TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvos ūkis dėl energetikos - "ant adatos"

Lietuvos verslo konkurencingumas ir gyventojų gerovė itin priklauso nuo energijos išteklių kainų. Skaičiuojama, kad pasaulinei naftos kainai pakilus tik 20 JAV dolerių už barelį, per metus iš Lietuvos Rytų kryptimi papildomai iškeliauja vienas milijardas litų.

Europos Sąjungos (ES) kartu su JAV paskelbtos sankcijos Iranui - draudimas pirkti jo energijos išteklius - naftos kainą šiemet išaugins net 20-30 procentų, prognozuoja Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Toks scenarijus suduotų mirtiną smūgį Lietuvos ūkiui.

Augant naftos kainai, su kuria kartu padidės ir automobilių degalų bei gamtinių dujų kainos, labiausiai nukentės krašto transporto ir statybos sektoriai bei mūsų ūkyje vyraujanti tradicinė pramonė.

Statistikos departamento duomenimis, žalia nafta ir gamtinės dujos  praėjusiais metais per 11 mėnesių pabrango 31,7 proc., koksas ir rafinuoti naftos produktai - 32,4 procento.

Elektros energijos Lietuva 2011 metais per 11 mėnesių importavo už 1 mlrd. 189 mln. litų. Tai 378 mln. litų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2010 metais.

Vežėjus stabdo kariniai konfliktai

Vienas pažeidžiamiausių energijos išteklių kainų sektorių Lietuvoje - transportas. Kaip LŽ teigė Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" prezidentas Algimantas Kondrusevičius, sąnaudos degalams sudaro apie 35-50 proc. visų transportininkų išlaidų. "Mūsų sektoriuje - labai didelė konkurencija, todėl negalime didėjančių sąnaudų degalams perkelti mūsų paslaugų pirkėjams. Įmonės dėl augančių degalų kainų patiria itin daug nuostolių", - sakė A.Kondrusevičius.

Jis karčiai pažymėjo, kad Lietuvoje jau tapo tradicija - iš karto po Naujųjų metų brangsta degalai. Štai ir šiemet nuo metų pradžios 95 markės benzinas Lietuvos degalinėse pabrango apie 30 centų ir artėja prie 4,70 litų ribos.

Praėjusiais metais, anot A.Kondrusevičiaus, degalai brango apie 20 procentų. "Esame sudarę ilgalaikes paslaugų pardavimo sutartis, tad pakilus degalų kainai išaugusias sąnaudas turime amortizuoti patys. Iš tikrųjų mūsų sektorius labai jautrus energijos išteklių kainoms", - aiškino "Linavos" prezidentas.

A.Kondrusevičius nesiryžo pasakyti, kokios degalų kainos būtų nepakeliamos ir visiškai pribaigtų šalies transporto sektorių.

"Nemanau, kad taip galėtų atsitikti. Duoną, pieną, maisto produktus vis tiek kas nors turės išvežioti, vaikus į mokyklas vežti. Civilizuota visuomenė be transporto gyventi negali. Transportas užtikrina bet kurios ekonomikos gyvybingumą. Tiesiog dar labiau brangstant degalams, brangs ir vežėjų paslaugos, dėl to nukentės įmonės ir žmonės - jiems liks mažiau lėšų kitoms prekėms įsigyti", - dėstė krovinių transporto verslininkus vienijančios organizacijos vadas.

A.Kondrusevičius prisipažino, kad vežėjai su nerimu stebi, kaip rutuliojasi JAV, ES ir Irano konfliktas.

Tuo metu TVF įspėjo, kad nutraukus Irano naftos importą "juodojo aukso" kainos gali šoktelėti 20-30 procentų. TVF nuomone, Vakarų įvestos sankcijos Iranui bus tolygios naftos blokadai bei prilygs šokui, kurį rinka patyrė kilus revoliucijai Libijoje praėjusiais metais. O jeigu Iranas įvykdytų grasinimą užblokuoti naftos eksportą per Ormūzo sąsiaurį Persijos įlankoje, pasak TVF, sukrėtimas būtų dar didesnis. Kasmet per Ormūzo sąsiaurį "prateka" apie ketvirtadalis pasauliui tiekiamos naftos bei 40 proc. naftos eksporto iš Irako, Kuveito ir Saudo Arabijos. ES šalys iš Irano perka apie 20 proc. eksportuojamos naftos.

Švaistome energiją ir pinigus

Praėjusiais metais drastiškai brangusios žaliavos ir energijos ištekliai turėjo itin neigiamos įtakos ir Lietuvos pramonės konkurencingumui. "Mūsų padėtį blogina ir tai, kad energijos išteklius vartojame labai neefektyviai. Lietuva pagal energijos išteklių naudojimo intensyvumą yra 6 nuo galo tarp 27 ES narių. Tai reiškia, kad esame tarp valstybių, kurios vienam produkcijos vienetui pagaminti naudoja daugiausia sparčiai brangstančių elektros išteklių ir žaliavų", - LŽ teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuva yra tarp 10 ES valstybių narių, kuriose gamtinių dujų ir elektros energijos kainos yra didžiausios ES. Tai taip pat daro papildomą spaudimą pramonės konkurencingumui.

"Spartus energijos išteklių ir žaliavų kainų augimas lėmė, kad praėjusiais metais pramonės produkcija pabrango 8,5 procento. Lietuvoje vyrauja tradicinė pramonė, o šios šakos konkurencija pasaulyje labai didelė, todėl energijos bei žaliavų brangimas pakenkė mūsų pramonės konkurencingumui ir verslui buvo vienas didžiausių iššūkių", - pabrėžė A.Izgorodinas.

Vis dėlto LPK analitikas pažymėjo, kad produkcijos brangimą Lietuvos pramonė perkėlė ant užsienio vartotojų pečių: Lietuvoje pramonės produkcija pabrango 7 proc., o užsienio vartotojams - dešimtadaliu. "Silpna vidaus paklausa ir arši konkurencija vertė įmones brangstančias žaliavas absorbuoti savo pelno sąskaita", - sakė A.Izgorodinas.

Šią išvadą patvirtina ir Statistikos departamento duomenys: 2010 metų trečiąjį ketvirtį pramonės pelningumas siekė 5,7 proc., o 2011-aisiais tuo pačiu laikotarpiu nukrito iki 3,2 proc., tai yra beveik perpus.       

Milijardai iškeliauja į Rusiją

Banko "Nordea bank Lietuva" ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad per metus gamtinėms dujoms, elektrai ir naftai (įskaitant "Orlen Lietuva" perdirbimui įsivežamą naftą bei "Achemos" ir "Lifosos" perkamas dujas trąšų gamybai) Lietuva išleidžia 8 mlrd. litų.

"Visas reikalingas dujas ir didžiąją dalį elektros perkame iš Rytų kaimynės, todėl Lietuva vis giliau grimzta į priklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių", - konstatavo jis.

Lietuva dabar importuoja apie 70 proc. elektros energijos, daugiausia iš Rusijos.

Ž.Mauricas pabrėžė, kad Lietuvos gerovė tiesiogiai priklauso nuo energetikos išteklių kainų, nes, pavyzdžiui, naftos kainai padidėjus tik 20 JAV dolerių, iš Lietuvos per metus papildomai iškeliautų 1 mlrd. litų. Jei jos dabartinė kaina (maždaug 110 JAV dolerių už barelį) padvigubėtų, iš Lietuva netektų net 6 mlrd. litų.

"Visa mūsų baldų pramonė per metus eksportuoja produkcijos tik už 2 mlrd. litų. Vadinasi, naftos kainai išaugus 40 JAV dolerių, būtų nubraukiamas visas mūsų baldų pramonės triūsas, o juk ši šaka yra viena konkurencingiausių ES. Naftos kainai kylant mūsų padėtis blogėja. Todėl svarbu mažinti priklausomybę nuo importuojamų išteklių ir riziką dėl kainos pokyčių", - LŽ sakė ekonomistas.

Pasak jo, išsiderėti mažesnę importuojamų rusiškų dujų kainą galėtų padėti suskystintų dujų terminalas. Tačiau naujos Visagino atominės elektrinės (VAE) gaminama elektra, jo nuomone, nebūtinai bus pigesnė už dabar importuojamą iš Rusijos. "Tačiau bent jau pinigai liktų Lietuvoje. Vėl atgimtų Visaginas, būtų sukurta daug gerai apmokamų darbo vietų. Be to, subalansuotume neigiamą energijos išteklių balansą ir reikėtų mažiau skolintis iš užsienio", - kalbėjo ekonomistas.

Ž.Mauricas juokavo, esą Lietuva, ko gero, vienintelė valstybė pasaulyje, kuri subsidijuoja importą, mat dažniausiai valstybės remia eksportą ir savas prekes nuo importinių vietos rinkoje saugo importo muitais. "Dabar mes subsidijuojame Lietuvos elektrinę Elektrėnuose, kuri gamina brangią elektros energiją naudodama brangias rusiškas dujas. Šildymui taikomomis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatomis (Seimas paliko ir šiemet galioti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą) remiame ir brangią šilumos energijos gamybą termofikacinėse elektrinėse, kurios degina labai pabrangusias rusiškas dujas. Šių elektrinių gaminama elektra yra brangesnė negu rinkoje. Tai pats blogiausias sprendimas. Tad jeigu ir tektų subsidijuoti būsimą elektros gamybą VAE, būtų vis tiek geriau nei yra dabar, kai esame nuogi ir basi, bet vis tiek subsidijuojame rusiškų gamtinių dujų importą. Todėl ką nors daryti vis tiek reikia", - LŽ kalbėjo Ž.Mauricas.

Verslo Achilo kulnas

Audito, mokesčių ir konsultacijų kompanijos KPMG atlikto tyrimo duomenimis, brangstantys energijos ištekliai didžiausią grėsmę kelia pramonės, statybos ir transporto įmonių pelningumui. Tyrimo autoriai tvirtina, kad 2005-2010 metais Lietuvos transporto grynojo pelno maržos vidurkis buvo 2,4 proc, o sąnaudos energetiniams ištekliams siekė 11,2 procento. Pelno maržos vidurkis mažesnis už sąnaudas energijos ištekliams buvo ir pramonėje - atitinkamai 3,5 proc. ir 5,1 procento. Statybų sektoriuje pelno marža siekė 3,6 proc., o sąnaudos energijos ištekliams - 3 procentus.

Tyrimo duomenimis, 2010 metais Lietuvos ūkio sektoriai (žvejyba ir miškininkystė, statyba, prekyba, paslaugos, pramonė ir transportas) patyrė 4,7 mlrd. litų sąnaudų, susijusių su energijos ištekliais. Iš jų 58 proc. arba 2,7 mlrd litų skirta įsigyti kurui, 33 proc. arba 1,6 mlrd litų - elektros energijai, 9 proc. arba 0,5 mlrd. litų - šilumos energijai.

"Brangstant energijos ištekliams, pagrindiniai Lietuvos ekonomikos sektoriai yra ypač pažeidžiami, nes kainai didėjant gerokai išauga energijos išteklių sąnaudos, kurios gali labai paveikti įmonės pelningumą. Norėdamos kompensuoti pelningumo sumažėjimą, įmonės būtų priverstos didinti kainas, o tai galėtų sumažinti Lietuvos gamintojų konkurencingumą", - komentavo "KPMG Baltics" partneris Rokas Kasperavičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"