TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvos verslas - už europietišką Ukrainą

2013 04 10 6:00
A.Kinachas (kairėje) ir R.Dargis pasirašė Ukrainos ir Lietuvos pramonininkus vienijančių organizacijų bendradarbiavimo sutartį. / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Su sunkumais ir biurokratinėmis kliūtimis Ukrainoje susiduriantys lietuviai verslininkai norėtų, kad didžiulį potencialą turinti valstybė taikytųsi prie europietiškų standartų.

Vilniuje balandžio 9 dieną Ukrainos pramonininkų ir verslininkų sąjungos prezidentas Anatolijus Kinachas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurioje patvirtintas siekis steigti Ukrainos ir Lietuvos verslo forumą.

Investicijos neatspindi potencialo

Kaip pabrėžė buvęs Ukrainos premjeras ir ekonomikos ministras A.Kinachas, Ukrainos valdžia ir verslas bendromis pastangomis pasiekė, kad šalis jau ketverius metus yra Pasaulio prekybos organizacijos narė. "Dabar darome viską, kad per ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimą, kuris vyks lapkričio mėnesį Vilniuje, būtų pasirašyta Ukrainos asocijuotos narystės ir laisvos prekybos su ES sutartys", - kalbėjo svečias.

Pasak A.Kinacho, Lietuvos ir Ukrainos abipusės investicijos dar neatspindi dviejų šalių ekonomikos potencialo, nors kai kurie rodikliai džiugina. "Šiandien Lietuva pagal prekių apyvartą su Ukraina pirmauja tarp Baltijos valstybių. Apyvarta jau pasiekė prieškrizinį lygį ir peržengė 1 mlrd. JAV dolerių. Matome gerą perspektyvą transporto infrastruktūros, energetikos, žemės ūkio, mašinų gamybos, bankų ir finansų srityse", - vardijo A.Kinachas.

Jo nuomone, Lietuva ir Ukraina galėtų ne tik dirbti viena kitos vidaus rinkoje, bet ir kartu veikti ES bei kituose pasaulio regionuose. "Lietuvos produkcijos ir technologijų kokybė labai gera, Ukraina - turtinga išteklių", - pažymėjo A.Kinachas.

Lietuviams - biurokratinės kliūtys

Susitikime dalyvavę lietuvių verslininkai pasakojo apie sunkumus, su kuriais susiduria dirbdami Ukrainoje.

Daugiau kaip 20 metų granito ir dolomito skaldos gamyba bei didmenine prekyba užsiimančios bendrovės "Milsa" gamybos direktorius Vidmantas Strumskys teigė, jog į vieną iš Ukrainoje įsigytų karjerų įmonė jau investavo apie 10 mln. eurų, o vien šiais metais investicijos pasiekė 1 mln. eurų. Pagrindinė įmonės produkcija teikiama Ukrainos rinkai, dalis keliauja į Lietuvą ir Lenkiją. Tačiau, pasak V.Strumskio, pastaruoju metu bendrovė susiduria su didžiule problema. "Skaldos transportavimo sąlygos geležinkeliais kiekvienais metais blogėja. Šiemet galėtume atvežti į Lietuvą apie pusę milijono tonų skaldos, bet trūksta vagonų", - skundėsi verslininkas.

Telekomunikacijų technologijų, elektronikos ir programų sistemų bendrovės "Ruptela" generalinis direktorius Andrius Rupšys priminė, kad Ukrainos muitinės procedūros trunka daugiau kaip savaitę. "Mūsų tikslas - tiekti pačias naujausias technologijas, kad Ukraina taptų šiuolaikine šalimi. Mūsų tiekiamos GPS technologijos leidžia sumažinti transporto kompanijų išlaidas", - pabrėžė A.Rupšys.

Penkiose užsienio šalyse, taip pat Ukrainoje atstovybes turinti "Ruptela" eksportuoja produkciją į 55 valstybes. "Ukrainos rinka labai įdomi, naujas technologijas diegia ir valstybės sektorius. Tačiau su itin didelėmis kliūtimis susiduriame muitinėje, neparanki ir valiutų kontrolė bei didelė biurokratija. Net Baltarusijoje, Rusijoje muitinės procedūros užtrunka vieną dieną, o Ukrainoje - savaitę ar daugiau", - tvirtino verslininkas. Jo nuomone, Ukraina dar turi daug investuoti į technologijas, kad biurokratinis aparatas dirbtų sėkmingiau.

Mūsų verslininkai taip pat kėlė Ukrainoje galiojančių aplinkosaugos reikalavimų ir pramonės standartų, techninių reglamentų klausimus. Pasak lietuvių, kai kurių iki šiol taikomų griežtų reikalavimų būtų sunku surasti ne tik ES, bet ir visame pasaulyje. "Europietiškoms firmoms kartais jie nepasiekiami", - pažymėjo Rimantas Budrys, Lietuvos inžinerinės asociacijos prezidentas.

Krovos kompanijos KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža kėlė žemės ūkio produkcijos sandėliavimo reikalus, nes viename sandėlyje produkciją galima saugoti arba pagal ES, arba pagal Ukrainos standartus. Šio klausimo Ukraina, pasak jo, kol kas nėra išsprendusi.

A.Kinachas pripažino, jog tai didžiulis iššūkis Ukrainai, nes produkcija, net ir pasirašius laisvos prekybos sutartį su ES, nepasieks rinkos, jeigu Ukrainoje bus taikomi ne europietiški standartai, reglamentai ir sertifikatai, o jų dabar - tūkstančiai.

***

Skaičiai: investicijos Lietuvoje ir Ukrainoje

Ukrainos tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje 2012 metų gruodžio 31-ąją sudarė 32,15 mln. litų, arba užėmė 36 vietą pagal TUI dydį Lietuvoje. Lietuvos TUI Ukrainoje tuo metu siekė 220,89 mln. litų ir užėmė 9 vietą pagal TUI dydį užsienyje.

Šaltinis: Statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"