TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvos verslininkai nusiteikę geriau nei kaimynai

2014 11 17 6:00
Lietuvos verslininkai iš veiksnių, kurie skatina jų šalių ekonomikų konkurencingumą, dažniausiai nurodo aukštos kvalifikacijos darbo jėgą (64 proc.). Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Lietuvos verslo lyderiai savo šaliai kitiems metams prognozuoja 1 proc. viršijantį BVP augimą – gerokai didesnį nei Estijos ir Latvijos verslininkai savo šalims. Be to, lietuviai savo šalyje kitąmet prognozuoja šiek tiek didesnę infliaciją negu kitų Centrinės ir Rytų Europos (CRE) šalių verslininkai savo šalyse.

Tokius duomenis skelbia tarptautinė audito, mokesčių ir konsultacijų bendrovė KPMG, aštuoniose CRE šalyse atlikusi kasmetinę didžiausių verslo įmonių vadovų apklausą „Ekonomikos pulsas 2014“.

Rusijos sankcijų neišsigando

Net 77 proc. apklaustų Lietuvos verslo lyderių tvirtina, jog Lietuvos BVP kitąmet augs 1 proc. arba daugiau. Du penktadaliai (41 proc.) respondentų prognozuoja, kad BVP augs 2-3 proc. Latvijoje bent 1 proc. augimą prognozuoja 71 proc. respondentų, Lenkijoje – 58 proc., Estijoje – vos 37 proc. Net trečdalis (32 proc.) Lenkijos ir ketvirtadalis (25 proc.) Estijos įmonių atstovų prognozuoja, kad jų šalyje BVP nesikeis arba mažės. Lietuvoje taip galvojančių apskritai nebuvo.

„Lietuvos verslo lyderių optimizmas šiek tiek stebina: kai buvo vykdoma apklausa, Rusijos sankcijos jau buvo prasidėjusios. Antra vertus, tai įrodo, kad Lietuvos įmonės pasitiki šalies ūkio stabilumu, gebėjimu persiorientuoti ir augimu. Visame regione sustosiantį ūkio augimą taip pat prognozuoja nedaugelis, verslininkai į ateitį žiūri atsargiai, bet optimistiškai“, – sakė KPMG partneris Domantas Dabulis.

Visame regione BVP augimą bent 1 proc. prognozuoja 59 proc. apklaustų įmonių atstovų, BVP augimą bent 2 proc. – 31 proc. apklaustų įmonių atstovų. Tai, kad BVP jų šalyje išliks toks pat arba kris, prognozavo kiek mažiau negu penktadalis (18 proc.) regiono respondentų.

Laukia infliacijos dėl euro įvedimo

Daugiau nei du trečdaliai (68 proc.) apklaustų Lietuvos verslininkų teigė, kad vartotojų kainų indeksas (VKI) 2015 metais sieks 2 proc. arba daugiau. Pagal infliacijos lūkesčius Lietuva lenkia kitas regiono šalis dideliu skirtumu: antrojoje vietoje esančioje Rumunijoje 2 proc. arba didesnės infliacijos tikisi 51 proc. respondentų.

Latvijoje tokios infliacijos tikisi 41 proc., Estijoje – 35 proc., Lenkijoje – 27 proc. respondentų. Visame CRE regione bent 2 proc. infliacijos tikisi 36 proc. apklaustų bendrovių vadovų, o 12 proc. mano, kad infliacijos nebus arba ji bus neigiama.

Tačiau tik 5 proc. Lietuvos verslininkų sako, kad kainų lygis augs 4 proc. arba daugiau. Pagal šį rodiklį Lietuva beveik nesiskiria nuo CRE regiono vidurkio: visame regione savo šalyse tokią pat aukštą infliaciją prognozuoja 3 proc. apklaustųjų.

Eksportas nebėra svarbiausias

Apklausoje dalyvavę regiono verslo lyderiai taip pat buvo paprašyti nurodyti pagrindinius tris veiksnius, kurie skatina jų šalių ekonomikų konkurencingumą. Lietuvos verslininkai dažniausiai įvardino aukštos kvalifikacijos darbo jėgą (64 proc.), eksportą (59 proc.), palankią šalies geografinę padėtį (50 proc.), kitas investavimo skatinimo priemones (36 proc.). Ankstesniais metais eksportas buvo įvardijamas kaip svarbiausias veiksnys.

„Ilgą laiką verslininkai kaip pagrindinį Lietuvos ekonomikos konkurencingumą skatinantį veiksnį neginčijamai išskirdavo eksportą. Šiemet situacija keičiasi: dėl Rusijos įvestų apribojimų Lietuvos verslo lyderiai eksporto jau nelaiko pačiu svarbiausiu veiksniu, nors kitų regiono šalių verslininkai jį vis dar laiko pagrindiniu veiksniu. Taip pat tyrimas rodo, kad aukštos kvalifikacijos darbo jėga mūsų šalyje vertinama kaip daug didesnis išskirtinumas nei pigi darbo jėga. Tai skatina atlyginimų kilimą ir prisideda prie bendro ekonomikos augimo“, – sakė KPMG partneris.

Nerimas dėl mažos paklausos

Apklausoje dalyvavę verslo lyderiai taip pat buvo klausiami, kokios trys priežastys iki 2015 metų pabaigos labiausiai kliudys jų verslo apyvartos augimui. Paaiškėjo, kad didžiausia kliūtis apyvartos augimui, Lietuvos verslininkų nuomone, yra arši konkurencija – tai nurodė net 68 proc. respondentų. 36 proc. kaip vieną didžiausių kliūčių įvardino mažą paklausą vidaus rinkoje, 27 proc. – aukštos kvalifikacijos darbo jėgos trūkumą, 18 proc. – aukštas žaliavų kainas, 14 proc. – šešėlinę ekonomiką.

„Lietuvos verslininkai mano, kad didėjanti konkurencija bus vienas pagrindinių ateinančių metų iššūkių. Tai, kad Lietuvos verslas nesureikšmina žaliavų brangimo, kuris yra labai tikėtinas, rodo, jog ši našta greičiausiai bus perkeliama ant klientų pečių. Lietuvoje beveik nėra nerimaujančių dėl naujų mokesčių reformų ar teisės aktų kaitos, nors likusiose CRE šalyse net trečdalis respondentų dėl to nerimauja. Matyt, tai reiškia, kad Lietuvos verslas jau priprato prie dažnų pokyčių ir įgudo greitai prie jų prisitaikyti“, – pastebėjo D. Dabulis.

„Ekonomikos pulsas“ – Centrinės ir Rytų Europos verslo lyderių apklausa, kurią atlieka tarptautinė mokesčių, audito ir konsultacijų bendrovė KPMG. Estijoje tyrimas atliktas penktą kartą, Lietuvoje ir Latvijoje – ketvirtą, kitose regiono valstybėse – pirmą. KPMG Lietuvoje apklausė didžiausių verslo kompanijų, bendrovių, įmonių vadovus. Šiemet tyrime dalyvavo respondentai iš aštuonių šalių: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vengrijos, Čekijos, Rumunijos ir Slovakijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"