TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Litas nepamirštas: kainas per šventes nurodys dviem valiutomis

2015 12 07 6:00
Nebeskaičiuojantys kainų senąja valiuta litais atsakė kiek mažiau nei trečdalis apklaustųjų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Nors pirmieji metai Lietuvoje su nauja valiuta – euru jau eina į pabaigą, nemaža dalis šalies gyventojų kainas eurais mintyse dar paverčia į litus. Kadangi šventiniu laikotarpiu prasideda pirkimų vajus, kai kurie didieji prekybos tinklai žada palengvinti išlaidų skaičiavimą – kainas abiem valiutomis nurodys iki metų pabaigos.

Du iš trijų gyventojų kainas parduotuvėse vis dar norėtų matyti abiem valiutomis – ir eurais, ir litais. Tokias tendencijas atskleidė prekybos tinklo „IKI“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

Tyrimo metu respondentų buvo teiraujamasi, ar jie pirkdami maisto prekes vis dar skaičiuoja jų vertę litais. Paaiškėjo, kad kiek daugiau nei trečdalis gyventojų kainas litais perskaičiuoja pirkdamas bet kokią prekę. Taip pat penktadalis eurus konvertuoja į senąją valiutą pirkdami brangesnes prekes, o kas dešimtas perskaičiuoja tik galutinę pirkinių sumą.

Maisto pirkinių vertę litais labiau linkusios skaičiuoti moterys ir mažesnių miestų bei rajonų gyventojai. Nebeskaičiuojantys senąja valiuta atsakė kiek mažiau nei trečdalis apklaustųjų.

„Maisto produktai – vienos dažniausiai perkamų prekių. Visgi nepaisant šios aplinkybės yra akivaizdu, kad nemaža dalis pirkėjų lito vis dar nepamiršo. Pagrindinė tokios elgsenos apsiperkant priežastis – tikslas sekti maistui skiriamas išlaidas ir jas kontroliuoti“, – sakė prekybos tinklo „IKI“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė.

Jei etiketėse nėra nurodytos abi valiutos, didžioji dauguma skaičiuojančiųjų pirkinių kainų litais konvertuoja valiutą mintyse, o kas šeštas naudojasi ir pagalbinėmis skaičiavimo priemonėmis.

Tik kiek daugiau nei dešimtadalis atsakė, jog kainų nurodymą ir eurais, ir litais vertina nepalankiai.

Nemaža dalis pirkėjų lito vis dar nepamiršo.

Pratęs iki metų pabaigos

„Manome, jog atėjus šventiniam laikotarpiui ir padaugėjus išlaidų, kainų lyginimas bus dar aktualesnis. Todėl atsižvelgdami į pirkėjų poreikius ir lūkesčius planuojame prekių kainas abiem valiutomis nurodyti bent iki šių metų pabaigos“, – teigė B. Čaikauskaitė.

Prekybos tinklas „Rimi“ taip pat pranešė, kad prekių kainos eurais ir litais tinklo parduotuvėse bus nurodytos iki sausio 1 dienos. „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė „Lietuvos žinioms“ sakė, kad pratęsti dvigubų kainų terminą nuspręsta dėl klientų išreikšto poreikio. Dar birželio mėnesį atlikta pirkėjų apklausa parodė, kad 65 proc. klientų norėtų matyti dvigubas kainas.

„Lietuvos žinios“ primena, kad skelbti prekių ir paslaugų kainas abejomis valiutomis buvo privaloma iki 2015 metų birželio 30 pabaigos. Tačiau dalis verslo, matydami klientų poreikius, nusprendė šį terminą pratęsti.

Klientams nepataikaus

Tuo tarpu prekybos tinklas „Maxima“ teigė, kad nėra poreikio kainas nurodyti abiem valiutomis nei šventiniu laikotarpiu, nei įprastai. „Viena iš Europos Komisijos rekomendacijų buvo padėti pirkėjams kuo greičiau adaptuotis prie naujos valiutos pereinant prie kainų žymėjimo viena valiuta. Kad kainos dviem valiutomis buvo žymimos pakankamą laiką ir pirkėjai jau tikrai priprato prie euro, matome ir iš to, jog mūsų infolinijos darbuotojai beveik nebegauna užklausų, susijusių su euru“, – sakė Renata Saulytė, „Maxima LT“ komunikacijos vadovė.

Kiekvieną savaitę, anot jos, sulaukiama apie 1,2 tūkst. įvairių užklausų, iš jų prieš pusmetį keli šimtai klientų užduodamų klausimų būdavo susiję su euro ir lito santykiu bei kainų etiketėmis. Pirkėjai teiraudavosi, kiek viena ar kita prekė kainavo litais, ar litais buvusi nuolaida atitinka nuolaidą eurais, ar kainos perskaičiuotos teisingai ir pan. Tačiau pastaruoju metu tokių klausimų esą beveik nepasitaiko.

Dar vienas kriterijus, kuriuo remiantis bendrovė nusprendė, kad klientai jau apsiprato su nauja valiuta – vartojimo duomenys. R. Saulytės teigimu, metų pradžioje vartojimas buvo ženkliai sumažėjęs – žmonės taupė ir leido mažiau, o viena to priežasčių esą buvo tai, kad pirkėjams buvo sunku įvertinti savo finansines galimybes ir galimus kainų pokyčius. Vis dėlto nuo šių metų birželio vartojimas stabilizavosi, pastaraisiais mėnesiais vartojimas nuosekliai auga.

„Pastebimai sugrįžta ir stambesnių, brangesnių pirkinių populiarumas. Dėl naujos valiutos įvedimo prekyba stambesnėmis prekėmis buvo ženkliai nukritusi pirmąjį šių metų ketvirtį, o dabar ji pamažu auga. Tad galima teigti, kad gyventojai prie euro jau ima priprasti, vartoja laisviau, moka planuoti išlaidas, mažiau taupo“, – sakė R. Saulytė ir pridūrė, kad tai patvirtina atlikta apklausa. Pagal ją, šiemet net trečdalis apklaustųjų planuoja šventėms išleisti daugiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"