TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvos verslui svetimas ispaniškas vaišingumas

2016 05 25 6:00
Lietuvoje neįprasta klientus vaišinti nemokamais užkandžiais. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje neįprasta klientus vaišinti nemokamais užkandžiais. Tokia praktika labai populiari Ispanijoje, ten vietos gyventojai ir turistai, pasak keliaujančių lietuvių, būriais vaikšto iš kavinės į kavinę tikėdamiesi nemokamų maisto priedų prie vyno ar alaus.

Pietiečiams įprasti „vaišinimai“ rečiau pasitaiko į šiaurę nutolusiose Europos valstybėse. Tačiau restoranų rinkodarą įvairiose šalyse lemia ne vien kultūrų skirtumai.

Vilioja „nemokamomis“ vaišėmis

Daugelis keliavusiųjų po Ispaniją lieka maloniai nustebinti ispanų tradicijos vaišinti barų ir kavinių lankytojus nemokamais užkandžiais. Be šių užkandžių ispaniška virtuvė, regis, neįsivaizduojama. Ispanai užkandžiais mėgaujasi keletą kartų per dieną – prie rytinės kavos ar vakarais prie taurės vyno. Manoma, kad Ispanijos užeigai garbės reikalas pagaminti kuo ypatingesnį lengvąjį užkandį – tapas.

Keliauti iš vienos užeigos į kitą ir ragauti jose siūlomų nemokamų užkandžių – savotiška ispanų pramoga. Toks būdas vakarieniauti ar pusryčiauti čia nieko nestebina, tuo neretai „užsikrečia“ ir turistai.

„Jeigu Ispanijoje restorane perki bokalą alaus, taurę vyno ar puodelį kavos ar net užsisakai tik stiklinę vandens, tau būtinai pridės tapas – užkandėlę. Tai gali būti karštas sumuštinis arba tortilija, dubuo traškučių, keptų bulvių ar virtų pupelių. Prie kavos labai dažnai atneša didelį pyrago gabalą, nors jo ir neužsisakei, bandelę ar riestainį“, – pasakojo pas Ispanijoje gyvenančią dukterį dažnai apsilankanti vilnietė Rūta.

Kodėl ispanai tokie dosnūs užeigų lankytojams? „Turbūt tokia tradicija, taip yra susiklostę, toks aptarnavimas būdingas visoje Ispanijoje, – svarstė ji. – Kartą Madride kavinėje su vyru užsisakėme butelį vyno. Mums prie jo atnešė didžiausią dubenį virtų pupelių. Padavėjas net neklausia, tiesiog atneša ir padeda ant stalo kaip kavinės dovaną lankytojui. Kiekvieną kartą, kai perki vyną ar užsisakai vandens, neįtari ir nežinai, kokį užkandį prie jo atneš. Tai nebūtinai taisyklė, bet labai dažnas atvejis.“

Ispanijoje, Leono mieste, su draugu gyvenanti vilnietės dukra jau nesistebi vietinių įpročiu vakarais susitikus būriui draugų visiems kartu pereiti 4–5 užeigas, kiekvienoje užsisakyti po stiklinę vandens, bokalą alaus, taurę vyno ar puodelį kavos. Kiekvienoje užeigoje jie tikisi prie gėrimo gauti tapą, ir tai yra populiarus būdas vakarieniauti. „Leone tai tipiškas būdas vakarieniauti. Gal užeigoms tai net naudinga, taip jos vilioja lankytojus?“ – spėjo moteris.

Vilnietės nuomone, šie užkandžiai nėra įskaičiuoti į kainą, tai tiesiog ispanų vaišingumo tradicija. Nes, pavyzdžiui, taurė vyno miesto centre, kur buriuojasi turistai, kainuoja 1,2–1,5 euro. Pasukus už kampo, kur nesimato katedros, vynas kainuos tik 1 eurą.

Lietuvoje – net duona mokama

Lietuvoje Rūta mato didžiulį aptarnavimo kultūros kontrastą: į dideles lėkštes dedamos mažos porcijos, patiekalų kaina išpūsta, dovanų – jokių, mokamas net vanduo ir duona. „Tokia mūsų verslininko psichologija. Kavinėse nurodo net duonos riekės kainas, kai visam pasaulyje yra atvirkščiai – ir porcijas stengiamasi didesnes patiekti, ir klientą pamaloninti kokiu nors menkniekiu“, – dėstė lietuvė.

Kartą ji lankėsi Ispanijos vienuolyne įsikūrusiame restorane, į kurį ateinama iškilmingesnių pietų ar vakarienės. Patiekalai čia iš anksto suformuoti kaip kompleksas, pavyzdžiui už 20, 30 ar 40 eurų asmeniui. „Išsirinkome vakarienę – komplektus po 20 eurų. Ir kaip nustebome, kai padavėjas atnešė didžiulį butelį geriausio vyno, kuris net nebuvo įrašytas į sąskaitą. Tai restorano dovana. Ispanai nuolat bando lankytoją nustebinti ir pamaloninti“, – pasakojo moteris.

Nemokamų pietų nebūna

Bendrovės „Bernelių smuklė“, valdančios penkis restoranus „Bernelių užeiga“ Kaune, po vieną – Vilniuje, Londone ir Piterbore, Jungtinėje Karalystėje, direktorė Zita Tarankevičienė mano, kad „nemokamų pietų nebūna“ ir kad Ispanijoje lankytojai vienaip ar kitaip susimoka už neva nemokamai siūlomas vaišes.

„Prieš kelias dienas grįžau iš kelionės po Portugaliją ir Ispaniją. Mačiau tuos jų „vaišinimus“ – paskui jie atsiima pinigus“, – šypsojosi lietuviškų patiekalų restoranų Lietuvoje ir Anglijoje vadovė.

Jos manymu, klientai jaučiasi savotiškai apgauti, nes tenka mokėti už tai, ko neužsisako. „Kartą Lisabonoje draugė užsisakė bokalą alaus už 2 eurus ir buvo pavaišinta bulvių traškučiais, tačiau sąskaitoje rado įrašytą 2,2 euro sumą. Taigi žiupsnelis traškučių kainavo 20 centų“, – pasakojo „Bernelių smuklės“ direktorė.

Viename Ispanijos miestelyje, pasak jos, pietavo 30 lietuvių grupė. Kol atnešė užsakytą maistą, virėjas (ne padavėjas) pasiūlė pasivaišinti lėkšte užkandėlių (paskrudintos duonos su krabų lazdelėmis ir paštetu), vis kartodamas „prezent, prezent, prezent“. „Už šias užkandėles, kurios neva buvo restorano dovana, prie bendros sąskaitos priskaičiavo 8,5 euro. Sakėme, kad nenorime tų užkandėlių, bet virėjas vis kartojo, jog tai dovana, ir ragino paragauti. Ispanijoje retas kalba angliškai, gal jiems dėl to geriau verslas sekasi, nes mes nelabai suprantame, ką mums sako. Apsidžiaugėme dovana, ragavome, kol atnešė sriubą ir kitus patiekalus, o paskui pasirodė, kad už dovaną teko susimokėti, – šypsodamasi aiškino pašnekovė. – Kalbėjausi su padavėjais, jie sakė, kad juos savininkai įpareigoja „vaišinti“ klientus, o paskui vaišes įskaičiuoti į sąskaitą ir taip kelti prekybą, kuri išgyvena ne geriausius laikus.“

Įžvelgia klastą

„Bernelių užeiga“ Kaune, pasak Z. Tarankevičienės, irgi vykdo nemokamo vaišinimo akcijas, tačiau jos retos. Vienos akcijos metu lankytojams ant stalo padėdavo lietuviškos duonos ir kresnikių (atšaldytų taukų su spirgučiais).

„Norėjome, kad visi klientai paragautų šio senoviško lietuviško patiekalo. Manau, kad akcija pasiteisino, nors lankytojai stebėdavosi, kaip čia juos nemokamai vaišina. Aiškindavome, kad norime supažindinti su senoviniu patiekalu“, – pasakojo užeigos vadovė.

Vis dėlto Z. Tarankevičienė mano, kad lietuvių kultūra skiriasi nuo ispanų. Mat lietuviai kreivai žiūri į tai, kad duodama už dyka. „Kai pasiūlai ką nors nemokamai, lietuvis mano, kad šeimininkas turi blogą produktą ir jį nori iškišti. Reikėtų didelio darbo, visi restoranai turėtų šviesti savo lankytojus, kad nori pavaišinti geru produktu, nebūtinai tuo, kurio vartojimo laikas baigiasi. Beje, kai sukuriame kokį nors naują patiekalą, juo kurį laiką irgi vaišiname nemokamai klientus. Bet turiu prisipažinti, kad lankytojai nustemba ir žiūri nepasitikėdami, įžvelgia klastą“, – aiškino vadovė.

Rinkodaros gudrybės

DNB banko analitiko Povilo Stankevičiaus manymu, Ispanijoje ir kitose Viduržemio jūros šalyse kavinių ir restoranų vaišingumą lemia kultūrų skirtumai. „Šių šalių gyventojai yra šiek tiek familiaresni ir artimiau bendraujantys negu lietuviai arba šiauresnių šalių gyventojai. Lankytojams stengiamasi labai įtikti, tarp kliento ir paslaugos teikėjo, šiuo atveju restorano, užsimezga artimesnis ryšys. Vis dėlto populiariausias ekonomistų posakis „nemokamų pietų nebūna“ galioja ir šioje situacijoje. Nors ispaniški restoranai vaišingesni už lietuviškus, tai gali būti ir rinkodaros strategija – klientas, pajutęs aptarnavimo kokybę ir apsidžiaugęs nemokamais užkandžiais, tikėtina, sugrįš dar kartą“, – svarstė jis.

Anot P. Stankevičiaus, ispaniškų užkandžių, siūlomų kaip priedas prie gėrimų ar laukiant pagrindinių patiekalų, yra maža savikaina, o bendra sumokėta suma už kitus patiekalus visiškai atperka restorano išlaidas. „Ispanų restoranų savininkai galbūt net ir nesistengdami sukuria patvaresnį ištikimų klientų ratą. Lietuvoje vaišinimo kultūra nėra visur prigijusi, nors kai kurie restoranai ir kavinės ilgalaikiams klientams taip pat prideda nemokamų vaišių. Galbūt tai priklauso ir nuo gyventojų mentaliteto: jei Lietuvoje koks restoranas sugalvotų nuolat tiekti sočius užkandžius prie gėrimų, lietuviai tikriausiai jame neužsisakinėtų maisto, o piktnaudžiautų maitinimo įstaigos vaišingumu užsisakydami tik gėrimus. Taip galima ir bankrutuoti“, – samprotavo analitikas.

Kad Ispanijoje kavinių klientai už nemokamas užkandėles susimoka, mano ir „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė. „Ispanų ir lietuvių vaišingumo niuansus lemia kultūrų skirtumai ir pietų valstybių rinkodaros triukai – pavaišina neva nemokamai, bet klientai susimoka pirkdami kitus patiekalus. Lietuviams tai labai malonu, nes dažnai mėgsta gauti ką nors už dyką arba su nuolaida. Labiau į šiaurę nutolusiose valstybėse tokių „vaišinimų“ rečiau pasitaiko, tad Lietuva čia greičiausiai nėra jokia išimtis“, – svarstė ekonomistė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"