TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Linininkystė merdi, pramonė nepasiduoda

2008 01 31 0:00
Šalies lino audinių gamintojai ir žaliavą perka, ir audinius parduoda užsienio šalyse.
LŽ archyvo nuotrauka

Linininkystė Lietuvoje jau priskiriama vienai nepelningiausių žemės ūkio šakų, tačiau lino audinių gamintojai nepasiduoda ir žaliavą vežasi iš užsienio rinkų. Be to, tik nedidelę dalį gaminių jie realizuoja Lietuvos rinkoje.

"Nors pasaulio rinkose linų poreikis nuolat didėja, Lietuvoje linininkystė tapo kone pačia nepelningiausia žemės ūkio šaka", - teigia Panevėžio rajone, Upytėje įsikūrusios linininkystės bandymų stoties mokslinė bendradarbė Elvyra Gruzdevienė. Pasak jos, praėjusiais metais Lietuvoje linais tebuvo užsėta vos 400 hektarų žemės, kai auginti šią kultūrą būtų galima daugiau nei milijono hektarų plote.

Kenkia šylantis klimatas

Pašnekovės nuomone, linų mūsų šalyje taip mažai užauginama dėl to, kad ši žemės ūkio kultūra labai menkai subsidijuojama. Kita vertus, besikeičiantis Lietuvos klimatas taip pat tampa nebepalankus linams augti - dėl šiltėjančių orų šie apsikrečia grybelinėmis ligomis, parazitais. E.Gruzdevienė atkreipė dėmesį, kad dėl pasenusios technikos Lietuvos ūkininkai pateikia vis prastesnį linų pluoštą, o tai gerokai trukdo linininkystės verslui.

Pažangai - pora milijonų

Tačiau kai kurie lino audinių gamintojai nepaisant linininkystėje susidariusios situacijos, žengia pirmyn. Štai Panevėžyje įkurtą didžiausią Baltijos šalyse lino audinių gamintoją "Linas Nordic" žaliava aprūpina užsienio šalys.

Šioje bendrovėje, kurioje dirba 1200 žmonių, ką tik baigtas vienas iš modernizavimo etapų - įdiegtos 24 Italijos gamybos audimo staklės, audžiančios dvigubai greitesniu tempu nei turėtosios iki šiol.

"Ankstesnėmis staklėmis audę tik dviejų spalvų audinius, naujosiomis galime išausti net septynių spalvų gaminius. Tai mums - didžiulė pažanga, kainavusi porą milijonų litų", - LŽ sakė bendrovės "Linas Nordic" generalinė direktorė Lilijana Purienė. Anot jos, dabar, kai jau modernizuotas audimo cechas, bus investuojama į audinių marginimo, verpalų dažymo, gaminio apdailos procesus. Generalinė direktorė pabrėžė, kad investicijas į gamybą visų pirma skatina didžiulė konkurencija. L.Purienės teigimu, per artimiausius trejus metus į bendrovės turimos įrangos modernizavimą ketinama investuoti 20 mln. litų. Po šių investicijų, įmonės metinė apyvarta turėtų padidėti visu trečdaliu ir pasiekti 100 mln. litų.

"Linas Nordic" generalinė direktorė teigė, kad daugiau nei 90 proc. jos vadovaujamoje įmonėje pagamintos produkcijos iškeliauja į užsienį ir parduodama jau su kitų firmų ženklais. Lietuvoje lieka vos 7 proc. gaminių. "Iki šiol "Lino" firminė parduotuvė buvo Panevėžyje, pernai tokią parduotuvę atidarėme Kaune, šiemet tikimės, kad bendrovės firminė parduotuvė atsidarys ir Vilniuje", - teigė L.Purienė. Pasak generalinės direktorės, daugiausia "Linas Nordic" lino audinių ir tekstilės gaminių iškeliauja į Italiją, Belgiją, Švediją, taip pat į JAV ir Japoniją. Žaliavos gamybai taip pat tenka įsivežti iš užsienio šalių - Prancūzijos, Belgijos, Lenkijos, Ukrainos. Gaminių iš Lietuvoje užaugintų linų "Linas Nordic" neaudžia.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"