TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Linai - ant išnykimo ribos

2007 09 10 0:00
Netrukus linai taps vien tik muziejine vertybe.
Autoriaus nuotrauka

Dar metai kiti, ir tradicinę, ne vieną šimtmetį Lietuvoje augintą kultūrą matysime tik užsienio ūkininkų laukuose. Mūsų šalyje apie linus primins tik gelstelėjusios fotografijos bei muziejuose sukaupta įvairių laikotarpių linų apdirbimo technika.

Šiemet Lietuvoje auginamų linų plotai tesudarė apie 424 hektarus, o dar prieš šešerius metus linais buvo užsėta daugiau kaip 10 tūkst. hektarų.

Dar labiau sumažėjo linų pasėlių Šakių rajone, kur tradiciškai būdavo išauginama apie ketvirtadalis visų Lietuvoje užauginamų linų šiaudelių. Čia linais užsėti tik 48 hektarai, kai ankstesniais metais pasėliai užimdavo 6-8 tūkst. hektarų.

Auginti neapsimoka

"Atsisakėme šios kultūros auginimo, nes tai pernelyg rizikinga. Neatsiperka tai, kiek tenka į šios kultūros auginimą įdėti lėšų ir triūso", - LŽ teigė ne vienas kalbintas Šakių rajono ūkininkas. Virginijaus Tirliko teigimu, dabar ūkininkams kur kas labiau apsimoka auginti grūdus, nei linus.

Panašiai teigė ir vienos buvusių didžiausių linų augintojų - Voniškių žemės ūkio bendrovės vadovas Henrikas Braškys. Kadaise linais užsėdavusi iki 200 hektarų bendrovė šiemet apsiribojo tik 13.

"Linus šiemet auginom gal daugiau iš patriotizmo, - LŽ dėstė šios žemės ūkio bendrovės pirmininkas. - "Nesinorėjo iš karto visko nutraukti ir nubraukti tai, kas padaryta. Juk pirmaisiais atgimimo metais kaip tik linai padėjo bendrovei atsistoti ant kojų, pasiekti tam tikrą ekonominį lygį, kai nebereikia kiekvieną dieną bijoti, kad bankrutuosi. Linininkystei ir ruošėmės - įsigijom reikiamos technikos, pasistatėm galvenų džiovyklą, valymo punktą - savotišką fabrikėlį, kad būtų galima greičiau apdoroti iš laukų parvežtą derlių. Todėl linus auginome ne vien pluoštui, bet ir sėklai. Ir dabar dar turime apie 70 tonų sėmenų, kurias parduodame vienai įmonei. Nežinau, ką su jomis darys, bet, ko gero, tikrai nesės. Ir mes patys kitais metais linų tikrai neauginsime."

Pasak H.Braškio, šiemet linams auginti metai buvo itin nepalankūs. Po tokios vasaros, kai nuolatos pliaupė liūtiniai lietūs, vėjai, linus laukuose susuko taip, kad visi išgulė dar nepasibaigus jų vegetacijos laikotarpiui.

Apytiksliai pražuvo apie 90 proc. linų derliaus. Todėl bendrovė net nesiuntė technikos į laukus. Ne vien dėl to, kad į juos įvažiuoti beveik neįmanoma - kai derliaus liko tik 10 proc., neapsimoka jo doroti.

"Auginti linus apsimokėjo tol, kol Lietuva įstojo į ES. Dabar - vienas nuostolis. Labiausiai širdį skauda dėl to, kas padaryta Lietuvos linininkystei. Vargu ar tai, kas prarasta, pavyks susigrąžinti, nors nemanau, kad kada nors sumažės lino ir jo pluošto paklausa. Visam pasaulyje natūralios medžiagos, tarp jų ir linas, populiarėja, taip bus ir Lietuvoj. Tik ar vėl turėsime galimybę ir mokėsime auginti linus?" - retoriškai klausė H.Braškys.

Anot jo, ankstesniais metais, iki įstojimo į Europos Sąjungą, linus auginantys žemdirbiai už kiekvieną linų hektarą gaudavo beveik pusantro tūkstančio litų siekiančią subsidiją. Dabar ji kur kas mažesnė - tik 587 litai. Tuo metu kitose ES šalyse žemdirbiams mokamos subsidijos už linus vos ne 8 kartus didesnės.

Parama - pavėluota

Šiemet Europos Komisija pritarė dar prieš trejus metus parengtam Lietuvos linininkystės paramos projektui. Pagal jį linininkai, įsigiję linų auginimo ir derliaus dorojimo bei linų žaliavos perdirbimo technikos, gali tikėtis, jog jiems bus kompensuota net iki 50 proc. technikos kainos. Parama skiriama įsigyjant ne tik naują, bet ir naudotą techniką. Tačiau linų augintojai teigia, kad tokia parama pavėluota.

"Ne tik pavėluota, bet ir visiškai nereikalinga. Jau beveik nebėra kam teikti tokią paramą, nes beveik neliko linų augintojų. Aš pats dalyvavau rengiant tos paramos projektą darbo grupėje ir ten ne kartą sakiau, kad vien tokia pagalba linininkystės Lietuvoje neišsaugosime. Taip ir yra. Pas daugelį ūkininkų, bendrovėse dabar ta linų apdorojimo technika rūdija nenaudojama ir neaišku, ar jos kam nors greitu laiku prireiks", - LŽ kalbėjo Voniškių žemės ūkio bendrovės vadovas.

Geresnių laikų sakė lauksiąs ir nemažai įvairios specialios technikos įsigijęs V.Tirlikas.

Stengsis išgyventi

Nekokios nuotaikos ir vieninteliame Sūduvos krašte išlikusiame linų perdirbimo fabrike Jurbarke. Anksčiau Kudirkos Naumiestyje veikęs linų fabrikas seniai bankrutavo.

"Mes kol kas užsidaryti nežadame. Su linų augintojais iš Šakių ir Jurbarko rajonų esame sudarę 9 sutartis. Žadėjo linų šiaudelių atvežti maždaug nuo 100 hektarų. Tai tikimės, kad darbo, dirbdami viena pamaina, turėsim dviem, gal trims mėnesiams", - LŽ pasakojo žemės ūkio kooperatyvo "Jurbarko linų verslas" direktorė Birutė Vasiliauskienė.

Anot jos, kol kas įmonė linų nesuperka, bet tam ruošiasi - remontuoja įrenginius. "Apie ateitį stengiamės negalvoti - taip ramiau, bet likviduoti fabriko tikrai nežadame. Neišparduosime ir įrenginių - lauksim geresnių laikų, gal jie dar ateis", - kalbėjo direktorė.

Mat įmonėje turimi įrenginiai tinkami perdirbti ne tik linams, bet ir kitiems pluoštiniams augalams. Todėl žemės ūkio kooperatyvas "Jurbarko linų verslas" tikisi, kad Jurbarko, Šakių krašto žemdirbiai, sukaupę nemažą linų auginimo patirtį, ją pritaikys augindami kanapes, dilgėles ar kitokius pluoštinius augalus.

"Nemanau, kad ir linų augintojai visiškai išnyks. Kai kurie, paėmę ES paramą, yra įsipareigoję dar kažkurį laiką auginti linus. Todėl juos reikės ir perdirbti, nes kito linų fabriko arti jau nėra", - vylėsi B.Vasiliauskienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"