TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvos pramonininkų konfederacijos pareiškimas dėl nacionalinės energetikos politikos

2012 06 14 7:59

Per pastarąjį dešimtmetį įvyko nemažai reikšmingų permainų šalies energetikos sektoriuje. Tačiau 2007 m. Seimo patvirtinta Nacionalinė energetikos strategija, apibrėžianti energetikos sektoriaus raidos kryptis laikotarpiui iki 2025 m., liko neįgyvendinta ir turi būti atnaujinta dėl daugelio reikšmingų aplinkybių: būtina koreguoti daugelio strategine prasme svarbiausių objektų įgyvendinimo terminus ir jų įgyvendinimui reikalingų investicijų apimtis; planuojant šalies ekonomikos raidą ir energijos poreikių augimą vidutinės ir ilgalaikės trukmės perspektyvai, būtina įvertinti globalios pasaulio ekonomikos krizės padarinius; būtina nuodugniai įvertinti naujas technines ir ekonomines galimybes plačiau naudoti atsinaujinančius energijos išteklius; atnaujintoje Strategijoje būtina vadovautis ES strateginiuose dokumentuose bei naujausiose ES direktyvose nustatytais reikalavimais energetikos raidai ir pan.

Lietuvos pramonininkų konfederacija pabrėžia, kad naujai parengtas Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektas iš esmės turi būti reikšmingas dokumentas, siekiantis išlaikyti 2007 m. Nacionalinėje energetikos strategijoje nustatytų strateginių tikslų tęstinumą iki 2020, 2030 ir 2050 metų bei akcentuojantis tris svarbiausias su ES energetikos politika suderintas strategines nuostatas:

*    ženkliai sumažinti priklausomybę nuo energijos importo iš vienos šalies ir diversifikuoti energijos tiekimo šaltinius;

*    padidinti konkurencingumą energijos rinkose ir integruoti Lietuvos energetikos sistemas į Skandinavijos šalių bei kontinentinės Europos energetikos sistemas;

*    užtikrinti darnią energetikos plėtrą, didinant energijos vartojimo efektyvumą, plačiau naudojant atsinaujinančius energijos išteklius ir mažinant į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius.

Tačiau Lietuvos pramonininkų konfederacija atkreipia dėmesį į tai, kad naujai rengiamame Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projekte dalis svarbių energetikos sektoriaus raidą apibūdinančių aspektų pateikiama labai apibendrintai arba jų analizė iš viso neteikiama. Numatytų tikslų įgyvendinimas nėra pagrįstas išsamia kompleksine viso energetikos sektoriaus būklės analize, jo modeliavimu ilgalaikėje perspektyvoje, atskirų energetikos sistemų tarpusavio subalansavimu. Eilinį kartą sudaroma prielaida daugumos priemonių neįgyvendinti arba užkrauti sunkiai pakeliamą naštą galutiniams energijos vartotojams.

Vertinant atnaujintą Strategiją kaip dokumentą, apibrėžiantį energetikos sektoriaus ilgalaikės plėtros kryptis, būtina akcentuoti, kad šiame dokumente labai trūksta strateginių nuostatų įgyvendinimo padarinių šalies ekonomikai ir energijos vartotojams kompleksinės analizės. Šalies energetikos vizija remiasi fragmentišku atskirų sektorių raidos vertinimu. Todėl kyla daug abejonių: ar strateginių nuostatų įgyvendinimas gali sudaryti palankias prielaidas darniai vystyti energetikos sistemas; ar pakanka motyvacijos racionaliai integruoti į energetikos sektorių ateities technologijas, naudojančias kiek galima įvairesnius pirminės energijos išteklius; ar bus galima užtikrinti tolesnę nuoseklią visuomenės socialinę raidą bei spartų Lietuvos ekonomikos augimą.

Strategijos projekte laikotarpiui iki 2020 m. nustatyti labai ambicingi tikslai:

*    pastatyti regioninę Visagino atominę elektrinę;

*    užtikrinti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu;

*    modernizuoti centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, keičiant gamtines dujas biologiniu kuru ir 30-40% sumažinant šilumos vartojimą gyvenamuosiuose namuose bei visuomeniniuose pastatuose;

*    pastatyti suskystintų gamtinių dujų terminalą, sujungti Lietuvos gamtinių dujų tiekimo sistemą su Lenkijos dujų tiekimo sistema ir įrengti požeminę gamtinių dujų saugyklą;

*    ženkliai padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį elektros energijos ir centralizuotai tiekiamos šilumos gamybos šaltinių kuro balanse;

*    ženkliai padidinti energijos vartojimo efektyvumą.

Tačiau siekis per aštuonerius metus įgyvendinti visus šiuos strateginius tikslus su priimtinomis sąnaudomis, kartu siekiant didžiausios naudos valstybės ekonomikai ir gyventojams, yra per daug ambicingas. Todėl būtina nustatyti prioritetus ir visų pirma pasirinkti tas priemones, kurias realiai galima įdiegti trumpuoju laikotarpiu, remiantis šalies ekonominių ir finansinių galimybių, siekiamo energetinio saugumo lygio ir kitų veiksnių analize.

Lietuvos pramonininkų konfederacija akcentuoja pagrindinius Lietuvos energetikos sistemų plėtros prioritetus. Gamtinės dujos, kaip technologiniu ir ekologiniu požiūriu efektyviausias kuras, pramonės įmonių technologinėms reikmėms, namų ūkiuose, prekybos ir paslaugų sektoriuje, taip pat kaip žaliava trąšoms gaminti, turi galimybę per artimiausią dešimtmetį elektros energijos gamybos sektoriuje iš dalies pakeisti branduolinį kurą. Nesant alternatyvų, dėl bet kokių galimų šio kuro tiekimo sutrikimų Lietuva yra tapusi labai pažeidžiama. Todėl pirmaeilis prioritetas turėtų būti teikiamas suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimui, kartu optimaliai išplėtojant infrastruktūrą, reikalingą terminalo sujungimui su esama šalies gamtinių dujų tiekimo sistema ir ES aprobuoto Baltijos energijos jungčių plano tarp Lietuvos ir Lenkijos įgyvendinimui. Iš esmės ši jungtis leistų prisijungti ne tik prie ES dujų tinklų, bet ir prie suskystintų dujų jau esančių ir naujai statomų terminalų Lenkijoje, Olandijoje ir kitose šalyse. Tačiau šiame plane numatytų jungčių įgyvendinimas gali būti nukeltas vėlesniam laikui ir priklauso nuo to: 1) kaip sparčiai bus modernizuojama ir plečiama Lenkijos dujų tiekimo sistema; 2) ar ES skirs laiku ir pakankamo dydžio paramą numatytos infrastruktūros plėtrai; 3) ar taps Lietuvos Respublikos Vyriausybės pirmaeiliu siekiu.

Daug abejonių kelia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo "Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo būtinosios veiklos užtikrinimo” projekto nuostatos "įtvirtinti imperatyvų reikalavimą privalomam gamtinių dujų įsigijimui per suskystintų gamtinių dujų terminalą, sudarančiam ne mažiau kaip 25% viso Lietuvos Respublikoje suvartojamo gamtinių dujų kiekio per metus" teisinis ir ekonominis pagrindimas. Įteisinus reikalavimą, kad iš Rusijos vamzdynais tiekiamų dujų dalis Lietuvos dujų rinkoje taip pat turi sudaryti ne mažiau kaip 25%, konkurencinė aplinka būtų sudaroma ne daugiau kaip 50% šalyje suvartojamų dujų. Be to, būtina reglamentuoti privačių investuotojų dalyvavimo šio terminalo statyboje teises ir sąlygas.

Atsinaujinantys energijos ištekliai. Sėkminga mokslinė inovacinė veikla, kuriant efektyvias atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo technologijas, ir akivaizdus jų vaidmens, švelninant klimato kaitos problemas, stiprėjimas atveria realias galimybes ženkliai padidinti šių išteklių vaidmenį Lietuvos energijos balanse. Tačiau atsinaujinančių energijos išteklių potencialas šalyje įsisavinamas per lėtai, jų plėtros tempus ir kryptis stabdo įvairūs administraciniai ir biurokratiniai barjerai. Per pastaruosius keletą metų labai sulėtėjusius biokuro plėtros tempus būtina paspartinti, ypač didžiausią potencialą jų plėtrai turinčiame šalies elektros energijos ir centralizuotai tiekiamos šilumos gamybos sektoriuje.

Būtina neatidėliotinai parengti ir pradėti įgyvendinti racionalias šią plėtrą skatinančias schemas, panaikinti paskirstytosios elektros gamybos plėtrą stabdančius barjerus, numatyti glaustus projektų įgyvendinimo terminus, sutrumpinti leidimų išdavimo procedūrą, atsisakyti nepagrįstų sankcijų ir pakoreguoti atitinkamas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatas. Tinkama finansinė parama, skaidrios ir nediskriminacinės mažų gamintojų prisijungimo prie elektros ir šilumos tinklų procedūros paskatintų bendroves ir fizinius asmenis statyti kogeneracines elektrines. Norint sulaukti pažangos, jokiais papildomais mokesčiais neturėtų būti apmokestinama ir viešaisiais įsipareigojimais kaip nors reglamentuojama bendrovių savosioms reikmėms sunaudojama elektros energija.

Centralizuoto šilumos tiekimo sistemų modernizavimas. Labai išaugus gamtinių dujų, kurios dominuoja centralizuoto šilumos tiekimo sistemų kuro balanse, kainai ir nepasiekus pažangos daugiabučių modernizavimo programoje, per pastaruosius keletą metų labai išaugo gyventojų sąskaitos už patalpų šildymą. Todėl labai svarbu kuo skubiau modernizuoti centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, didinti jų veiksmingumą, gamtines dujas pakeičiant biologiniu kuru, plečiant kogeneraciją ir mažinant nuostolius šilumos tinkluose. Šiame sektoriuje plačiau naudojant šiandienines modernias technologijas, atsiveria naujos galimybės ne tik efektyviau naudoti medienos kurą, miško paruošų ir medžio apdirbimo atliekas, bet ir gerokai plačiau naudoti kitus atsinaujinančius energijos išteklius. Sprendžiant ekologines problemas, tikslinga perdirbti gyvulininkystės kompleksų atliekas, vystyti biodujų gamybą ir panaudoti jas elektrai bei šilumai gaminti. Įvairių atliekų (tarp jų ir komunalinių) utilizavimas, gaminant elektrą ir šilumą, yra taip pat reikšmingas gamtosaugos požiūriu. Yra visos galimybės biologinio kuro dalį centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje padidinti nuo 19% 2010 m. iki 60% 2020 m.

Branduolinė energetika. Energetikos ministerija prarado keletą metų, kol ieškojo strateginio investuotojo naujai Visagino atominei elektrinei statyti ir rengė Koncesijos sutartį su tiesioginėse derybose pasirinkta Japonijos kompanija "Hitachi". Seimui patvirtinus Koncesijos sutartį, Lietuva tęs derybas dėl akcininkų sutarties, suteiks teisę projekto įgyvendinimo bendrovei ir strateginiam investuotojui toliau vykdyti projektavimo ir kitus parengiamuosius darbus, licencijavimą, statyti elektrinę ir 2020-2022 m. paleisti ją į eksploataciją.

Visagino atominės elektrinės privalumai nėra patvirtinti nuodugniu Baltijos šalių elektros energetikos sistemos raidos tyrimu ir racionalių scenarijų modeliavimu ilgalaikėje perspektyvoje, įvertinant esamų elektrinių modernizavimo ir naujų elektrinių statybos galimybes, atsižvelgiant į elektrinių generuojamos elektros energijos kainą, jų konkurencingumą elektros rinkoje, galimybes naudoti įvairias kuro rūšis, taip pat iškastinį kurą naudojančių elektrinių vaidmenį Visagino atominės elektrinės ir elektros gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių rezervavimui bei galių balansavimui. Pritariame, kad šis strateginis projektas yra labai reikšmingas šalies energetiniam saugumui ir elektros energetikos sistemos darniai plėtrai užtikrinti. Tačiau projekto įgyvendinimas gali kelti daug problemų: atominės elektrinės statyba pareikalaus didelių investicijų (bendra projekto vertė, įskaitant palūkanas, infliaciją, investicijų vertės pokyčius dėl valiutų kursų svyravimo, gali viršyti 23 mlrd. litų); ekonominį jos atsiperkamumą gali ženkliai sumažinti dėl įvairių priežasčių užsitęsę statybos terminai; iki šiol nepasirašyta akcininkų sutartis su regioniniais partneriais; išlieka neapibrėžta kapitalo struktūra ir finansavimo šaltiniai; regioninį projektą sudėtinga įgyvendinti dėl atsakomybės tarp partnerių pasidalijimo ir jų pasitraukimo galimybės; panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų laidojimo ir pan.

Tik užsitikrinus regiono partnerių dalyvavimą būtų patvirtintas projekto finansinis gyvybingumas, sumažintos anksčiau išvardytos rizikos, nes vienai Lietuvai tokio projekto įgyvendinimas taptų nepakeliama našta.

Energijos vartojimo efektyvumo didinimas. Nekelia abejonių, kad prioritetas energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityje turėtų būti teikiamas strateginei nuostatai - renovuoti daugiabučius gyvenamuosius namus ir viešojo sektoriaus pastatus (mokyklas, universitetus, ligonines ir pan.). Tačiau šilumos taupymo potencialas turėtų būti nustatomas remiantis, kiek tai įmanoma, faktiniais duomenimis apie centralizuotai tiekiamos šilumos gamybą ir vartojimą bei labai realiomis prielaidomis apie šilumos vartojimo efektyvumo didinimo efektą gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose. Norint išspręsti labai daug šilumos suvartojančių pastatų problemą, būtina kompleksiškai atnaujinti (modernizuoti) daugiabučius namus, įskaitant ir jų inžinerinės bei socialinės infrastruktūros atnaujinimą.

Finansavimo apsektai. Esant ribotiems šalies finansiniams ir darbo jėgos ištekliams, siektini strateginiai tikslai negali būti įgyvendinti, jei nebus maksimaliai panaudojamas privačių investuotojų kapitalas. Iš esmės privataus kapitalo dalyvavimas galėtų būti labai reikšmingas įgyvendinant didžiulės apimties energetikos objektus, tačiau turėtų būti teisės aktais numatyta, kuriuose projektuose ir kaip gali būti užtikrintas patrauklumas juose dalyvauti privatiems investuotojams.

Lietuvos pramonininkų konfederacija, atstovaujanti didelei daliai Lietuvos pramonės ir paslaugų įmonių, energetikos infrastruktūros plėtrą šalyje visada laikė vienu iš prioritetinių uždavinių. Tačiau energetikos infrastruktūros finansavimo mastai negali būti efektyviai išspręsti vien nacionalinėmis priemonėmis. Būtina nustatyti būdus ir priemones, kurios suteiktų galimybę efektyviai pasinaudoti ES struktūrinių fondų, sanglaudos fondo ir finansinės paramos TEN-E bendrai finansuojamiems energetikos sektoriaus projektams galimybėmis.

Mokslinių tyrimų plėtra. Lietuvos pramonininkų konfederacija taip pat akcentuoja energetikos specialistų rengimo ir mokslinių tyrimų svarbą. Būtina pagerinti studijų organizavimo ir studijų programų kokybę bei technologinio profilio universitetų materialinę bazę, atsižvelgiant į naujus poreikius, ir numatyti racionalias finansavimo apimtis. Valstybės prioritetas turi būti skirtas energetikos specialistams, sugebantiems veiksmingai panaudoti ateities technologijas, o ypač specialistams, pasirengusiems darbui Visagino atominėje elektrinėje nuo jos technologinių įrenginių montavimo fazės, rengti.

Vyriausybė turi nustatyti valstybės remiamas priemones bei įsipareigojimus prioritetinėse energetikos mokslinių tyrimų srityse: branduolinės energetikos sauga, energetikos įrenginių ir sistemų patikimumas ir ilgaamžiškumas, konstrukcinių medžiagų senėjimas; panaudoto branduolinio kuro ir kitų radioaktyviųjų medžiagų tvarkymas, saugojimas ir laidojimas; energetikos sektoriaus plėtros scenarijų analizė, energetikos ekonomika, energijos gamybos ir vartojimo efektyvumas, energetikos aplinkosaugos aspektai, energetikos politikos formavimas; atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologijos; elektros energijos tiekimo patikimumo ir kokybės užtikrinimas, elektros energetikos sistemų pažeidžiamumas ir veikimo režimų optimizavimas; vandenilio energetika; sumanieji tinklai ir sumanioji apskaita.

Šie energetikos politikos prioritetai turi būti atspindėti Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje, o jų įgyvendinimui būtina sutelkti ne tiktai valstybės institucijų, bet ir pramonės bei verslo pastangas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos

E. p. prezidentas dr. Gediminas Rainys

V-2913

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"