji užsienio prekybos politika yra pati atviriausia pasaulyje. Lietuvos diplomatija, mūsų nuomone, teisingai elgiasi, kad laikosi ne protekcionistinės politikos, tačiau saugančios mūsų šalies ekonomiką nuo nesąžiningų konkurentų veiksmų. Net egzistuojančios ES rinkos apsaugos priemonės taikomos vangiai. Tyrimų, po kurių paskirtos baudos, procentas 2007 m. pasiekė žemiausią lygmenį per visą istoriją, tai buvo vieninteliai metai, kai net 8 mėnesius iš eilės nebuvo pradėti nauji tyrimai.

2006 m. bankrutavo Lietuvos ir Čekijos elektronikos įmonės, nesulaukusios užvilkintos antidempingo bylos pabaigos. O sparčiai augančios ekonomikos šalys išlaiko protekcionistinę politiką ir riboja importą tarifiniais ir netarifiniais barjerais.

Teigiama, kad dabartinė Lietuvos užsienio prekybos politika neva riboja konkurenciją, mažina įmonių konkurencingumą ir stabdo perėjimą į aukštesnės pridėtinės vertės veiklas. Taip pat sakoma, kad politiką esą reikia grįsti ne "siaurais atskirų įmonių ar verslo interesais, o viešaisiais vartotojų interesais".

Bet juk Lietuvos vartotojų interesai bus apginti ne tada, kai rinkoje bus pigesnių prekių iš trečiųjų šalių, o kada bus už ką tas prekes pirkti. O tai reiškia, kad žmonės turi turėti darbo.

Kai kurios šalys taiko tokią politiką, kai dempingo kainomis patenka į rinkas, sužlugdo vietinę pramonę ir tada, kai lieka vieni rinkoje, pakelia kainas.

Vienašališkas sienų atvėrimas gali suteikti tik trumpalaikę naudą vartotojui, bet, žlugus vietinei pramonei, importuotojai taps monopolininkais rinkoje ir pradės diktuoti kainas. Reikia įvertinti ir tai, kad žlungant vietinei pramonei vis daugiau vartotojų taps prašytojais arba ekonominiais emigrantais, ir tai tikrai neprisidės prie Lietuvos ekonominės padėties gerinimo.

Lietuvos pramonininkai pritardami prekybos liberalizavimui su kaimyninėmis valstybėmis kelia daug reikalavimų derybininkams tiek dėl dvigubų ar trigubų tarifų, tiek dėl dempingo klausimų ir visada bus prieš nesąžiningą konkurenciją iš šių šalių pusės.

Laisvos prekybos sutartys su Ukraina ir Rusija gali būti pasirašytos tik tada, kai tos šalys įvykdys reikalavimus, kurie yra privalomi rinkos ekonomikos šalims.

Todėl konkuruoti su Rusijoje pagaminta produkcija, kai taikomi dvigubi tarifai žaliavoms, yra nepaprastai sudėtinga. Vienintelė legali priemonė prieš tokią nesąžiningą konkurenciją yra efektyvus prekybos apsaugos priemonių taikymas.

Pasirašius laisvosios prekybos sutartis rinkos apsaugos priemonės išliks ir, reikalui esant, reikia turėti galimybę jomis naudotis.

Jokiu būdu negalima sakyti, kad Lietuva užima vieną labiausiai protekcionistinių pozicijų ES dėl rinkos apsaugos priemonių. Jeigu Vokietija, Prancūzija, Ispanija ar Italija laikytųsi vienašališkos rinkų atvėrimo politikos ir nesilaikytų tokios "kietos" pozicijos, palaikančios rinkos apsaugos priemonių taikymą, Lietuva viena neturėtų jokios galimybės ką nors paveikti šioje srityje.

Kiekviena ES šalis yra skirtinga, turi skirtingas ekonomikas, skirtingas pramonės šakas ir skirtingą istorinį ekonominį patyrimą. Yra šalių, kuriose neliko ištisų pramonės sektorių, nes jie buvo perkelti į mažesnių darbo sąnaudų, mažesnių gamtosauginių reikalavimų, mažesnių socialinių standartų, mažesnių energetinių sąnaudų, taikomų dvigubų ar trigubų tarifų, šalis. Taip pat yra šalių, kurios gyvena iš turizmo ar paslaugų - pramonės problemos joms mažai rūpi.

Lietuvos, kaip vienos iš naujųjų ES šalių, ekonomikoje pramonė ir eksportas vaidina labai svarbų vaidmenį. Pramonė sukuria apie ketvirtadalį mūsų šalies BVP. Eksportas į ES šalis sudaro apie 70 proc. viso eksporto. Taigi tai yra rinka, kuri yra reikalinga Lietuvai, ir mūsų šalies verslas nenori būti iš jos išstumtas dėl nesąžiningos konkurencijos ar dėl ES politikos, kuri gali būti palanki toms šalims, kuriose pramonė vaidina ne svarbiausią vaidmenį, arba toms, kurios perkėlė gamybą, bet ir nori būti traktuojamos kaip ES gamintojos ir be kliūčių patekti į ES rinką.

Panašiai kaip Lietuva, daugelis ES valstybių nemano, kad tai yra negarbinga laikysena, kai atstovaujami ir ginami nacionaliniai interesai, ir kai tokią politiką palaiko tiek darbdaviai, tiek profesinės sąjungos. Skandinavijos šalys, D.Britanija turi savo ekonominę specifiką, Vokietija, Prancūzija, Italija - savo.

Jeigu Lietuvos ekonominiai interesai santykiuose su trečiosiomis šalimis yra artimesni Vokietijai ir Prancūzijai, argi tai reiškia, kad dėl to nukenčia mūsų šalies įvaizdis? Lietuvos įvaizdis būtų labiau sumenkintas, jei kasmet bankrutuotų po kelias dideles pramonės įmones, o mūsų valstybinės institucijos nuolat maldautų pinigų iš ES globalizacijos pasekmių fondo.

Jūsų ekscelencija LR Prezidente, pone Užsienio reikalų Ministre, norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad diskusijos įrodė, jog absoliuti dauguma Lietuvos visuomenės palaiko dabartinę užsienio prekybos politiką ir mano, kad ji yra pakankamai liberali bei atitinkanti šių dienų globalinės ekonomikos realijas ir dabartiniame etape nėra būtinybės jos keisti ar kitaip reformuoti.

Pagarbiai

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas dr. Bronislovas Lubys

LPK Prezidiumas pritarė kreipimuisi 2008 m. sausio 29 d.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"