TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

LIETUVOS PRAMONININKŲ KONFEDERACIJOS parengtas NACIONALINIO SUSITARIMO projektas

2009 09 24 0:00

Dėl esminių Lietuvos ekonomikos atkūrimo principų, siekiant įveikti sunkmetį ir pasaulinės ekonomikos krizės įtaką 2009-2011 metais. Tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir verslui bei pramonei atstovaujančių organizacijų Įžanga

"Siekiant sustabdyti šį padėties blogėjimą, reikia imtis sparčių ir ryžtingų veiksmų. Nacionalinių ir ES veiksmų sąveika gali padėti visoms valstybėms narėms atlaikyti pačias blogiausias pasaulines ekonomines audras ir po krizės tapti stipresnėms" (Europos ekonomikos atkūrimo planas).

2008 metų pabaigoje Lietuvoje prasidėjo recesijos laikotarpis, kuris stipriai paveikė šalies ekonominę padėtį. Dėl didėjančio nedarbo, mažėjančių namų ūkių ir įmonių pajamų, gerokai sumažėjusių verslo kreditavimo galimybių, taip pat dėl įsitvirtinusio pesimizmo ir skleidžiamų neigiamų žinių drastiškai smunka namų ūkių vartojimas bei investicijos. Padėtį dar labiau sunkina vien taupymo linkme nukreipta valstybės fiskalinė politika, valstybės investicijų mažinimas ir sunki situacija pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose.

Ypač grėsminga padėtis susidarė ūkio sektoriuose, priklausomuose nuo vidaus vartojimo. Pavyzdžiui, statybų sektoriaus darbų apimtis smuko į 2005 metų lygį.

Tebėra nepatenkinama investicinė ir verslo aplinka, per lėtai sprendžiami infrastruktūros plėtros klausimai, komplikuotas leidimų išdavimas. Pagrindinėse eksporto rinkose Lietuvos gamintojų produkcija dėl fiskalinių ir politinių priežasčių tampa mažiau konkurencinga.

Lietuvos ekonomikos atsigavimą būtina susieti ne tik su viešųjų finansų subalansavimu siekiant įsivesti eurą. Ekonominis ir socialinis atsigavimas, ilgalaikis šalies klestėjimas ypač priklauso nuo konkurencingos verslo reguliavimo ir investicijų aplinkos. Tinkamai sureguliuota verslo aplinka skatina perspektyvių žaidėjų atėjimą į rinką, naujų darbo vietų kūrimą ir žmonių darbinį užimtumą, vidaus bei išorės investicijų didėjimą ir bendrą šalies konkurencingumo augimą, kas ypač aktualu mažai atvirai Lietuvos ekonomikai. Tai savo ruožtu turi teigiamos įtakos šalies viešųjų finansų būklei.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, verslui ir pramonei atstovaujančios organizacijos, siekdamos kuo greičiau įveikti recesiją ir sugrąžinti Lietuvos ūkio konkurencingumą, nustato ekonomikos atkūrimo principus.

Europos ekonomikos atkūrimo planu "siūloma imtis anticiklinių makroekonominių kovos su krize veiksmų - vykdyti įvairią plataus užmojo veiklą realiajai ekonomikai paremti".

Nacionalinio susitarimo iniciatyvos atitinka europinio plano dvasią - jos skirtos realiosios ekonomikos subjektams, kuriantiems pridėtinę vertę, paremti, kad Lietuva sparčiau įveiktų ekonomikos sunkmetį.

1. Finansų politika

1.1. Mokesčiai

Per pastaruosius ne visus metus PVM mokesčio tarifas buvo didinamas du kartus. Siekiant užkirsti kelią ne vienus metus vykdomai prociklinei finansų politikai, skatinti efektyvesnį darbą, kuriantį didesnę pridėtinę vertę, didinti produktyvų užimtumą bei Lietuvos ekonomikai pereinant į augimo fazę:

a) palaipsniui iki 2011 metų pabaigos bus mažinamas pridėtinės vertės mokesčio tarifas iki 18 procentų. Remiantis siūloma direktyva dėl

sumažinto PVM tarifo darbui imlioms paslaugoms taikymo, bus rekomenduojama sumažintą, palyginti su standartiniu, tarifą taikyti atskiroms (viešbučiai, žemės ūkis, keleivių vežimas viešuoju transportu) darbui imlioms paslaugoms;

b) siekiant padidinti Lietuvos konkurencinį pranašumą pelno mokesčio už 2009-uosius ir paskesnius metus tarifas bus mažinamas iki 15 proc., dividendai nuo 2010 metų bus apmokestinami 10 proc. tarifu;

c) pelno mokesčio už 2009-uosius mokėjimo terminas atidedamas iki 2010 10 01;

d) iki 2011 metų atsisakoma avansinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėjimo;

e) iki 2011 09 01 bus išlaikomas 9 proc. lengvatinis PVM tarifas, taikomas šildymui;

f) gyventojų nekilnojamojo turto mokestis įvedamas ne anksčiau kaip 2012 01 01. Bus įvertinti "pirmojo būsto", pensinio amžiaus žmonių, neįgaliųjų mažesnio apmokestinimo klausimai;

g) nuo 2010 01 01 atsisakyti privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo nuo nereguliariai gaunamų pajamų (įskaitant dividendus, turto pardavimo pajamas, palūkanas ir kt.);

h) nuo 2009 08 01 sumažinamas dyzelino akcizas iki šiuo metu ES nustatyto minimalaus lygio;

i) nebus įvedami nauji mokesčiai, nebus didinami esamų mokesčių tarifai ir plečiama jų mokėjimo bazė, išskyrus įvardytus šiame susitarime. Tai netaikoma tais atvejais, jei didinti mokesčius Lietuva iki šio susitarimo pasirašymo dienos yra įsipareigojusi pagal tarptautines sutartis arba sutartis, sudarytas su ES institucijomis;

j) fiskalinės politikos tikslas taip pat yra vienodų verslo sąlygų užtikrinimas atskirose ūkio šakose ir sektoriuose. Bus vertinamas mokestinės naštos dydis (įskaitant akcizus) ir įtaka atskirų sektorių (transportas, energetika, statyba, žemės ūkis ir pan.) bei prekių konkurencingumui;

k) nuo 2010 01 01 informacija apie valstybės ir savivaldybių biudžetus bei fondus - įplaukas ir detalias išlaidas - bus skelbiama internetinėje erdvėje.

1.2. Valstybės skolinimosi politika

Biudžeto deficitui dengti ir senesnėms paskoloms refinansuoti valstybė sieks skolintis tarptautinėse bankinėse rinkose, taip pat iš tarptautinių finansų institucijų ne didesnėmis palūkanomis nei 6 mėn. EURIBOR + 4 procentai.

Valstybė, skolindamasi lėšų šalies biudžeto deficitui dengti, nekonkuruos su krašto ūkio subjektais imdama kreditus iš Lietuvoje veikiančių komercinių bankų.

1.3. Finansų politikos vidutinės trukmės tikslai

Mastrichto kriterijų laikymasis - geriausias indikatorius, kad valstybė vykdo teisingą ir atsakingą finansų politiką. Todėl numatoma nuosekliai mažinti biudžeto deficitą 2009, 2010, 2011 metais, kad jis jau 2011-aisiais neviršytų 3 proc. BVP. Perteklinį, palyginti su Mastrichto kriterijais nustatytą biudžeto deficitą, reikia mažinti ir dėl to, jog jį finansuoti Lietuvai yra ypač sunku ir brangu. Būtina imtis reikiamų veiksmų viešiesiems finansams konsoliduoti: mažinti biudžeto išlaidas, gerinti mokesčių administravimą.

Lietuvos ekonomikai pereinant į augimo fazę ir užtikrinus biudžeto pajamų augimą, papildomai gautos pajamos bus nukreiptos:

a) subalansuotam biudžetui garantuoti;

b) valstybės skolai sumažinti iki 20 proc. BVP (2009 06 30 valstybės skola - 22 728 696 tūkst. litų; tai sudaro 22,6 proc. prognozuojamo šių metų BVP);

c) ne mažesniam kaip 5 proc. BVP valstybės rezervui sukaupti.

2. "Sodros" biudžeto subalansavimas

Suprantant "Sodros" biudžeto subalansavimo svarbą, svarstytinos tiek išlaidų mažinimo, tiek pajamų didinimo priemonės.

2.1. Išlaidos

Siekiant sumažinti "Sodros" išlaidas, svarstytinos visų išmokų taupymo galimybės. Verslo ir pramonės organizacijų atstovai supranta, kad sprendimai dėl išlaidų mažinimo Vyriausybėje ir Seime bus priimami atsižvelgiant į ekonominės padėties nulemtą "Sodros" biudžeto būklę ir derybų su suinteresuotais partneriais eigą.

2.2. "Sodros" įmokų tarifas

Priimant politinį sprendimą didinti "Sodros" įmokų tarifą ir įvertinant kitų ES šalių atitinkamo mokesčio tarifus, svarstymus Saulėtekio komisijos darbo grupėje bei siekiant nemažinti įmonių, ypač SVV, konkurencingumo, jis turi didėti ne daugiau kaip 1 procentiniu punktu darbuotojų sąskaita ir 1 procentiniu punktu darbdavio sąskaita.

2.3. Motinystės išmokos ir vaiko pašalpos

Demografinės padėties blogėjimas neigiamai veikia ateities darbo rinkos kiekybines ir kokybines charakteristikas, siaurina esamos vartojimo rinkos apimtį, o tuo pat metu ir daugelio prekių bei paslaugų paklausą. Senstančios visuomenės pasekmė - vis didėjantis spaudimas viešiesiems finansams, ypač sveikatos apsaugos ir socialinių išmokų srityse. Rengiant struktūrinių pertvarkų viešuosiuose sektoriuose ("Sodroje") planus ir atsižvelgiant į numatomas mažinti vaiko išmokas reikia siekti:

a) nustatyti maksimalias motinystės (tėvystės) išmokų ribas - 3 tūkst. litų per mėnesį;

b) antrais metais sudaryti darbą turinčioms mamoms finansiškai patrauklią, alternatyvią atostogoms galimybę grįžti į darbo rinką, mokant visą darbo užmokestį ir dalį pašalpos;

c) diferencijuoti darbuotojo mokamas "Sodros" įmokas. "Sodros" įmokų tarifas nedidinamas dirbantiems tėvams, auginantiems du ir daugiau vaikų iki 20 metų.

3. Valstybės valdymo išlaidų mažinimas

a) nuo 2009 metų rugpjūčio 1 iki 2011 metų sausio 1 dienos sumažinti valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų atlyginimus: pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį - nuo 475 iki 420 litų; diferencijuotai sumažinti pareiginių algų koeficientus nuo 11 iki 20 kategorijos (geriausiai apmokamiems koeficientus mažinti daugiau): nuo 11 iki 15 kategorijos - po 0,5 proc., nuo 16 iki 20 kategorijos - po 1 proc.; valstybės tarnautojams mokamų priedų už kvalifikacines klases dydį sumažinti vidutiniškai 30 procentų. Taip valstybės tarnautojų atlyginimai mažėtų vidutiniškai 10 proc. (nuo 5 proc. mažiausiai uždirbantiems iki 24,5 proc. gaunantiems didžiausią algą);

b) biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbo užmokesčio fondą sumažinti 8 proc.: bazinę mėnesio algą mažinti nuo 128 iki 118 litų, personalinius priedus įstaigų ir organizacijų vadovams, padalinių vadovams - 30 proc., o kitiems darbuotojams - 10 proc., įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, padalinių vadovų tarnybinių atlyginimų koeficientų viršutinę ribą mažinti 12 procentų.

Dėl likusios mažinimo dalies turėtų apsispręsti atsakingos ministerijos. Šis atlyginimų mažinimas galios iki 2011 metų sausio 1 dienos;

c) siekti efektyvesnio valstybės biudžeto išlaidų valdymo, stengtis pamažu pereiti prie nulinio lygio ("zero based") valstybės biudžeto išlaidų planavimo principo, kai valstybės biudžeto išlaidos valdomos konkrečiais siektinais tikslais ir rezultatų įgyvendinimo monitoringu;

d) spartinti Saulėlydžio ir Saulėtekio komisijų priimtų sprendimų įgyvendinimą, daug dėmesio skirti viešųjų įstaigų, finansuojamų valstybės biudžeto lėšomis, reformai. Į šių komisijų veiklą įtraukti asocijuotų verslo struktūrų ir profesinių sąjungų atstovus;

e) sukurti skaidrią ir aiškią viešojo sektoriaus, valstybės ir valstybės valdomų įmonių vadovų bei darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą. Krizės laikotarpiu įteisinti galimybę valstybiniame sektoriuje dirbti keturias dienas per savaitę (pavaduojamu slenkamu principu);

f) toliau tobulinti viešųjų pirkimų procedūras, įvesti centralizuotą viešųjų pirkimų sistemą. 2009 metais parengti teisės aktų projektus dėl valstybinio sektoriaus viešųjų pirkimo konkursų tvarkos, kai konkurso skelbimas ir medžiaga teikiami internetinėje laikmenoje, o konkurso dalyviui suteikiamas specialus kodas;

g) pamažu perduoti statybinės pramonės produkcijos kokybės kontrolę verslo asocijuotoms struktūroms.

Verslo ir pramonės organizacijų atstovai supranta, kad anksčiau išdėstytų valstybės valdymo išlaidų mažinimo rodikliai gali kisti (būti didesni ar mažesni) atsižvelgiant į ekonominės padėties nulemtą valstybės biudžeto būklę ir politinį apsisprendimą.

Siektinas rezultatas - 2010 metais valstybės valdymui skiriamus asignavimus sumažinti iki 25 proc., palyginti su 2008-aisiais faktiniais.

4. Viešojo sektoriaus pertvarkymas

Subalansuoti savivaldybių biudžetus, prioritetą teikiant savivaldybių skoloms verslui padengti. Nuo 2010 06 31 internetinėje erdvėje bus viešai skelbiama informacija apie valstybės ir savivaldybių, valstybės ir savivaldybių institucijų bei kontroliuojamų įmonių skolas verslui pagal viešųjų pirkimų sutartis.

Vyriausybė, įvertinusi socialinių partnerių siūlymus, 2009-aisiais parengs esminių struktūrinių pertvarkų viešuosiuose sektoriuose - "Sodros", sveikatos apsaugos ir švietimo - planus. Sveikatos apsaugos srityje siekiama užtikrinti privačių ir valstybinių (viešųjų) sveikatos priežiūros įstaigų lygiateisiškumą ligonių kasoms pasirašant visų sveikatos priežiūros paslaugų, įskaitant stacionarines, finansavimo sutartis. Siekiama draudiminės medicinos principus įdiegti į privalomąjį sveikatos draudimą, taip pat užtikrinti, kad pinigai sektų paskui pacientą į jo pasirinktą gydymo įstaigą - valstybinę ar privačią.

Numatomi valdymo institucijų struktūriniai pertvarkymai (LEPA skaidymas į Eksport, Invest, Inovacijų ir Turizmo agentūras, darbo santykių reguliavimo perdavimas Ūkio ministerijai ir kt.) turi nesukelti valstybės biudžetui papildomo spaudimo. Svarstytina galimybė struktūrines pertvarkas vykdyti pokriziniu laikotarpiu.

5. Struktūrinė parama, kredito rinkos ir viešosios investicijos

2007-2013 metų programavimo laikotarpio trečiais metais paspartėjo paramos panaudojimo tempai. Tačiau nepradedamos didelės programos (būsto renovavimas, "Slėniai"), vėluojama įgyvendinti stambius investicinius projektus (viešojo turizmo, įskaitant nacionalinės svarbos objektus, aplinkosauginiai ir kt.). Kontroliuojančiam fondui pervestos struktūrinių fondų lėšos tebėra Europos investicijų banko depozituose ir neprieinamos Lietuvos įmonėms. Todėl didžiausios krizės metais, užuot maksimaliai panaudojus iki galimų 8 mlrd. litų ERPF lėšų, bus panaudota ne daugiau kaip 3 mlrd. litų.

a) Bus paspartintas ES struktūrinių fondų paramos panaudojimas ir iki 2009 12 31 galutinius lėšų gavėjus pasieks ne mažiau nei 5 mlrd. litų, be valstybės kofinansuojamos dalies, iki 2010 06 30 - ne mažiau kaip 8 mlrd. litų, iki 2010 12 31 - ne mažiau kaip 15 mlrd. litų. Galutinis lėšų gavėjas turi būti suprantamas kaip valstybės institucija ar ūkio subjektas, faktiškai naudojantis gautas ES struktūrinių fondų lėšas;

b) siekiant užtikrinti visuomenei suprantamą ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo (sukontraktuotos lėšos, gavėjams išmokėtos lėšos) monitoringą, internetinėje erdvėje bus skelbiama - pagal šių fondų lėšas administruojančias agentūras, - kiek lėšų sukontraktuota ir kiek lėšų pasiekė galutinį gavėją (panaudota);

c) Vyriausybė užtikrins, kad pagal finansų inžinerijos priemones numatytas lėšas dar šiais metais gautų finansų tarpininkai ir didžioji dalis lėšų pasiektų galutinius naudos gavėjus.

Didžiausią prioritetą skirti kreditavimo sistemai atgaivinti. Didinti prieinamumą prie esamų kreditinių išteklių ir pritraukti naujų kreditinių išteklių (įvertinti 2009 04 07 ES paskelbtame C83 komunikate "Bendrijos laikinoji valstybės pagalbos priemonių sistema, siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis" įvardytas galimybes). Šiuo tikslu skubiai, iki 2010 01 01, peržiūrėti ir atnaujinti esamas valstybės programas bei finansinius verslo paramos instrumentus:

a) peržiūrėti Valstybės investicijų programą (VIP) 2010 ir tolesniems metams. Numatyti viešas investicijas į socialinius objektus (mokyklas, ligonines, vaikų globą, bibliotekas, sporto centrus) ir infrastruktūrą (kelius, inžinerinius tinklus). Tam tikslui maksimaliai išnaudoti struktūrinių fondų leistiną intensyvumą ir valstybės lėšomis finansuoti tik struktūrinių fondų lėšomis netinkamą finansuoti projektų dalį;

b) tvirtinant viešųjų investicijų projektus užtikrinti, kad lėšos pirmiausia būtų nukreiptos į didžiausią prioritetą turinčius ir kitus objektus, kuriems gali būti užtikrinamas visas finansavimas;

c) peržiūrėti kitų parengtų Lietuvos investicinių programų paramos intensyvumo ribas - įvertinant Europos Komisijos suteiktas naujas galimybes, prioritetus suteikiant projektams energijos efektyvumo, ekonominio naudingumo ir inovacijų skatinimo principu;

d) iki 2010 01 01 sukurti finansinių paskatų energetiškai efektyviam pirmam būstui ir tam būstui naudoti atsinaujinančių energijos šaltinių mechanizmą. Skatinti tik didesnių (nei minimalūs) reikalavimų energijos efektyvumui būsto statybą ir žaliosios energijos diegimo pastatuose sprendimus. Kaip paskatos priemonės bus svarstoma galimybė sugrąžinti dalinį gyventojų pajamų mokesčio subsidijavimą, PVM lengvatų taikymas ar kitos finansinės priemonės.

6. Darbo santykiai

Priimti verslo socialinių iniciatyvų įstatymą, leidžiantį įgyvendinti iniciatyvas, susijusias su geresniu darbo aplinkos sukūrimu darbuotojams.

Darbo santykių lankstumui didinti siektina:

a) leisti sudaryti terminuotą sutartį dėl nuolatinio pobūdžio darbo ir neriboti terminuotos sutarties trukmės;

b) lanksčiau reglamentuoti darbo valandas - leisti visoms darbuotojų kategorijoms suminę darbo laiko apskaitą, leisti didinti darbo laiko trukmę, kai dėl sezoniškumo ar kitų priežasčių stipriai išauga gamybos apimtis, išlaikant 48 darbo valandų vidurkį per 12 mėnesių;

c) mažiau reguliuoti naktinį darbą;

d) lanksčiau reglamentuoti atleidimo iš darbo galimybes ir mažinti atleidimo iš darbo išlaidas.

Dar 2009 metais turi būti pasiekta, kad Pasaulio banko skelbiamas Lietuvos "Doing Business" reitingas pagal darbo santykių lankstumo kriterijų būtų tarp 80 geriausių šalių.

7. Energetika

a) įgyvendinti Europos Parlamento (EP) ir Tarybos direktyvų 2003/54/EB, 2003/55/EB ir 2004/8/EB nuostatas;

b) stiprinti vartotojų teises liberalizuojant elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinkas bei griežtai nuosavybės požiūriu atskirti gamybos, transportavimo ir tiekimo veiklą, užtikrinant rinkos dalyviams realią galimybę pasinaudoti elektros ir dujų tinklais;

c) elektros energijos vidaus rinką nuo 2010 metų formuoti nuosekliai įgyvendinant Lietuvai prieinamiausią elektros biržos (aukciono) modelį ir ypač atsakingai vertinant vartotojų interesus bei priimtiną kainą;

d) iki 2009 11 30 pakeisti Elektros energetikos įstatymą, o iki

2010 06 30 į Lietuvos Respublikos teisės aktus perkelti EP ir Tarybos priimto Trečiojo energetikos paketo nuostatas;

e) įgyvendinant EP ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti vietinių atsinaujinančių išteklių energiją, sudaryti Lietuvoje palankias sąlygas atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo plėtrai. Sukurti tam tikslui teisines ir ekonomines skatinimo priemones. Iki 2009 12 31 dienos priimti Lietuvos Respublikos įstatymą dėl atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo plėtros. Užtikrinti, kad iki 2010 06 30 atsinaujinantys energijos ištekliai galutinės energijos suvartojimo balanse sudarytų ne mažiau kaip 8 proc., o biodegalai transporto naudojamų degalų balanse - 2 proc., 2010 12 31 - atitinkamai 11 ir 3 proc., 2011 12 31 - 15 ir 4 procentus;

f) nemažinant Lietuvos pramonės konkurencingumo ES ir kitose rinkose siekti, kad elektros energijos ir gamtinių dujų kainos pramonės vartotojams atitiktų kaimynių - Latvijos, Estijos, Suomijos ir Lenkijos - kainų lygį, griežtai kontroliuoti ir riboti monopolinių struktūrų nepagrįstą viršpelnį. Siekti, kad iš transportavimo veiklos gautos pajamos ir pelnas būtų tikslingai nukreipiamas į naujos kartos tinklų infrastruktūros gerinimą bei vystymą ir užtikrinamas aukštas energetinių išteklių transportavimo patikimumo lygis;

g) panaikinti ūkio ministro 2005 10 07 įsakymu Nr. 4-350 (su tolesniais pakeitimais) patvirtintų "Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių" IX skyriuje "Aprūpinimo elektra patikimumas" tinklų operatoriams įteisintą nepagrįstai ilgos trukmės (net iki 24 val.) transportavimo nutraukimo ir atkūrimo laiką, griežtai padidinti atsakomybę prieš vartotoją už tiekimo patikimumą;

h) pakeisti ūkio ministro 2002 09 17 įsakymu Nr. 326 (su tolesniais pakeitimais) patvirtintas taisykles "Dėl elektros energijos vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) tvarka ir sąlygos" taip, kad prijungiant naują vartotoją jo sukurtas turtas nebūtų nusavinamas tinklų operatorių naudai;

i) skatinti efektyvų energetinių išteklių panaudojimą diegiant elektros energijos ir šilumos gamybą kogeneracijos principu. Savoms reikmėms tenkinti naudojamus išteklius neapmokestinti papildomais mokesčiais, nepriskirti tokios elektros energijos vartojimo prie viešųjų įpareigojimų reglamentavimo sąlygų;

j) liberalizuoti energetinių išteklių importo ir eksporto sąlygas. Importo sąlygos neturi riboti vartotojų laisvių ir teisių pasirenkant gamintojus ar tiekėjus už šalies ribų, siekiant įsigyti energetinių išteklių saviems poreikiams - netaikyti papildomo apmokestinimo. Derybiniu Vyriausybės lygiu siekti peržiūrėti gamtinių dujų kainos prie Lietuvos sienos formulę.

8. Investicijų aplinka, tranzitinis autotransportas, geležinkelių ir jūrų uosto veikla

8.1 Gerinant investicijų aplinką:

a) iki 2009 11 01 priimti Saulėtekio komisijos suformuotus pasiūlymus, susijusius su teritorijų planavimo, statybos, žemės, saugomų teritorijų įstatymų bei kitų susijusių teisės aktų pakeitimais;

b) ne vėliau kaip 2010 06 31 teritorijų planavimo procedūros turi būti atliekamos laikantis vieno langelio principo ir užtrukti ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų (išskyrus didelės apimties projektus). Jei per minėtą laiką reikiami dokumentai negaunami be aiškios motyvacijos, laikoma, kad paraiškos pateikėjo siūlomoms sąlygoms yra pritarta;

c) iki 2009 12 31 parengti ir pateikti Vyriausybei teisės aktų projektus, numatančius supaprastintą detaliųjų planų rengimo, priėmimo ir tvirtinimo tvarką objektams, esantiems vidinėse ūkio subjektų bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudotojų teritorijose;

d) remiantis Valstybės audito ataskaitoje (2009 02 20 Nr. VA-P-30-1-3) nustatyta žemės paėmimo infrastruktūros plėtros projektams problema, 2009 metais parengti įstatymų pakeitimų projektus, numatančius žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą suskaidyti į dvi dalis - paėmimą ir kompensavimą - nestabdant paėmimo proceso.

8.2. Geležinkelių transporto srityje:

a) įgyvendinant 2009 metų gruodžio 3 dieną įsigaliosiantį EP ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1370/2007 Dėl keleivinio geležinkelių transporto viešųjų paslaugų, nustatyti valstybės perkamus socialiai reikalingus keleivinių traukinių maršrutus ir sudaryti su keleivių vežėju (AB "Lietuvos geležinkeliai" ar kitu vežėju) sutartis dėl šių maršrutų aptarnavimo bei valstybės finansavimo;

b) taikyti ES direktyvų išimtį, suteikiančią Lietuvai teisę neliberalizuoti trečiųjų šalių tranzitinių vežimų (tranzito Kaliningrado kryptimi) geležinkeliu. Krovinių ir keleivių tranzito Kaliningrado kryptimi veiklą pavesti Lietuvos nacionalinei geležinkelių bendrovei AB "Lietuvos geležinkeliai". Užtikrinti, kad vykdant vežimus geležinkeliais kitomis kryptimis (išskyrus tranzitą Kaliningrado kryptimi) viešąja Lietuvos geležinkelių infrastruktūra galėtų naudotis nauji (privatūs) vežėjai lygiomis teisėmis kaip ir valstybei priklausanti AB "Lietuvos geležinkeliai";

c) viešosios geležinkelių infrastruktūros finansavimui skirti dalį lėšų, surinktų iš degalų akcizo (nemažinant akcizo lėšų dalies, skiriamos autotransporto infrastruktūrai finansuoti).

8.3. Siekiant padidinti galimybes investuoti į jūrų uosto plėtrą:

a) iki 2009 12 31 pakeisti mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise VĮ Klaipėdos valstybinei jūrų uosto direkcijai dydį. Palikti anksčiau galiojusią redakciją, kai mokesčio dydis buvo 0,1 procento;

b) Jūrų uosto investicijoms skirti ir panaudoti kasmet ne mažiau kaip 100 mln. litų, iš jų valstybinis finansavimas (ne VĮ KVJUD lėšos) turi sudaryti ne mažiau nei 20 procentų;

c) iki 2009 12 31 priimti esminius sprendimus (konkretūs terminai, atsakingi vykdytojai, finansavimo šaltiniai ir kt.) dėl "Baltmax" krantinių statybos, numatant jose galimybę įrengti dujų ir naftos krovos terminalus;

d) iki 2009 12 31 pateikti Vyriausybei Uosto įstatymo pakeitimo projektą, leidžiantį direkcijai sudaryti ilgalaikes sutartis dėl atskirų darbų ar paslaugų vykdymo (pvz., lijalinių vandenų surinkimas ir kt.);

e) peržiūrėti 2008 metų pabaigoje patvirtintas Grunto kasimo jūrų ir jūrų uostų akvatorijose bei iškastų gruntų tvarkymo taisykles - LAND 46A - 2002;

f) iki 2009 12 31 Aplinkos ir Susisiekimo ministerijoms suderinti esamų ir naujų "Natura 2000" teritorijų steigimo ribas Klaipėdos uosto zonoje;

g) iki 2009 12 31 Aplinkos ministerijai kartu su Susisiekimo ministerija parengti ir pateikti Vyriausybei teisės aktų projektus, numatančius supaprastintą uoste projektuojamų infrastruktūros ar suprastruktūros objektų planų derinimo tvarką. Derinimas vykdomas tik su įgaliota valstybės institucija (apskrities administracija ar kita įgaliota valstybės institucija). Tai ženkliai pagreitintų šių darbų atlikimo tempus, eliminuotų perdėtus biurokratinius reikalavimus, mažintų korupcijos galimybes;

h) iki 2009 12 31 pakeisti Klaipėdos jūrų uosto įstatymą ir kitus susijusius teisės aktus, aiškiai apibrėžiant uosto infrastruktūrą ir suprastruktūrą, kas leistų ateityje išvengti dviprasmybių rengiant uosto detaliuosius planus.

8.4. Kelių ir kelių transporto srityje:

a) 2010 metais visiškai įgyvendinti Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje numatytą priemonę "Ekologiško viešojo transporto plėtra" (140 mln. litų);

b) nuo 2010 01 01 atkurti kelių tiesimo ir priežiūros programos programinį finansavimą, t. y., kaip ir numato įstatymas, 80 proc. degalų akcizo dalis skiriama atskaitymams kelių infrastruktūros reikmėms.

9. Eksporto skatinimas, užsienio ekonominė diplomatija

a) aktyvinti ekonominę diplomatiją, išlaikant arba didinant ekonomistų-diplomatų ir komercijos atašė skaičių valstybėse, kurių rinkos yra labai svarbios šalies pramonei ir verslui;

b) už ES ribų prioritetinėmis rinkomis laikyti Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Kazachijos, Azerbaidžano ir Gruzijos rinkas;

c) iki 2009 12 21 Vyriausybėje suderinti su asocijuotomis verslo struktūromis ir patvirtinti Eksporto skatinimo programą.

10. Vykdymo kontrolė

Kartą per ketvirtį rengti Nacionalinio susitarimo vykdymo aptarimą su susitarimo šalimis ir įgyvendinančiomis institucijomis. Susitarimo šalys taip pat vertins Verslo skatinimo plane numatytų priemonių vykdymo eigą.

Esamas Vyriausybės priemonių planas iki 2009 12 31 ir toliau pamečiui iki 2012 metų bus peržiūrimas ir patikslintas pagal Nacionalinio susitarimo nuostatas bei derinamas su verslo organizacijomis.

Šis Nacionalinio susitarimo projektas apsvarstytas šakinėse ir regioninėse asociacijose bei priimtas 2009 metų rugsėjo 15 dieną Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidiumo posėdyje.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas dr. Bronislovas Lubys

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"