TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvos žemę dirba kaimynai lenkai

2015 12 03 6:00
Žemės nuoma iš stambių įmonių, kurios yra supirkusios nemenkus žemės plotus Liubavo seniūnijoje, atsieina nepigiai – iki 87 eurų už hektarą, nors žemės šiose vietovėse nėra našios. LŽ archyvo nuotrauka

Pasienyje su Lenkija – Kalvarijos, Lazdijų, Vilkaviškio rajonų savivaldybių teritorijoje esančiuose privačiuose žemės sklypuose vis dažniau šeimininkauja ne Lietuvos, bet kaimynės Lenkijos ūkininkai.

Mat žemių nuomotojams jie yra „pelningesni“ – gauna ne tik pinigus už nuomą, bet ir mūsų valstybės skiriamas tiesiogines išmokas, nors patys nei žolę pjauna, nei javus sėja. Valdininkai ir politikai tik rankomis skėsčioja – nieko nebepadarysi.

Ūkius plečia Lietuvos sąskaita

Kalvarijos savivaldybės Zovodos kaime ūkininkaujantis Algirdas Markevičius LŽ teigė, kad pastaraisiais metais savo krašto laukuose vis dažniau mato iš kaimynės Lenkijos, iki kurios – vos keletas kilometrų, atvažiavusią žemės ūkio techniką. Ir nesistebi – jau ne vienas Sangrūdos seniūnijos ūkininkas savo veiklą yra nutraukęs, o žemę perleidęs dirbti Lenkijos ūkininkams. Ypač dažnai taip nusprendžia vyresnio amžiaus ūkininkai.

A. Markevičiaus pastebėjimu, jau gal apie penktadalį žemių pietinėje Kalvarijos savivaldybės dalyje dirba ūkininkai iš Lenkijos. Vietiniai dažniausiai tik išmokas pasiima. „Bepigu taip ūkininkauti – už žemės nuomą gauna po 30–50 eurų už hektarą, dar ir išmokas atsiima, tad už kiekvieną hektarą susidaro pajamos per 200 eurų. Mes, ūkininkai, tiek mokėti už žemės nuomą tikrai dar greitai neįstengsime“, – „Lietuvos žinioms“ kalbėjo A. Markevičius ir neslėpė, jog išsinuomoti žemės savame krašte Lietuvos ūkininkams – neįmanoma.

Anot A. Markevičiaus, keisčiausia, jog niekam neužkliūva, kad kai kurie tariami ūkininkai dirbamos žemės plotus deklaruoja, bet patys jos nedirba. Lenkijos ūkininkai išmokas gauna pagal tai, kiek parduoda produkcijos, o ne atsižvelgiant į dirbamos žemės plotus, kaip Lietuvoje. Todėl jie ir naudojasi galimybėmis savo ūkininkavimo plotus išplėsti į Lietuvą. Pavyzdžiui, turėdami vos keletą hektarų žemės, lenkai laiko 100 karvių. Bet jų niekas neklausia, kur tas karves gano.

Nemato nieko blogo

Gretimoje – Liubavo seniūnijoje (Kalvarijos sav.) savo ūkį turi ir Liubavo seniūnas Gintas Baliulis. Tiksliau pasakius – turėjo, nes dalį žemės jis perleido naudotis giminaičiams, o likusią – ūkininkams iš Lenkijos. „Žemės sklypas, kuriuo leidau lenkų ūkininkams naudotis, yra šlaituotas, nelabai kam tinkamas auginti. Vietos ūkininkai šia žeme nesusidomėjo, bet Lenkijos ūkininkams ji tiko – užsėjo žole ir pasigamino pašarų gyvuliams. Geriau tegul laukus dirba lenkų ūkininkai, nei jie būtų piktžolėti“, – tikino G. Baliulis. Jis aiškino ūkininkavimo atsisakęs, nes nespėjantis vienu metu dirbti ir seniūnu, ir ūkininku.

G. Baliulio teigimu, šioje seniūnijoje ir daugiau žemės savininkų yra perleidę ją naudoti kaimynės šalies ūkininkams. Kai kurie lenkų žemdirbiai Lietuvoje augina kukurūzus ir kitas kultūras, tačiau labiausiai jiems reikalingos pievos – net dirbamus laukus jie užsėjo kultūrine žole. Mat lenkams savoje šalyje trūksta ganiavos plotų, kuriuose galėtų pasiruošti pašarų galvijams. Galvijų jie į Lietuvą neatgena ir čia neaugina, tik pasiruošia pašarus ir juos išsiveža.

Liubavo seniūnijoje iš Lietuvos ūkininkų, daugiausia pensininkų, turinčių po 3–5 hektarus žemės, ją neoficialiai išsinuomoję ar pagal panaudos sutartis dirba 7 ūkininkai iš Lenkijos. Kiek jie moka vietos gyventojams už naudojimąsi žeme, seniūnas atskleisti nenorėjo, bet pasakojo, kad dalis žemę lenkams perdavusių ūkininkų ir toliau patys pildo deklaracijas bei atsiima Lietuvos valstybės skiriamas išmokas žemdirbiams. Mat lenkai negali deklaruoti Lietuvoje naudojamų laukų.

„Man, seniūnui, svarbiausia, kad laukai nebūtų užėję piktžolėmis, o pas mus ūkininkaujantiems Lenkijos ūkininkams priekaištų neturiu – žemę jie dirba tvarkingai, kelių su technika negadina“, – tvirtino Liubavo seniūnas G. Baliulis. Lenkijos ūkininkais, pasak jo, labiausiai yra nepatenkinti kai kurie stambieji ūkininkai, negalintys pigiai nuomotis žemės iš vietos gyventojų. Tuo metu žemės nuoma iš stambių įmonių, kurios yra supirkusios nemenkus žemės plotus Liubavo seniūnijoje, atsieina nepigiai – iki 87 eurų už hektarą, nors žemės šiose vietovėse nėra našios – javų jose nepriauginsi.

Patenkinti ne visi

Ne tik Kalvarijos savivaldybės kaimuose triūsia šalia esančios Lenkijos ūkininkai. Darbymečiu lenkiškais valstybiniais numeriais pažymėtų traktorių, kitos žemės ūkio technikos galima pamatyti ir Lazdijų, Vilkaviškio rajonų laukuose. Tiesa, jokios oficialios informacijos, kiek žemės Lietuvoje yra išsinuomoję ir dirba Lenkijos ūkininkai, nėra. Sudarę oficialias žemės nuomos sutartis ir jas įregistravę Registrų centre žemių nuomotojai negalėtų pretenduoti į žemdirbiams valstybės skiriamas tiesiogines išmokas.

„Mes tokios informacijos nerenkame ir mums jos niekas neteikia“, – LŽ tvirtino Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algimantas Pipiras. Jis neneigė žinąs, kad pasienyje su Lenkija iš tiesų kai kurių ūkininkų laukuose šeimininkauja iš Lenkijos atvykę ūkininkai. Tiesa, tokius atvejus jis linkęs pavadinti pavieniais.

Lazdijų rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Kęstutis Sujeta minėjo įtariąs, jog šis reiškinys rajone plinta, nes apleistų žemių, palyginti su tuo, kas buvo prieš dešimtmetį, labai sumažėjo. Tad gali būti, kad tai įvyko ne be Lenkijos ūkininkų pagalbos. „Lenkijos ūkininkai jau įsileisti, nematau čia nieko blogo – mūsų ūkininkai dėl to nesiskundžia“, – sakė K. Sujeta.

Vilkaviškio rajone Lenkijos ūkininkai koją į laukus įkėlė Gražiškių krašte. Nors čia žemės ne itin derlingos, vis dėlto jie pabandė auginti javus, ne tik laukus šienavo. Tačiau kiek Lenkijos piliečių ūkininkauja ir kiek žemės jie čia dirba, nežino nei Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Lina Grygelaitienė, nei Vilkaviškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Onutė Kartavičienė. Ši tikino, kad rajono ūkininkai nėra patenkinti kitos šalies ūkininkų „invazija“, nes žemės esą ir saviems ūkininkams trūksta.

Situacija be išeities

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius LŽ teigė apgailestaująs, kad susiklostė tokia situacija, tačiau kaip ją pakeisti, teigė nežinąs. Šio komiteto narys Kazys Starkevičius buvo atviras – Lietuvos ir Lenkijos ūkininkų nelygybė yra „užprogramuota“, nes Lenkijai pavyko išsiderėti iš Europos Sąjungos didesnes tiesiogines išmokas nei Lietuvai. Todėl lenkai sulaukia dosnesnės savo valstybės paramos – už hektarą gauna po 220 eurų tiesioginių išmokų, o Lietuvoje jos kur kas mažesnės – 135 eurai. Negana to, išmokų dydis iš tiesų Lenkijoje yra glaudžiau susijęs su parduodamos produkcijos kiekiu – jos gamyba, bet ne dirbamos žemės plotu.

„Siūlėme tokias nuostatas keisti, tačiau tai daryti atsisakyta. Tad dabar svarbiausia, kad nebūtų pradėta mūsų žemę pardavinėti. Yra įvairių saugiklių, tačiau jie gali nesuveikti, jei Lenkijos ūkininkai norės Lietuvoje nusipirkti žemės“, – nuogąstavo K. Starkevičius, vildamasis, kad netrukus sustiprės ir mūsų šalies ūkininkai, kurie galės žemė nuomotis ir didesnėmis nuomos kainomis.

Žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės teigimu, jei žemės savininkas tinkamai užpildo deklaraciją ir ją laiku pateikia, tai nemokėti jam tiesioginės išmokos nėra jokio preteksto. O rodyti žemės nuomos pajamas – neva paties ūkininko sąžinės reikalas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos veiklos zona. „Su Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovais tarėmės, kad bus atidžiau kontroliuojama žemės nuoma ir už ją gaunamos pajamos, tačiau, pagal Civilinį kodeksą, nuomos sutartys gali būti sudarinėjamos ne tik raštu, bet ir žodžiu, todėl tokių sutarčių kontrolė yra labai sudėtinga“, – tvirtino V. Baltraitienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"