TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvos viltis - žalioji energetika

2011 07 11 0:00
Jau nemažai elektros energijos Lietuvoje prisuka vėjas.
Sauliaus Pikšrio nuotrauka

Grėsmingi pranešimai apie netrukus dar labiau brangsiantį būstų šildymą ir didėsiančias kainas šiurpina žmones. Priežastis - brangios rusiškos dujos, be kurių nesugeba išsiversti Lietuva. Kaip reikės išgyventi žiemą?

Prezidentė Dalia Grybauskaitė diktuojamą Lietuvai didesnę negu kitoms šalims dujų kainą pavadino Rusijos politiniu spaudimu ir pareiškė: "Jis įmanomas tik todėl, kad neturime alternatyvių energijos šaltinių."

Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partijos narys, ekologinės bendrijos "Atgaja" pirmininkas, energetikas, Vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Pikšrys mano, jog Lietuva gali išsikepurnėti iš rusiškos meškos glėbio, nes alternatyvių energijos šaltinių mūsų krašte pakanka: pas mus taip pat, kaip daug kur pasaulyje, auga miškai, pučia vėjai, šviečia saulė, teka upės, žemės gelmėse glūdi daugybė karšto vandens.

"Tereikia tik paimti tai, ką mums padovanojo gamta. Deja, atsakingi politikai ir valdininkai tuo nesuinteresuoti", - sako S.Pikšrys.

Su juo ir kalbamės apie energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių, kurie, pašnekovo įsitikinimu, gali išgelbėti Lietuvą.

Iniciatyvas gesina

- Vėjo elektrinių ir kitų atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) asociacijų nuomone, Energetikos ministerija (EM), nors pagal nuostatus ir privalėtų ginti viešąjį interesą energetikoje, to nedaro. Tad šį vaidmenį tenka atlikti mūsų asociacijoms - jos siekia plėtoti AEI, nes dėl to laimi visa valstybė, jos piliečiai. Tačiau Vyriausybė ir EM šias mūsų iniciatyvas gesina.

O juk AEI turi daug pranašumų, palyginti su tradicine energetika, ir jų nereikėtų vertinti tiktai kaip pirminės energijos išteklių. Plėtojant AEI sukuriama daug darbo vietų, ypač biomasės sektoriuje, vėjo energetikoje - įdarbinama daug žmonių, sumokama valstybei daug mokesčių, šaliai lengviau tampa kapstytis iš pasaulinės ekonomikos krizės.

AEI - biomasės, vėjo, saulės, geoterminė ir vandens energija ekonomiškai, politiškai ir ekologiškai paranki valstybei, nes tai vietiniai ir beveik nieko nekainuojantys ištekliai. Kuo daugiau juos naudosime, tuo mažiau būsime priklausomi nuo Rusijos ir kitų tiekėjų, lengviau bus įvykdyti tarptautinius taršos mažinimo reikalavimus ir nereikės už tai mokėti baudų. Juk Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai, kad iki 2020 metų mūsų krašte iš atsinaujinančių šaltinių bus gaminama ne mažiau kaip 23 proc. visos Lietuvoje suvartojamos energijos.

Bet Vyriausybė, EM tai tarsi pamiršo. Valstybė pastaraisiais metais išleidžia gamtinėms dujoms - pagrindiniam kurui energijai gaminti - apie 0,5 mlrd. litų, šiemet teks pakloti dar daugiau.

Nors Vyriausybė ir deklaruoja, kad AEI energija Lietuvoje yra prioritetinė, tačiau iš tikrųjų ją blokuoja įvairiais būdais, tam surasdama įvairių pasiteisinimų. Esą reikia suderinti ne tik tokios energijos gamintojų, bet ir vartotojų interesus, neva AEI uždeda didelę naštą vartotojams, nes kurį laiką - 12 metų - jie yra remiami vartotojų sąskaita. Tačiau per šį laikotarpį AEI įranga atsiperka ir po 12 metų iš tokių šaltinių pagamintos elektros kaina gerokai sumažėja, nes vėjas, saulė ar upių vanduo nieko nekainuoja.

- O ligi to laiko AEI energija remiama iš europinių fondų ar mokesčių mokėtojų pinigais?

- Tarifas, pagal kurį valstybė perka AEI energiją iš jos gamintojų, susideda iš energijos vidutinės rinkos kainos, kuri nustatoma pagal biržos vidurkį, ir Viešąjį interesą atitinkančių paslaugų fondo (VIAP). Pavyzdžiui, elektros energijos iš vėjo gamintojams valstybė už kilovatvalandę moka 30 centų. Į šį skaičių įeina vidutinė rinkos kaina - 16-18 centų, o likusi dalis, apie 14 centų, - iš VIAP fondo.

Vadinasi, kiekvienas elektros energijos vartotojas, kuris šiuo metu moka už kilovatvalandę 45 centus, sumoka nuo šios sumos 4 centus į VIAP fondą ir per metus jame susikaupia apie 600 mln. litų. Bet AEI iš tų 600 mln. skiriama tik apie 35 mln., tuo tarpu Lietuvos elektrinei Elektrėnuose, kuri pleškina brangias rusiškas dujas, kad pagamintų elektrą, iš to fondo atitenka 350 mln.litų! Kitaip tariant, kiekvienas mūsų, mokančių po 45 ct už kilovatvalandę (kWh), 0,5 ct remia AEI ir 2,5 ct - pasenusias, gamtines dujas deginančias elektrines. Nors dujų deginimas nėra viešąjį interesą atitinkanti paslauga, šioms elektrinėms mokama daugiau negu vėjo energetikams - po beveik 31 ct už kWh.

Vyriausybės ir EM argumentas, neva AEI yra didelė našta vartotojams, - melas. Tai sakoma turbūt tam, kad galima būtų išlaikyti pasenusią ir brangiai politiškai bei ekonomiškai Lietuvai kainuojančią energetiką, statyti naują atominę elektrinę. O juk jeigu Lietuvos elektrinei tenkančią VIAP fando dalį palaipsniui skirtume AEI plėsti, o tradicinės energijos iš iškastinio kuro gamybos dalį atitinkamai mažintume - vartotojas kainos skirtumo nepajustų.

Biokuro nestinga

- Kurie atsinaujinantys energijos šaltiniai šiuo metu perspektyviausi?

- Pirmiausia biomasė - miškininkystės, medžio perdirbimo pramonės ir žemės ūkio atliekos, energetinis miškas ir t. t. Ne tik Lietuvoje - visoje Vidurio ir Rytų Europoje šiuo metu tai didžiausias atsinaujinantis energijos išteklius. Deja, Lietuvoje jis elektrai gaminti beveik nenaudojamas. Dar nėra energetinių miškų, nors Lietuvoje plyti apie 0,5 mln. ha nederlingos ar nedirbamos žemės. Bent dalį jos apsodinus energetiniais miškais, kaip padaryta Danijoje ir kitose Vakarų šalyse, turėtume nemažai AEI.

Energijos iš biomasės gamintojai sako, jog per artimiausią dešimtmetį vien iš biomasės būtų galima pasigaminti tiek šilumos, kiek visai Lietuvai jos reikia. Tauragės, Radviliškio ir kai kurių kitų savivaldybių katilinės jau rekonstruotos ir vietoj dujų kūrena biomasę. Tai labai ekonomiška. Jeigu daugiau šilumos ūkių būtų taip pertvarkyta, šildymas vartotojams turėtų atpigti. Lenkijoje biomasę kūrena net didelės elektrinės.

Antrasis pagal gausumą AEI Lietuvoje - vėjas. Danai, vokiečiai, švedai, britai, ispanai nemažą dalį elektros energijos pasigamina iš vėjo. Lietuvoje buvo planuota iki 2010 metų įrengti iš viso 280 megavatų (MW) jėgainių. Įgyvendinus šiuos planus, būtų įvykdyta europinė direktyva iki 2010 metų gaminti 7 proc. elektros energijos iš AEI. Tačiau šiuo metu įrengta tik apie 160 MW jėgainių, jos pagamina tik apie 3 proc. viso Lietuvoje vartojamo energijos kiekio. Priežastis - nepalankios sąlygos šiam verslui.

Antai Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nurodyta vėjo energetiką plėtoti ne daugiau kaip 500 MW, kai galima mažiausiai 3 kartus daugiau - apie 1300 MW sausumoje ir apie 1000 MW jūroje, tada kone pusę reikalingos Lietuvai elektros pagamintų vėjas.

Be to, šiame įstatyme numatyta supirkimo tarifo schema trukdys plėsti vėjo energetiką: gamintojams teks varžytis aukcionuose dėl kuo mažesnio priedo prie vidutinės rinkos kainos. Supirkimo tarifas iš anksto nebus aiškus, todėl nebus įmanoma parengti aiškaus verslo plano, o be jo bankai neduos paskolos palankiomis sąlygomis. Vėjo energetikos projektams reikia didelių investicijų. 10 MW jėgainių parkas kainuoja apie 60 mln. litų, be banko paskolos tokios investicijos neįmanomos.

Jėgaines suka vėjas

- Tačiau pasigirsta nuomonių, esą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme vėjo energetikams suteikta per daug nuolaidų ir reikia tą įstatymą tobulinti - numatyti didesnes sanitarines zonas, matuoti triukšmą ir t. t.

- Aš taip pat manau, kad šį įstatymą tobulinti būtina, nes dėl mano jau minėtų priežasčių jis ne padeda, o trukdo plėsti energijos iš vėjo gamybą. O dėl nuolaidų - gal ne visi perskaitė šį teisės aktą. Jame sudarytos lengvesnės sąlygos suderinti statybos dokumentaciją ne pramoninėms, o mažoms, iki 350 kilovatų vėjo jėgainėms, kurias stato mažų įmonių savininkai ar ūkininkai savo žemėje, negalintys išgyventi vien iš žemės ūkio. Tokių jėgainių Lietuvoje yra 32, jose įrengta apie 11 MW energijos.

O pramoninėms, apie 2 MW galingumo jėgainėms reikalavimai liko kaip buvo - norint jas pastatyti, būtina parengti poveikio aplinkai ir sveikatai vertinimo programas, detalųjį planą, pakeisti žemės paskirtį ir t. t.

- Kai kurie gamtosaugininkai nuogąstauja, esą vėjo jėgainių sparnai žaloja paukščius, kelia triukšmą, vibraciją, darko kraštovaizdį ir pan. Tai tiesa?

- Iš tiesų nevalia statyti vėjo jėgainių ant paukščių migracijos kelių. O kitur jos sparnuočiams nekenkia, nes sparnai sukasi lėtai ir paukščiai spėja susiorientuoti, jų navigacija geresnė negu žmogaus. O dėl triukšmo - sanitarinė norma nurodo, kad naktį jis neturi viršyti 55 decibelų. Jau už 50-80 metrų nuo elektrinės tiek triukšmo nebelieka. Pramoninės jėgainės statomos net 300 metrų nuo gyvenamųjų namų, verslininkai nerizikuos didelėmis investicijomis.

O nuomonės apie kraštovaizdį - subjektyvus dalykas. Tarkim, man kraštovaizdis su vėjo "malūnais" yra gražesnis, jie pagyvina peizažą. Beje, danai atliko tyrimą ir išsiaiškino: jei kaimo, prie kurio pastatyta vėjo jėgainių, bendruomenė kaip nors įtraukiama į šį verslą ir jai kapsi pinigai, tai nepatenkintųjų nebelieka.

- Gal taip tartis verta ir Lietuvoje?

- Tai ir daroma, bet ne visada pasiseka. Pavyzdžiui, UAB "Renerga" puikiai sutaria su vietos žmonėmis Bėnaičiuose (Kretingos r.). O šio rajono Vydmantų kaimo bendruomenė užvertė vėjo energijos gamintojus skundais, nors jėgainių savininkai rajono žmonėms dalį laiko kasmet veltui tiekia elektrą ir t. t.

- Ar ne geriau statyti vėjo jėgaines jūroje? Nepatenkintų gal nebūtų?

- Tai šiek tiek brangiau, bet ten ir vėjai stipresni, tad jėgainės dirbtų efektyviau. Tačiau ligi šiol nesugebama parengti Lietuvos jūrinės dalies ekonominės zonos bendrojo plano, o be jo tokios statybos neįmanomos. Susėsti prie vieno stalo ir susitarti dėl to plano nesugeba kelios žinybos - už žūklę atsakinga Žemės ūkio ministerija, saugomas gamtos teritorijas - Aplinkos ministerija, erdvės apsaugą - Krašto apsaugos ministerija ir kitos. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas įpareigojo Aplinkos ministeriją greičiau spręsti šį klausimą, tačiau rezultatai kol kas menki.

Kaip atpiginti saulę?

- Pora žodžių apie hidroelektrines. Norinčiųjų jas statyti daugėja, tačiau gamtosaugininkai tvirtina, kad elektrinių patvankos žalotų kraštovaizdį, apsemtų daug žemių, kenktų praeivėms žuvims ir t. t.

- Mano nuomone, tuos vandens malūnus ir elektrines, kurie kadaise veikė prie mažųjų upių, vertėtų atstatyti, tai būtų didelė paspirtis ūkininkams. Tuo labiau kad dabar yra modernių technologijų, kai nebūtina net užtvankos ręsti.

- Lietuvoje daugėja saulės kolektorių. Antai Ignalinos rajone saulė sušildo vandenį viso Dūkšto miestelio gyventojams. Bet kol kas ši energija turbūt daugiau naudojama vandeniui šildyti negu elektrai gaminti?

- Taip, nes gaminti elektros energiją iš saulės kol kas nepigu. Tačiau Vakarų mokslininkai prognozuoja, kad po 5-8 metų iš saulės pagamintos elektros kaina prilygs patiektai naudojant gamtines dujas. Juk įranga ir technologijos pinga, o dujų ištekliai senka.

Tačiau mūsų Energetikos ministerija mano kitaip. Pasak jos, investuoti į saulės energetiką Lietuvoje neverta, nes esą saulėtų dienų pas mus mažai. Tačiau Lietuvoje saulės spindulių į kvadratinį metrą patenka tiek pat, kaip Vidurio Vokietijoje, o toje šalyje saulės kolektorių gerokai daugiau negu pas mus. Saulės energetika sparčiai plėtojama net tokiose Šiaurės šalyse kaip Suomija, nes naujieji kolektoriai tiekia energiją net apniukusiomis dienomis.

- Mano bičiulis savo sodyboje vandenį šildo saulės kolektoriumi, saulės viryklėje gamina maistą. Jis pasidarė ir vėjo jėgainę, šilumos siurblį. Saulės kolektorių iš senų langų susikonstravo už porą šimtų litų. Jis stebisi, kodėl bendrovės Lietuvoje tokius kolektorius parduoda už tūkstančius litų. Jei būtų kitaip, gal AEI susidomėtų daugiau žmonių?

- Deja, jei kas nors Lietuvoje imasi kokio verslo, neretai kainas nustato didesnes net negu Vakarų šalyse - nori greitai pralobti. Manau, konkurencija atsiras ir AEI įranga pigs. Saulės kolektorių iš tiesų daug kas gali patys pasidaryti. Tai nesudėtinga ir nebrangu, šiltuoju metų laiku būtų pigaus šilto vandens.

- Tikriausiai to norėtų ir daugiabučių gyventojai, tačiau ten montuoti tokią įrangą sudėtingiau, o ir centralizuotos šilumos tiekėjai nebūtų patenkinti.

- Logiška, kad dar sovietmečiu įrengtą centralizuotą šildymo sistemą reikia panaudoti, juk ten įdėta mokesčių mokėtojų lėšų. Be to, teigiama, jog kam nors atsijungus nuo centralizuoto šildymo nukenčia kaimynų interesai - jiems tenka mokėti daugiau.

Lietuvoje atsijungti nuo šios sistemos galima tik teoriškai, o praktiškai padaryta tiek kliūčių, kad norint pasprukti nuo centralizuoto šildymo tenka kaip Eglei žalčių karalienei sudėvėti geležines kurpaites. Vis dėlto turėtų būti leista vartotojui pačiam pasirinkti šilumos ar elektros tiekėją, juk tai - konstitucinė jo teisė. Tam trukdančius teisės aktus reiktų patobulinti, tada AEI populiarėtų dar sparčiau. Valstybė turėti remti tokias iniciatyvas.

Po katastrofos Fukušimos atominėje elektrinėje lankiausi Vokietijoje, dviračiu važinėjau Berlyno gatvėmis. Kone prie kas antro namo pastebėjau saulės kolektorius, o prie jų plazdėjo vėliavos su besišypsančios saulutės atvaizdu ir užrašais: "Atominės energijos? Ačiū, nereikia." Šitaip daugybė vokiečių palaikė akciją "Uždaryk atominę elektrinę pats". Manau, tai padarė įtaką šios šalies vyriausybei apsisprendžiant nebestatyti branduolinių reaktorių ir ilgainiui uždaryti dabar veikiančius.

Atominė - brangiausia

- O Lietuvoje populiaru sakyti, jog mūsų nepriklausomybės garantas - nauja atominė elektrinė. Jau deramasi dėl jos statybos.

Atominę elektrinę Lietuvoje statyti netikslinga, nes tai pernelyg brangu, nesaugu, neišspręsta panaudoto branduolinio kuro, kuris liktų Lietuvoje, galutinio palaidojimo problema. Investicijos į atominės elektrinės statybą yra kone dvigubai didesnės negu į vėjo elektrinių projektus. Pasaulinio lygio investicinių bendrovių duomenimis, naujoje atominėje elektrinėje pagamintos 1 kWh savikaina yra 10-15 JAV centų, taigi 25-35 lietuviški centai. Prie šios gamybos kainos pridėjus energijos perdavimo, VIAP ir kitas išlaidas, galutinė kaina vartotojui galėtų išaugti iki 70 ct/kWh - kone dvigubai daugiau negu dabar.

Statistika rodo, jog mažesni ar didesni incidentai branduoliniuose reaktoriuose vyksta kone kas mėnesį, o kartais ištinka ir tokios tragedijos kaip Černobylyje, Fukušimoje. Visiškai išvengti atominių avarijų neįmanoma. Beje, už 100 km nuo Fukušimos atominės elektrinės esantis vėjo jėgainių parkas atlaikė ir žemės drebėjimą, ir cunamį - energiją tiekė visą laiką...

Japonija - didelė ir ekonomiškai galinga šalis. O jei panaši avarija atsitiktų Lietuvos atominėje elektrinėje arba prie jos sienų - tai būtų krachas ir valstybei, ir mūsų genofondui.

Kas įtikins šalies valdžią?

- Kartu su danų mokslininkais esate parengę mokslinę studiją, kaip Lietuvai iki 2050 metų tapti energetiškai nepriklausomai. Ar tikrai tai įmanoma?

- Tai visiškai realu, bet su pora sąlygų. Lietuvoje energijos intensyvumas yra beveik dvigubai didesnis negu išsivysčiusiose Europos šalyse. Tai reiškia, kad beveik 40 proc. bendro energijos poreikio galime sutaupyti įdiegę jos efektyvumo priemones. Taip pat reikia modernizuoti perdavimo ir skirstymo tinklus, tobulinti vadybą. Tuo pat metu būtina pamažu plėtoti AEI projektus. Skaičiavimai rodo, jog tokiu atveju jau 2050 metais Lietuvai pirkti iškastinio kuro nebereikėtų ir atominė elektrinė būtų nereikalinga.

- Tad apibendrinant - ko konkrečiai reikia?

- Politinio apsisprendimo, kad energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių Lietuvoje taptų realiu prioritetu. Ji septynmyliais žingsniais plėtojama visame pasaulyje, numatoma, jog 2030 metais beveik pusė energijos bus gaminama iš atsinaujinančių šaltinių, tik Lietuvoje tūpčiojama.

Reikia konkrečiai to siekti, o ne tik žodžiais deklaruoti. Politikai turėtų nurodyti Vyriausybei taip dirbti, o Vyriausybė - nesipriešinti tam, kas pažangu visame pasaulyje, ir neleisti mokesčių mokėtojų pinigų tokiems beprasmiškiems ir pražūtingiems projektams kaip atominės elektrinės statyba. Kuo daugiau pasigaminame energijos iš savo išteklių, tuo mažiau esame priklausomi nuo Rusijos. Atrodo, ko čia nesuprasti...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"