TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvos verslą suviliojo tolimas Kazachstanas

2012 03 12 6:30

Didelių galimybių šalis. Taip Kazachstaną apibūdina šioje šalyje įsitvirtinę Lietuvos verslininkai. Kartu jie pažymi, kad sėkmė Vidurio Azijoje lydi tuos, kurie nemurmėdami prisitaiko prie rytietiškos kultūros.

"Iš visų Baltijos valstybių verslininkų lietuviai Kazachstane yra patys aktyviausi", - tvirtina Audrius Jozėnas, Almatoje reziduojantis Lietuvos garbės konsulas Kazachstane. Lietuviai į šią šalį ne tik veža savas ir vakarietiškas prekes, bet ir sėkmingai čia investuoja į apdirbamąją gamybą.

Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvos eksportas į Kazachstaną, palyginti su 2010 metais, išaugo 35,4 proc. ir pasiekė 1 mlrd. 102 mln. litų. Tai didžiausias rodiklis per visus nepriklausomybės metus.

Daugiausia į Kazachstaną iš Lietuvos keliavo chemijos pramonės, tekstilės ir žemės ūkio produktai, mašinos, mechaniniai ir elektros įrenginiai. Kazachstano prekių į Lietuvą įvežta gerokai kukliau - už 203,8 mln. litų.

Gana aktyviai į Kazachstaną judėjo ir lietuvių kapitalas. Šioje šalyje Lietuvos verslas daugiausia investavo į apdirbamąją gamybą - 1,76 mln. litų, t. y. 18,1 proc. daugiau negu 2010 metais. Iš viso pernai Lietuvos tiesioginės užsienio investicijos Kazachstane siekė 3,15 mln. litų. Kazachų apsukos Lietuvoje gerokai didesnės - jų tiesioginės investicijos mūsų krašte pernai siekė 34,9 mln. litų ir per metus jos padidėjo beveik tris kartus.

Galėtų parduoti patirtį ir technologijas

Kazachstano rinka lietuviams verslininkams patraukli dėl keleto priežasčių. Ši valstybė yra viena sparčiausiai besivystančių Vidurio Azijoje, ji pasižymi gana stabilia politine padėtimi ir liberalia ekonomikos sistema. Tad Lietuvos verslininkai, nebeišsitenkantys nedidelėje vietos rinkoje ir išvarginti Europos krizės, daugiau kaip prieš dešimtmetį patraukė į Kazachstaną - milžiniško ekonominio potencialo valstybę, plotu prilygstančią Vakarų Europai ir turinčią beveik 16 mln. vartotojų.

"Šalis labai turtinga naudingų iškasenų. Sakoma, kad joje yra visa Mendelejevo periodinių chemijos elementų lentelė, gerai išplėtota kalnakasybos pramonė. Tačiau kazachams trūksta lengvosios pramonės, žemės ūkio ir maisto pramonės technologijų, taip pat žinių. Šiose srityse stipriam ir konkurencinį pranašumą turinčiam Lietuvos verslui atsiveria plačios galimybės", - LŽ pasakojo Lietuvos ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo su Kazachstano Respublika verslo tarybos vykdomasis direktorius Raimondas Martinavičius.

Jis skaičiuoja, kad dabar Kazachstane sėkmingai dirba apie 50 lietuvių verslininkų. Svarbiausia jų veiklos sritis šioje valstybėje - logistika, maisto produktų gamyba, architektūra, dizainas, informacinės technologijos, prekyba.

"Kazachstanas siekia plėtoti savo žemės ūkį, kurio potencialas tikrai yra didžiulis, ir Lietuvos įmonės tuo naudojasi. Savo produkciją eksportuoja "Pieno žvaigždės" ir "Rokiškio sūris". Kita kryptis - maisto perdirbimo technologijos, kurias lietuviai verslininkai gali pasiūlyti Kazachstanui. Mano žiniomis, lietuviai planuoja tokias gamyklas ten statyti, nors planų šiuo metu ir neviešina", - pasakojo R.Martinavičius.

Sėkmingai Kazachstane darbuojasi lietuvių architektai. Jie dalyvauja konkursuose, juos laimi, projektuoja pastatus ir vykdo jų statybų techninę priežiūrą, antai pagal jų projektus Kazachstane statomi gyvenamieji namai ir kt.

Gamina ir prekiauja

"Kazachstano rinką pasirinkau gana atsitiktinai, tačiau dabar manau, kad gerai pataikiau", - LŽ prisipažino šioje šalyje jau 16 metų dirbantis vienas sėkmingiausių Lietuvos verslininkų Eligijus Survila. Šiuo metu didesnė jo verslo dalis sukasi jau ne Lietuvoje, o Kazachstane. E.Survilai priklausanti Kauno "Eligitos grupė" Kazachstane valdo penkias įmones, prekiaujančios maisto produktais, žaliavomis ir priedais, įrenginiais bei technologijomis. Grupė Kazachstane turi gaiviųjų gėrimų ir mėsos produktų gamyklas.

Į LŽ klausimą, ar kazachai siekia perimti technologijas ir patys plėtoti gamybą, ar tenkinasi tik prekių importu, "Eligitos grupės" prezidentas E.Survila negalėjo atsakyti vienareikšmiškai. "Nelygu, kokia ta gamyba. Maisto pramonę kazachai, žinoma, norėtų patys plėtoti, gaminti puikios kokybės gaminius. Bet aš Kazachstane atstovauju mūsų bendrovėms "Pieno žvaigždės" ir "Pergalė", kitiems gamintojams, tad žinau, jog kazachai mielai perka mūsų sūrį, sviestą, pieną, konditerijos gaminius. Kas gali pasakyti, kas rinkai geriau? Tiesiog rinka nori gero produkto už mažą kainą", - svarstė jis.

Lietuviškas prekes kazachai vertina už gerą jų kokybę, tačiau, pasak E.Survilos, jos yra brangesnės nei vietoje pagamintos, nes į kainą tenka įskaičiuoti muito mokesčius ir transportavimo išlaidas.

Veža prekes iš Vakarų Europos

Bendrovė "Šturvalas" jau 12 metų krovininiais automobiliais, traukiniais ir lėktuvais į Kazachstaną bei kitas Vidurio Azijos valstybes perveža ir sandėliuoja siuntas iš Vakarų Europos, Pietų ir Šiaurės Amerikos. Įmonė priklauso grupei "TL Nika", valdančiai logistikos ir transportavimo kompanijų tinklą Lietuvoje bei Kazachstane.

"Lietuvoje surenkame krovinius iš Europos ir Amerikos šalių, čia siuntas paskirstome į įvairius miestus, nes Kazachstanas - didelė šalis, ir siunčiame jas oro, geležinkelių ar kelių transportu", - LŽ pasakojo įmonės vadovas Povilas Varasimavičius. Pasak jo, į Kazachstaną keliauja pačios įvairiausios prekės, tačiau dominuoja statybinės medžiagos, langai, įrenginiai, kosmetikos priemonės.

Kiekvieną savaitę "Šturvalas" į Kazachstaną išsiunčia vidutiniškai po 10-30 krovininių automobilių. Įmonės krovinių srautas į šią valstybę tolygiai didėja jau treji metai - kasmet po 5-10 procentų.

P.Varasimavičius pastaruoju metu Kazachstane praleidžia daugiau laiko negu Lietuvoje. Šioje šalyje šiemet jis šventė ir Kovo 11-ąją. "Kitaip nieko neišeitų. Visi mūsų klientai dirba ten, reikia su jais bendrauti, Almatoje turime ir savo nuolatinį biurą, nuomojame sandėlius, planuojame plėstis, tad tenka ten praleisti daug laiko", - sakė verslininkas, Kazachstane dirbantis pakaitomis su savo tėvu Vytautu Varasimavičiumi, "TL Nika" grupės įkūrėju ir savininku.

P.Varasimavičius pasakojo, kad pagal gyvenimo lygį Kazachstanas nedaug kuo skiriasi nuo Lietuvos, o kai kuo ir lenkia. "Didžiuosiuose miestuose dangoraižių daugiau nei pas mus. Almatoje, Altanoje ?????, Karagandoje gausu mūsų akropoliams ir megoms prilygstančių didžiulių prekybos centrų. Viskas kaip Lietuvoje, nieko netrūksta", - šypsojosi verslininkas.

Rytai - subtilus dalykas

Kazachstane, kaip ir bet kurioje kitoje Vidurinės Azijos šalyje, bendravimo ir verslo kultūra gerokai skiriasi nuo vakarietiškosios. Tad, patyrusių verslininkų teigimu, nežinant tam tikrų niuansų galima smarkiai nusivilti. Sėkmingai Kazachstane dirbantys verslininkai  gerbia vietos tradicijas. "Į svetimą vienuolyną su savais nuostatais niekas neina", - rusiška patarle etiketo niuansus LŽ paaiškino Lietuvos garbės konsulas Kazachstane Audrius Jozėnas. Jo nuomone, siekiantieji plėtoti verslą Kazachstane pirmiausia turi nusiteikti, kad šioje šalyje teks įsikurti ilgesniam laikui. "Iš Lietuvos valdyti verslą Kazachstane, kaip mano kai kurie lietuviai, yra neįmanoma, - pasakojo jis. - Čia daug kalbama, daug kas sprendžiama neoficialioje aplinkoje prie gausaus vaišių stalo. Kita vertus, su verslo partneriais ar darbuotojais reikia ne tik bendrauti, bet ir procesą kontroliuoti būnant vietoje."

"Rytai - subtilus dalykas", - populiarų posakį priminė konsulas. Vienas vakariečiams netikėtų niuansų, anot jo, pavyzdžiui, tai, kad Kazachstane, kaip ir bet kurioje kitoje Rytų šalyje, neegzistuoja žodis "ne". Lietuviai kartais tam būna nepasirengę. "Kazachai "ne" nesako - tai tiesiog laikoma blogu tonu. Daug mūsiškių dėl to apsigauna. Dažnai į parodas ir verslo misijas atvykę vakariečiai, taip pat ir lietuviai, po pirmųjų susitikimų trykšta džiaugsmu: kaip esą kazachai susidomėję jų prekėmis ar parduodamomis technologijomis, ir jie jau mintyse planuoja pasirašyti kontraktus bei pradėti verslą. Tenka jų įkarštį atšaldyti. Aiškinu jiems: nusiraminkite, daugelį interesantų matote pirmą ir paskutinį kartą. Tiesiog čia tokia šalis, kur žmonės negali pasakyti, kad tu jiems neįdomus ar jie nesirengia bendradarbiauti", - pasakojo jau beveik 18 metų Kazachstane gyvenantis A.Jozėnas.

Garbės konsulas mano, kad Lietuvos verslininkams vis dėlto verta eiti į Kazachstaną. Jis ir pats šioje šalyje rado laimę. Būdamas 27 metų A.Jozėnas atvyko į Kazachstaną, kaip pats prisipažįsta, laimės ieškoti ir užsikabino. "Pradėjau verslą, įsisukau, pamilau šią šalį ir gyvenu čia jau antrą dešimtmetį. Man patinka Kazachstanas. Jo žmonės - nuoširdūs, atviri, draugiški. Čia nuostabi gamta, kalnai, ežerai ir stepės. Be to, tai kraštas, kur galima dirbti ir užsidirbti pinigų. Tai taip pat svarbu. Man Kazachstanas tapo antra tėvyne", - neslėpė emocijų pašnekovas.

Kazachstane A.Jozėnas vertėsi didmenine vaistų prekyba, turėjo keletą vaistinių, vienu metu net leido laikraščius, tačiau prieš kelerius metus savo pagrindinį verslą sėkmingai pardavė ir dabar gyvena savo malonumui, keliauja ir konsultuoja kitus verslininkus, taip pat ir lietuvius, ketinančius įeiti į Kazachstano rinką.

Lietuvio tautybė - kokybės ženklas

"Ši šalis turtinga ne tik iškasenų, bet ir pinigų, galima ją lyginti su Jungtiniais Arabų Emyratais. Kazachstane įprasta gerbti prezidentą ir valdžią. Stabili politinė ir ekonominė krašto padėtis verslui tik į naudą. Iš savo asmeninės patirties ir draugų liudijimų galiu teigti, kad tai saugi investicijoms šalis", - konstatavo A.Jozėnas.

Konsulo nuomone, Kazachstane, palyginti su kitomis Azijos šalimis, gana liberalūs verslą reguliuojantys įstatymai. "Pavyzdžiui, Tailande, norint įregistruoti įmonę, reikia susirasti vietos partnerių, kurie kartu valdytų 51 proc. bendrovės akcijų. Tuo metu Kazachstane daug lietuvių valdo 100 proc. šioje šalyje registruotų bendrovių akcijų. Įregistruoti įmonę čia galima per vieną dvi savaites, ir tai brangiai nekainuoja", - sakė A.Jozėnas.

Konsulas įvardijo dar vieną privalumą - Kazachstane lietuviai turi gerą vardą. Lietuvio tautybė čia - savotiškas kokybės ženklas. A.Jozėnas mano, kad dešimtmečius Kazachstane gyvenantys sovietinių tremtinių palikuonys lietuviai neprisidirbo blogų dalykų. "Aš ne vienus metus dalyvauju pasaulio lietuvių bendruomenių suvažiavimuose, kalbuosi su kolegomis ir, pavyzdžiui, Vokietijoje ar kitur jie atvirai prisipažįsta, kad kartais prisistatyti lietuviu yra nemalonu, nes straipsniais apie mūsų tautiečių nusikaltimus mirga tenykščiai laikraščiai. Kazachstane tokių dalykų nėra. Čia dirbantys lietuviai turi gerą vardą", - tvirtino A.Jozėnas.

Konsulas negalėjo pasakyti, kiek lietuvių verslininkų sukasi Kazachstane, jo nuomone, tokios statistikos, ko gero, nesuteiktų nei jokia valdiška, nei viešoji įstaiga. "Dirba šimtai, bet kiek jų yra tiksliai, nežinoma, nes ne visada lietuviai afišuojasi, be to, kartais kompanijos registruojamos taip, kad formaliai lietuvių lyg ir nematyti, nors iš tikrųjų jie jas valdo", - sakė jis.

Apie "naujųjų" lietuvių skaičių Kazachstane, pasak jo, galima pasakyti nebent tai, kad prieš 15-20 metų čia dirbo penki vienas kitą asmeniškai pažįstantys lietuviai verslininkai, o dabar jų dešimtys. Naujosios bangos tautiečiai daugiausia gyvena didžiausiuose šalies  miestuose Astanoje ir Almatoje. "Beje, ir Kazachstane gyvenantys lietuviai yra šiek tiek kitokie negu lietuviai Lietuvoje, pavyzdžiui, jie stengiasi vieni kitiems padėti", - šypsojosi konsulas.

Įvairių šaltinių duomenimis, visame Kazachstane gyvena apie 7-8 tūkst. lietuvių, skaičiuojant ir tremtinių palikuonis, kurie jau nebekalba lietuviškai.

Planuoja milijardines injekcijas

Kazachstano ambasadoriaus Lietuvoje Galymzhanas Koishybayevas LŽ pasakojo, kad šiais metais Kazachstane pradedama įgyvendinti 11 didžiulių pramonės ir infrastruktūros projektų apdirbamosios pramonės, statybų industrijos ir metalurgijos srityse. Į juos bus investuota daugiau kaip 22,5 mln. eurų (77,6 mln. litų).

"Kaip vienus didžiausių projektų išskirčiau tarptautinį tranzito koridorių "Vakarų Europa-Vakarų Kinija", dujų ir chemijos, naftos perdirbimo kompleksų bei mineralinių trąšų gamyklų statybas, taip pat tiesiamą dujotiekį centriniame Kazachstane. Daug dėmesio ši valstybė skiria žemės ūkio ir maisto produktų gamybai bei turizmui. Šios ūkio šakos padeda tolygiai plėtoti šalies regionus, sukuria darbo vietų bei skatina steigtis smulkiojo ir vidutinio verslo įmones", - teigė ambasadorius.

Ambasadorius G.Koishybayevas minėjo 90 mln. JAV dolerių vertės investicijas į turistinį centrą "Burabay Lakes Resort Hotel", turintį 402 vietų viešbutį ir SPA bei sveikatingumo centrą, taip pat Altajaus prieškalnėse statomą pasaulinio lygio kalnų slidinėjimo kurortą. Jo trasų ilgis sieks 500 kilometrų. Infrastruktūros projektų kaina - 112 mlrd. tengių (196 mln. litų, - red.), o investicijos į viešbučių statybas vertinamos daugiau kaip 2 mlrd. JAV dolerių (5,1 mlrd. litų).

"Šio kurorto statyba padės Almatai tapti viso regiono centru, infrastruktūros lygis turėtų atitikti pasaulio standartus", - teigė G.Koishybayevas.

Lietuvių kompanijos, ambasadoriaus nuomone, galėtų investuoti į Kazachstano žemės ūkio ir maisto produktų bei apdirbamąją pramonę, nes būtent šių ūkio šakų plėtrai valstybė šiuo metu skiria ypač daug dėmesio. "Kazachstane mėgstami lietuvių mėsos ir pieno produktai. O Lietuvos verslininkai pasirengę ne tik šiuos produktus eksportuoti, bet ir organizuoti jų gamybą pagal lietuviškas technologijas kartu su Kazachstano verslininkais. Mes šias iniciatyvas visapusiškai remiame", - sakė jis.

Ambasadorius tikino, kad lietuviai nepraloštų, jeigu investuotų ir į logistikos centrus bei turizmo projektus. "Konteinerių traukinio "Saulė" iš Kinijos į Europą per Kazachstaną ir Lietuvą projektą vertiname kaip didelį žingsnį plėtojant bendradarbiavimą transporto srityje. Kitas logiškas žingsnis būtų privataus kapitalo lėšomis mūsų valstybėse kurti logistikos infrastruktūrą. Manyčiau, lietuviai verslininkai galėtų prisidėti ir prie Kazachstano turizmo industrijos plėtros. Mūsų verslininkus ypač domintų lietuvių patirtis plėtojant kaimo, sveikatinimo ir verslo konferencijų turizmą", - LŽ sakė Kazachstano ambasadorius Lietuvoje G.Koishybayevas.

Skaičiai: užsienio investicijos Kazachstane

Per 20 nepriklausomybės metų Kazachstanui pavyko pritraukti daugiau kaip 142 mlrd. JAV dolerių (367,7 mlrd. litų) tiesioginių užsienio investicijų (TUI).

2011 m. TUI padidėjo 22 proc., arba 13,1 mlrd. JAV dolerių (33,9 mlrd. litų).

Iki 2015 m. planuojama kasmet į Kazachstaną pritraukti po 10 mlrd. dolerių (25,9 mlrd. litų) TUI.

Pirmaisiais šalies nepriklausomybės metais didžioji investicijų dalis teko energetikos sektoriui, šiandien dominuoja investicijos į paslaugas, nekilnojamąjį turtą, kalnakasybą, apdirbamąją pramonę ir finansus.

Daugiausia Kazachstane investuoja Nyderlandai, Prancūzija, Kanada, Kinija, JAV, Didžioji Britanija ir Rusija.

Pernai Kazachstaną aplankė daugiau kaip 10 tūkst. potencialių investuotojų, arba du kartus daugiau nei 2010 m.

2011 m. Kazachstanas pasirašė komercinių sutarčių su stambiomis užsienio kompanijomis daugiau kaip už 1,6 mlrd. eurų (5,5 mlrd. litų).

Pagal "Doing Business" kasmet sudaromą "Investicijų apsaugos" reitingą Kazachstanas tarp pasaulio valstybių pernai pakilo į 10 vietą iš 44-osios, kurioje buvo 2010 metais.

Šaltinis: Kazachstano ambasada Lietuvoje

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"