TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Linų augintojai šaukiasi pagalbos

2006 09 22 0:00
"Pakruojo linų" direktorius Vytautas Neverdauskas: "Linų perdirbėjams reikėtų, kad iš Kaimo plėtros programos būtų skirta apie 2 mln. litų tiesioginių negrąžintinų išmokų".
Nuotrauka: @ "Lietuvos žinios"

Vakar Seime susirinkę linų augintojai ir perdirbėjai Vyriausybei pateikė rezoliuciją dėl didėjančios krizės Lietuvos linų ūkyje. Anot linų augintojų, jei Vyriausybė nedidins išmokų ar kitaip nerems šios srities ūkininkų, kitais metais Lietuvoje gali jų visai nebelikti. Tai reiškia, kad bus neįvykdyta išsiderėta iš ES linų pluošto gamybos kvota.

Šiemet Lietuvoje linų auginama tik 1,2 tūkst. ha plote, nors prieš trejus metus šis plotas buvo daugiau nei dešimt kartų didesnis. Lietuvoje auginami linai sudaro 0,3 proc. Europoje auginamų linų ploto. Jei Lietuva juos nustotų auginti, Europa to net nepajustų. Šiuo metu pasaulyje auginama 3,5 mln. ha aliejinių linų, 600 tūkst. ha pluoštinių linų. Iš jų šiais metais 100 tūkst. ha auginama Europoje. Per metus visame pasaulyje paruošiama apie 700 tūkst. tonų linų pluošto. Specialistų vertinimu, Lietuvoje galėtų būti apie 1,15 mln. ha linų, nes dirvos ir klimato sąlygos tinkamos jiems auginti.

Upytės bandymų stoties direktorius dr. Algimantas Endriukaitis sako, kad Lietuvoje linų derlingumas mažas: vidutiniškai iš hektaro pavyksta gauti toną, o reikėtų bent 1,3 tonos. Anot jo, prieš dvejus metus Lietuvoje linai buvo auginami 27 rajonuose, o šiemet tik 13 rajonų.

Linų pasėlių plotai mažėja, nes pernai hektaras linų ūkininkams padarė 200 litų nuostolį. Už toną linų Lietuvoje mokama 250-300 litų. Endriukaitis sako, kad kainos sumažėjo visame pasaulyje.

Dalis ūkininkų pastaraisiais metais atsisakė auginti linus, nes subsidija už hektarą sumažėjo nuo 1500 iki 575 litų. Augintojai mano, jog nuo kitų metų turėtų būti padidintos tiesioginės išmokos už linų pasėlių plotus ir būtų papildomai mokama už sertifikuotos sėklos pasėlius (330 litų už 1 ha), kad bendra išmokų suma sudarytų ne mažiau kaip 1,2 tūkst. litų už hektarą.

Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė anksčiau buvo sakiusi, kad tokių subsidijų linų augintojai kitais metais tikrai gali nesitikėti.

Kvotos gali neprireikti

Pluoštinių linų gamybos kvota - tai Lietuvos išsiderėtas nacionalinis garantuotas linų pluošto kiekis, už kurį teikiama ES parama. Nacionalinis garantuotas pluošto kiekis Lietuvai 2005-2006 metams yra 5726 tonos (ilgam linų pluoštui - 2263 tonos, trumpam pluoštui - 3463 tonos).

"Linų plotai Lietuvoje šiais metais šešiskart mažesni, negu reikia linų pluošto kvotai įvykdyti. Jei situacija nesikeis, kvotos nebebus kam mokėti, nes kitais metais liks vos 200 ha linų plotų", - aiškino Endriukaitis.

Linų augintojai ir perdirbėjai piktinosi, kad jų problemų nesprendžia Vyriausybės patvirtinta Linų sektoriaus plėtros programa. 2006-2008 metais numatyta skirti vos po 3 mln. litų, bet vargu ar bus kam juos panaudoti.

Jų nuomone, neradus galimybių paremti linų augintojus, turėtų būti numatyta galimybė išmokėti jiems kompensacijas už turimą linų techniką, nes jos nebus įmanoma parduoti.

ŽŪK "Pakruojo linai" direktorius Vytautas Neverdauskas sakė, kad merdinčių linų perdirbėjų ir augintojų techniką vagys jau pradeda atiduoti į metalo laužą.

Stinga linų

Linų šiaudelius šiuo metu Lietuvoje superka ir perdirba 11 linų pirminio perdirbimo įmonių. Apie 70 proc. linų išauginama smulkiuose ūkiuose.

"Manau, kad artimiausiu metu Lietuvoje liks 4 perdirbimo įmonės, kurios pačios ir augins, ir perdirbs linus", - teigia Neverdauskas. Jis sako, kad birželį nemažai investavo į savo perdirbimo įmonę, bet nėra ką perdirbti. Ši įmonė per metus pajėgi paruošti apie 200 tonų linų pluošto.

Lietuvoje užauginamų linų kiekis tenkina tik penktadalį pramonės poreikio.

Tekstilininkai ramūs

Lietuvos aprangos ir tekstilės asociacijos prezidentas Jonas Karčiauskas teigė, kad didesnę dalį linų audinio tekstilininkai parsiveža iš užsienio.

"Pirktume ir lietuviškų linų pluoštą, bet vietos įmonės jo tiek nepagamina. Per metus Lietuvos tekstilininkams reikėtų apie 10-12 tonų linų pluošto", - sako Karčiauskas.



linai2009PM.jpg

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"