TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvos skurdžiai gelbsti pasaulį nuo atšilimo

2008 01 28 0:00

Centralizuoto šilumos tiekimo sistemos Lietuvoje labai paplitusios - kone pusė gyventojų yra centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojai.

Vienas esminių centralizuotos šilumos tiekimo trūkumų - šias tiekimo sistemas reikia tinkamai valdyti. Drastiškai kylant dujų kainoms, smarkiai brangsta šiluma ir kartu mūsų energetiškai labai neefektyvių daugiabučių namų šildymas. Šilumos tiekėjų asociacija pranešė, kad šilumos gamybos ir tiekimo kaštai jau smarkiai viršijo vidutinę tiekiamos šilumos kainą, ir įmonės dirba su didėjančiais nuostoliais. Prognozuojama, kad šildymo sezono pabaigoje šilumos tiekėjai patirs 350 mln. litų nuostolį. Suprantama, tokia padėtis nenormali ir ilgai tęstis negali.

Ką gi rengiamasi daryti? Bus skolinamasi iš bankų apyvartinėms lėšoms ir mokamos nemažos palūkanos, kurios bus priskaičiuotos galutiniams vartotojams. Taip pat bus dažniau perskaičiuojamos šilumos kainos. Taigi vartotojų sąskaitos didės dažniau.

Kas bus rytoj, "Gazprom" težino

Ar tai ir yra išsigelbėjimas? Atrodo, kad šilumos tiekėjų visiškai nejaudina, ar vartotojas apskritai pajėgs susimokėti. Nejaudina ir turėsiančios padidėti valstybės biudžeto išlaidos kompensacijoms už šildymą, mokamos mažas pajamas gaunančioms šeimoms. Tarsi būtų svarbiausia laiku ir tvarkingai perskaičiuoti bei išrašyti sąskaitas.

Tačiau dujų kainos neabejotinai ir toliau didės. Tad kur mes nueisime?

Esminis šildymo sistemų pranašumas - galimybė naudoti įvairų kurą. Tuo tarpu 80 proc. šilumos gaminame iš dujų, ir kas bus rytoj, vienas "Gazprom" težino.

Vietiniai biokuro ištekliai mūsų šalyje nedideli, todėl padėtis biokuro rinkoje įtempta. Daug šio kuro eksportuojama. Alternatyvų lieka nedaug.

Nešvarios, bet pigios

Mano nuomone, šilumos gamintojams reikia orientuotis į akmens anglį ir šiuo kuru pakeisti didelę naudojamų dujų dalį.

Anglys yra nešvarus ir ne itin patogus naudoti kuras. Deginant anglis, į atmosferą išmetama 67 proc. daugiau anglies dvideginio ir dvigubai daugiau azoto oksidų nei deginant gamtines dujas. Papildomai išmetama sieros dioksido, kuris turi įtakos rūgštiems lietums susidaryti. Taigi anglies deginimas kur kas labiau teršia atmosferą.

Tačiau anglys yra gerokai pigesnė alternatyva. Kuro komponentė šilumos gamyboje iš anglių šios dienos kainomis yra trečdaliu ar net perpus pigesnė už dujų naudojimą. O šilumos kainos faktorius mums yra svarbiausias.

Svarbu ir tai, kad anglis galima importuoti iš įvairių tiekėjų. Todėl šiuo atveju "Gazprom" tipo monopolijos negali būti, ir tai yra kainas stabilizuojantis faktorius.

Anglys netinkamos individualiems namams šildyti dėl didelės taršos. Tačiau jas galima sėkmingai deginti šilumos tiekimo sistemose, kelis kilometrus nuo gyvenamųjų rajonų nutolusiose katilinėse, išmetant dūmus į didelį aukštį.

Pasaulio mastu atmosferos tarša padidėja. Tačiau ar Lietuvos skurdžių sąskaita reikia gelbėti pasaulį nuo visuotinio atšilimo? Ir ypač tuo metu, kai stipriausia pasaulio valstybė, gindama savo ekonomiką, neratifikavo Kyoto protokolo ir nesutiko vykdyti taršos mažinimo įsipareigojimų? Juk JAV išmeta į atmosferą ketvirtadalį viso pasaulio anglies dvideginio - CO2.

Paradoksalu, kad šiandien šilumai gaminti anglys naudojamos tik namų ūkiuose, t. y. kaip tik ten, kur jų nereikėtų naudoti. O ten, kur anglis deginti galima - didelėse katilinėse - jos nenaudojamos. Šilumos tiekėjai anglį pamiršo. Gal verta prisiminti?

Katilinė pastogėje

Manau, reikia anglies kurą naudoti kartu su gamtinėmis dujomis ir biokuru. Jeigu deginamos vien gamtinės dujos, daugeliu atvejų bus ekonomiškai naudinga decentralizuoti šilumos gamybą, gaminant šilumą pačiuose daugiabučiuose namuose įrengtose katilinėse.

Kompleksiškai modernizuojant namą, galima įrengti šlaitinį stogą, o pastogėje - dujinę katilinę. Toks variantas dažniausiai bus ekonomiškesnis už šilumos tiekimo alternatyvą, kuriai reikia labai didelių investicijų į trasas, nemaža šilumos dalis prarandama, ypač vasarą, be to, reikia išlaikyti įmonės personalą ir t.t. Jeigu neišnaudojami šilumos tiekimo sistemų pranašumai, labai abejotina, ar šios sistemos išliks.

Kainų komisija turėtų nedelsdama sudaryti ilgalaikius susitarimus su šilumos tiekėjais dėl kuro diversifikavimo šilumos gamyboje, itin sumažinant dujų dalį. Šilumos kainos turėtų būti nustatomos susitarimų pagrindu, remintis tuo, kokia turėjo būti pasiekta šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra skaičiuojamaisiais metais. O kur taip susitarti nepavyktų, ten reikėtų iš esmės liberalizuoti daugiabučių namų atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemų procedūras ir padėti gyventojams decentralizuoti šilumos gamybą pačiuose daugiabučiuose namuose įrengtose gamtinių dujų katilinėse.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"