TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

LIETUVOS PRAMONININKŲ KONFEDERACIJOS PAREIŠKIMAS

2011 07 08 0:00
Neaišku, ar strateginio investuotojo pasiūlyta Visagino atominės elektrinės kaina, finansavimo modelis ir kitos sąlygos bus priimtinos Lietuvai, todėl galutinis sprendimas turi būti padarytas tik referendumu.
LŽ archyvo nuotrauka

DĖL ENERGETIKOS BŪKLĖS IR ENERGETIKOS POLITIKOS

Uždarius Ignalinos atominę elektrinę (AE), Lietuva tapo labai priklausoma nuo energijos išteklių importo - 2010 metais buvo importuota apie 80 proc. vidaus reikmėms tenkinti reikalingų pirminės energijos išteklių ir per 62 proc. elektros energijos. Tokia priklausomybė lėmė augančias elektros energijos kainas biržoje (pirmą 2011 m. pusmetį vidutinė elektros kaina biržoje, palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo nuo 142 iki 160 Lt/MWh, t. y. išaugo beveik 13 procentų). Dar akivaizdesnė importuojamų ant sienos gamtinių dujų kainų augimo tendencija, kai dujos per šių metų pusmetį pabrango apie 150 litų (nuo 840 iki 1090 Lt/1000 m3) ir neabejotinai laukiamas tolesnis brangimas iki 1150-1200 Lt/1000 m3 antrąjį šių metų pusmetį. Todėl šalies energetikos politika turi būti nukreipta maksimaliai sparčiam priemonių, kurios mažintų priklausomybę nuo energijos importo iš vieno šaltinio ir skatintų efektyvų energijos vartojimą, įgyvendinimui.

Branduolinė energetika

Energetikos ministerija jau prarado dvejus metus ieškodama strateginio investuotojo naujai Visagino atominei elektrinei statyti. Žlugęs viešas AE investuotojo konkursas, kai iš jo pasitraukė vienintelis dalyvis Pietų Korėjos bendrovė "Korea Electric Power Corp.", pramonininkams sukėlė daugiau dvejonių nei optimizmo dėl atominės energetikos ateities Lietuvoje. Vykstančios tiesioginės derybos su Japonijos kompanija "Hitachi" ir JAV koncernu "Westinghouse Electric Company" palieka daug neatsakytų klausimų, nes:

- Didelę įtaką branduolinės energetikos raidai gali turėti rizika dėl galimų avarijų pasaulio branduolinėse elektrinėse, pareikalaudama dar didesnių investicijų;

- Ekonominį patrauklumą gali ženkliai sumažinti dėl įvairių priežasčių užsitęsę statybos terminai;

- Regioninį projektą sudėtinga įgyvendinti dėl atsakomybės tarp partnerių pasidalijimo, ypač sprendžiant panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų laidojimo problemas;

- Neaišku, ar strateginio investuotojo pasiūlyta kaina, finansavimo modelis ir kitos sąlygos bus priimtinos Lietuvai ir ar nebus pakartota antroji "Williams" istorija, todėl galutinis sprendimas turi būti padarytas tik referendumu.

- Skyrus labai dideles investicijas vienam projektui (vienas reaktorius gali kainuoti apie 12 mlrd. litų), neliks lėšų daugiabučiams gyvenamiesiems namams ir visuomeniniams pastatams atnaujinti, centralizuotam šilumos tiekimui modernizuoti, energijos vartojimo efektyvumo priemonėms įgyvendinti ir kitiems strateginiams projektams;

- Sukoncentravus visas pastangas Visagino AE projektui įgyvendinti ir neturint išdiskutuoto alternatyvaus scenarijaus, nacionalinė energetikos strategija neteks jai įgyvendinti būtino lankstumo.

Visagino AE eksploatavimo pradžią tik geriausiu atveju galima planuoti 2020 metais, todėl šiuo metu Lietuvai svarbiausia nuosekliai mažinti priklausomybę nuo energijos importo 2011-2020 metų laikotarpiu, skatinti ir plėsti nuosavą kogeneraciją (naudingos šilumos ir elektros energijos gamyba kartu) pramonėje ir pas vartotoją, ieškoti alternatyvų, pvz., naujos kartos mažos galios branduolinių reaktorių. Po avarijos Fukušimos AE Tarptautinei ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (OECD) priklausančios šalys ragina pagreitinti tokių reaktorių licencijavimą ir įgyvendinimą. Vertinant pasikeitimus pasaulio elektros energijos rinkose, mažos galios branduolinių reaktorių indėlis gali būti reikšmingas jau po 5-6 metų.

Atsinaujinantys energijos ištekliai

Šiuo metu atsiveria realios galimybės ženkliai padidinti atsinaujinančių energijos išteklių vaidmenį šalies energijos balanse. Šią strateginę kryptį apibrėžia ES direktyvoje 2009/28/EB nustatyti tikslai ir įpareigojimai šalims narėms skatinti atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą.

Lietuvos energetikos institute atlikti detalūs tyrimai parodė, kad atsinaujinančių energijos išteklių dalį bendrųjų galutinės energijos sąnaudų struktūroje per šį dešimtmetį racionalu padidinti ne iki 23 proc. (kaip nustatyta ES direktyvoje), bet iki 26-29 proc., kuo sparčiau plėtojant vėjo, vandens, taip pat bioenergetiką, skubiau modernizuojant centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, kurių kuro balanse dominuoja gamtinės dujos, pakeičiant jas biokuru. Lietuva turi potencialą biokuro dalį šilumos sektoriuje padidinti nuo 19 proc. - 2010 metais iki 55-60 proc. - 2020 metais. Ypač nepateisinamas Vyriausybės požiūris į hidroenergetikos kaip pigiausios energijos plėtrą, vilkinamas Kruonio HAE maksimalaus projektinio galingumo išvystymas ir panaudojimas. Priėmus teigiamus sprendimus jau 2020 metais iš atsinaujinančių energijos išteklių būtų galima pagaminti per 30 proc. šalies ūkiui reikalingos elektros energijos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė neatidėliotinai turi parengti ir pradėti įgyvendinti racionalias atsinaujinančių išteklių plėtrą skatinančias schemas, panaikinti stabdančius barjerus ir pakoreguoti atitinkamas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatas. Neapmokestinti jokiais papildomais mokesčiais ir viešaisiais įpareigojimais bendrovių, savosioms reikmėms pasigaminančių ir sunaudojančių šiluminę ir elektros energiją.

Gamtinių dujų sektorius

Gamtinės dujos technologiniu ir ekologiniu požiūriu yra efektyviausias kuras ir turi galimybę per artimiausią dešimtmetį elektros energijos gamybos sektoriuje keisti branduolinį kurą. Tačiau Lietuvai tiekiamos dujos iš vienintelio šaltinio ir jų kaina (apie 80 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų dujų didesnė, nei moka Latvijos ir Estijos vartotojai) yra nepateisinama, kaip ir Energetikos ministerijos derybų su "Gazprom" niekam nežinoma baigtis. Lietuvai permokėti už dujas apie 450 mln. litų per metus yra per sunki našta.

ES aprobuotas Baltijos energijos rinkos jungčių planas ir būsimos elektros ir dujų jungtys tarp Lietuvos ir Lenkijos, ypač gamtinių dujų tiekimui diversifikuoti, pasiteisintų iš karto, kai tik būtų įdiegta tokia jungtis, nes būtų prisijungta ne tik prie Europos Sąjungos dujų tinklų, bet ir prie suskystintų dujų jau esamų ir naujai statomų terminalų Lenkijoje, Olandijoje ir kitose šalyse, aktyviai importuojančiose suskystintas dujas. Tam, kad įgyvendintų šį planą, Vyriausybei būtina nevilkinti, o imtis neatidėliotinos iniciatyvos. Svarbu kuo sparčiau užsitikrinti alternatyvų gamtinių dujų tiekimo būdą sujungiant Lenkijos ir Lietuvos dujų tinklus ir kuo skubiau įrengti suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje. Šio projekto ir racionalaus jo prijungimo prie esamų gamtinių dujų tinklų įgyvendinimas turi būti neabejotinas prioritetas.

Svarbu pažymėti, kad Syderių požeminės dujų saugyklos (0,5 mlrd. m3) ateitis bus dar ilgai neaiški, todėl jos įrengimo tikslingumą būtina papildomai analizuoti ir lyginti su galimybėmis išplėsti esamą Inčukalno požeminę dujų saugyklą iki 3,2 mlrd. m3 arba įrengti naują didelės talpos (apie 2-2,5 mlrd. m3) Dobelės saugyklą Latvijoje pasiekiant bendrą 6 mlrd. m3 talpos kiekį.

Nacionalinis susitarimas, daugiabučių namų renovacija, privataus kapitalo skatinimas, finansinių išteklių pritraukimas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo programoje įsipareigojusi visokeriopai skatinti ekonomiškesnį pirminių energijos išteklių vartojimą:

"Šalinsime kliūtis decentralizuotai (paskirstytai, be perdavimo nuostolių) elektros energijos gamybai sudarydami konkurencines sąlygas smulkiuosius generavimo šaltinius įtraukti į elektros rinką";

Nacionaliniame susitarime Vyriausybė pakartotinai įsipareigoja:

"Skatinti efektyvų energijos išteklių naudojimą, diegiant elektros energijos ir šilumos gamybą kogeneracijos principu (EP ir ET direktyvos 2004/8/EB nuostatų įgyvendinimas), skatinti bendroves ir fizinius asmenis statyti kogeneracines elektrines, suteikiant finansinę paramą ir užtikrinant atliekinės energijos priėmimą į tinklus, neapmokestinti papildomais mokesčiais savoms reikmėms pagamintos ir suvartotos elektros energijos ir nereglamentuoti viešaisiais įpareigojimais savo reikmėms vartojamos elektros energijos."

Šios nuostatos padedant Energetikos ministerijai liko neįgyvendintos, nes energetikos ministras nusprendė per "viešuosius interesus atitinkančias paslaugas" apmokestinti visus elektros energijos vartotojus ir elektros energijos gamintojus, vartojančius savoms reikmėms, po 6,01 ct/kWh ir surinkti 614 mln. litų neefektyviai (brangiai) elektros energijos gamybai bei infrastruktūrinių objektų statyboms remti. Dėl šių sprendimų Lietuvoje sparčiausiai ES kilo elektros kainos - jos šoktelėjo 31 procentu. Pagal šį rodiklį Lietuva aplenkė visas šalis. Tai oficialiai paskelbė Eurostatas.

Vyriausybė turi atsigręžti į savo prisiimtus įsipareigojimus ir suprasti atsakomybę bei įsipareigojimų mastą, nes taip pat būtina renovuoti apie 40 tūkst. daugiabučių gyvenamųjų namų. Renovuota tik apie 200, tai faktas. Daugiabučių gyvenamųjų namų renovavimo programa neveiksminga, nėra paskatų iš Vyriausybės ir noro sukurti veiksmingus finansinės paramos ir kreditavimo mechanizmus plačiai panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas bei sumažinti išlaidas, skirtas šiluminės energijos gamybai ir vartojimui. Kitas būdas skatinti privačias investicijas į privataus būsto atnaujinimą turėtų būti užtikrinama valstybės parama atsinaujinančių energijos išteklių platesniam panaudojimui. Pavyzdžiui, Vokietijoje kompensuojama 50 proc. investicijų, kurios skirtos atsinaujinančių energijos išteklių (vėjo, geoterminės, saulės ir pan.) plėtrai namų ūkio sektoriuje. Latvijoje įstatymu numatyta nuo 2011 metų iš ES struktūrinių fondų kompensuoti iki 8,6 tūkst. latų (apie 40 tūkst. litų) už namų ūkyje įrengiamus atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius įrenginius.

Lietuvos pramonininkų konfederacija, atstovaujanti didelei daliai Lietuvos pramonės ir paslaugų įmonių, - energijos išteklių vartotojų, - energetikos infrastruktūros plėtrai šalyje visada skyrė ypatingą dėmesį. Mes manome, jog energetikos infrastruktūros finansavimo mastai negali būti efektyviai išspręsti vien nacionalinėmis priemonėmis. Todėl prioritetu turėtų tapti centralizuotos lėšos iš struktūrinių fondų, nukreipiamos energetiniams projektams įgyvendinti, mažinant viešųjų įpareigojimų antkainius energijos ištekliams ir energijai. Toks išteklių akumuliavimo principas nemažintų vartotojų perkamosios galios krepšelio ir ūkio subjektų konkurencingumo tarptautinėse rinkose.

 

Priimta Lietuvos pramonininkų konfederacijos metinėje konferencijoje 2011 m. liepos 1 d. Vilniuje

 

Prezidentas dr. Bronislovas Lubys

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"