TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvos ūkiui prognozuojama stagnacija

2012 07 18 7:43
LŽ archyvo nuotrauka/Daugeliui įmonių padėtų leidimas darbuotojams dirbti 40 valandų per savaitę, o ne 8 valandas per dieną.

Ekspertų vertinimu, šalies ekonomikos plėtrą stabdo griežtai reguliuojami darbo santykiai, o sprendimų atidėliojimas Lietuvą veda prie Graikijos, Portugalijos ir Ispanijos likimo.

Lietuvos ekonomikos tyrimo duomenimis, 2012 ir 2013 metų ekonomika augs lėčiau nei 2011-ųjų, nedarbas mažės lėtai. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) apklausti rinkos dalyviai teigiamus pokyčius prognozuoja ne taip drąsiai kaip prieš metus. Namų ūkių ir įmonių finansinė situacija ateinančiais metais beveik negerės.

Primena padėtį po Rusijos krizės

Kaip rodo tyrimas, 2012-ųjų Lietuvos bendras vidaus produktas (BVP) augs 2,9 proc., o 2013 metais ekonomikos augimas išliks panašus ir sieks 3 procentus. 2012-ųjų pabaigoje nedarbo lygis Lietuvoje bus apie 14 procentų. 2013 metais taip pat nesitikima žymaus nedarbo lygio smukimo: prognozuojama, kad kitų metų pabaigoje darbo neturės 13 proc. darbo jėgos.

LLRI vyresniojo eksperto Vytauto Žukausko teigimu, toks lėtas nedarbo mažėjimas primena po vadinamosios Rusijos krizės Lietuvos darbo rinkoje buvusią situaciją: "Tąkart didžiausias nedarbas buvo užfiksuotas 2000 metais ir iki 2004-ųjų mažėjo lėtai, maždaug po 1 proc. punktą per metus. Panaši situacija klostosi ir dabar. Tokiu tempu mažėjantis nedarbas prieš krizę buvusį lygį pasiektų tik 2020 metų."

Estijoje liberalizavimas pasiteisino

Eksperto teigimu vangiam nedarbo mažėjimui didelės įtakos turi lėtai auganti ekonomika ir griežtai reguliuojami darbo santykiai. 30-e Lietuvos ekonomikos tyrime atskirai nagrinėjamas darbo santykių reguliavimas Lietuvoje.

"Mūsų atliktas tyrimas parodė, kad Lietuva pagal darbo santykių reguliavimo lankstumą pasaulyje yra tik 127 vietoje iš 183 valstybių, Europos Sąjungoje - tik šešta nuo galo. Tai itin žemas įvertinimas, rodantis, jog nepaisant visų pastangų, darbo santykių reguliavimas išlieka problemiškas, jam labai trūksta pokyčių, kurie galėtų mažinti nedarbą ir prisidėtų prie Lietuvos ekonomikos augimo", - teigia LLRI vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas.

Sprendimų atidėliojimas, anot jo, veda prie Ispanijos, Italijos ir Graikijos likimo. Šios šalyse darbo santykių reformų nebuvo dešimtmečius. "Darbo rinka ir darbo santykių reguliavimas neatitinka šiandienių verslo realijų, neskatina nei darbo našumo, nei darbuotojų kaitos, nei įmonių konkurencingumo didėjimo. Palaipsniui ES pietinėse valstybėse susidarė padėtis, kai darbo santykių reguliavimas tapo viena iš kliūčių vykdyti ekonominę veiklą - ir kurti verslą, ir dirbti bei užsidirbti esant samdomu darbuotoju", - teigia V.Žukauskas.

Pasak eksperto, gerasis lanksčių darbo santykių pavyzdys yra mūsų kaimynė Estija. Ji darbo santykių reguliavimą reformavo ir padarė lankstesnį dar prieš ekonomikos nuosmukį. Tai leido Estijai užtikrinti aukštą investicijų ir verslumo lygį šalyje ir atsilaikyti prieš išorinius neigiamus 2009 metų ekonominius veiksnius.

"Sutrumpinus įspėjimo terminus apie darbo sutarties nutraukimą, proporcingai sumažinus išmokas ir atsisakius kai kurių saugomų darbuotojų kategorijų, Estijos darbo rinkoje nenutiko nieko drastiško - neužfiksuota masinių atleidimų ar išaugusio nedarbo. Priešingai, šalis pasižymi dideliu konkurencingumu ir yra regiono lyderė", - teigia V.Žukauskas.

LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas pabrėžia, kad lankstesni darbo santykiai Lietuvoje dažnai tapatinami su darbuotojų išnaudojimu. Tačiau daugeliui įmonių padėtų toks, regis, nežymus pakeitimas kaip leidimas darbuotojams dirbti 40 valandų per savaitę, o ne 8 valandas per dieną, tuomet darbuotojas galėtų vieną dieną dirbti 6 valandas, o kitą - 10.

Šešėlį skatina dideli mokesčiai

Tyrimas rodo, kad šešėlinė ekonomika Lietuvoje palaipsniui traukiasi, tačiau lėtai. 2010-aisiais pasiekusi aukščiausią lygį - sudariusi iš viso 28 proc. BVP, šešėlinė ekonomika 2011 metais sumažėjo iki 27 procentų. Prognozuojama, kad 2012-aisiais šešėlyje bus sukurta 26 proc. BVP, o 2013 metais ši dalis susiaurės dar iki 25 procentų.

Tyrimo dalyviai mano, kad bent dalį savo veiklos šešėlyje 2012 metais vykdo 41 proc. ūkio vienetų, o 2013-aisiais ši dalis sieks 39 procentus. "Šešėlinę ekonomiką trauktis skatina kiek pagerėjusi ekonominė situacija, nežymiai mažėjantis nedarbas, taip pat ir valdžios institucijų priemonės kovojant su šešėline ekonomika. Tačiau šešėlyje vis dar yra sukuriamas net ketvirtadalis šalies BVP, o šešėliui siaurėti sparčiau trukdo nemenkstanti mokesčių našta", - mano V.Žukauskas.

"Lietuvos žinioms" jis teigė, kad bet kurie pasiūlymai mažinti mokesčius Lietuvoje sutinkami itin skeptiškai, nes šaliai sunkiai sekasi mažinti biudžeto deficitą. "Tačiau labiausiai akis bado darbo jėgos apmokestinimas, kuris yra labai didelis net Europos Sąjungos mastu. Visų pirma galvočiau apie darbo jėgos mokesčių mažinimą, nes apie ketvirtadalis šešėlio Lietuvoje susijęs su darbo santykiais", - teigė V.Žukauskas. Ekspertų vertinimu, ir 2012-aisiais, ir 2013 metais mokesčių našta Lietuvoje sieks 36 proc. BVP.

Įmonių ir namų ūkių padėtis negerės

Kaip rodo Lietuvos ekonomikos tyrimas, įmonių finansinė padėtis šiais ir kitais metais nesikeis ir bus panaši į buvusią 2011 metais, tai yra įmonių finansiniai rodikliai negerės. Įmonių pelningumas 2012 ir 2013 metais sieks apie 4,5 proc. - tiek pat, kiek buvo ir 2011 metais. Investicijoms įmonės šiais ir kitais metais skirs apie ketvirtadalį savo pelno. Tai tik šiek tiek daugiau nei pernai, kai tam įmonės skyrė 21 proc. savo pelno.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"