TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Loftai patrauklūs smulkesniems investuotojams

2015 08 12 6:00
Dėl palyginti mažos kainos ir patrauklios vietos loftai populiariausi tarp investuotojų ir pirmojo būsto pirkėjų. LŽ archyvo nuotraukos

Specialistai skaičiuoja, kad šiemet loftų pasiūla, palyginti su praėjusiais metais, daugiau nei perpus mažesnė. Kita vertus, vos vienas naujas projektas statistiką gali apversti aukštyn kojomis. Užtat susidomėjimas loftais didelių abejonių nekelia – šiuolaikiškų būstų mada nenuslūgo ir nauji projektai greitai randa savo pirkėjus.

Nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2010–2015 metais Vilniuje jau pastatyta ir bus pastatyta iš viso 925 loftai. Šiuo metu iš šio laikotarpio pasiūlos jau parduota ar rezervuota net 92 proc. loftų. Palyginimui, butų tais pačiais metais Vilniuje jau pastatyta ir bus pastatyta 11,5 tūkst., iš jų apie 80 proc. jau parduota arba rezervuota.

Bendrovės „CITUS Nekilnojamasis turtas“ direktorės Viktorijos Čijunskytės teigimu, loftų pasiūla yra palyginti nedidelė bei nuolat kintanti, mat net vienas naujas projektas gali kelis kartus padidinti loftų pasiūlą. Tokia situacija susiklostė ir šių metų trečią ketvirtį, pradėjus naują loftų projektą „Žvėryno loftai“. Vis dėlto pasiūlos atotrūkis, lyginant praėjusių ir šių metų liepos mėnesius, akivaizdus: pernai liepą loftų sostinės rinkoje buvo 200, šiemet – 80.

Išpirko per metus

Nors loftai, anot pašnekovės, NT projektų plėtotojams yra gana nauja niša, tačiau ji esą perspektyvi. Pavyzdžiui, vieno didžiausių projektų „Radiolofts“ 122 loftai, pradėti pardavinėti nuo praėjusių metų liepos, šiandien jau beveik visiškai išpirkti. „Kitaip tariant, loftų parduota vidutiniškai 10 per mėnesį, o tai būtų vienas geriausių pardavimo rezultatų, palyginti su bet kuriuo kitu naujai plėtojamu butų projektu Vilniaus mieste. Naujai plėtojamuose projektuose per mėnesį parduodami vidutiniškai 4–8 butai“, – skaičiavo NT specialistė.

Bendrovės „CITUS Nekilnojamasis turtas“ duomenimis, šiuo metu NT rinką loftų segmente Vilniaus mieste formuoja 3 didesni projektai: „Žvėryno loftai“ (apie 60 laisvų loftų), „Loft town“ (apie 10 laisvų loftų), ir „Radiolofts“ (apie 10 laisvų loftų), bei keletas mažesnių. Taip pat planuojamas naujas loftų projektas „Sky studios“ – šių metų rugsėjį Naujamiestyje bus pasiūlyta 20 skirtingų dydžių ir suplanavimo studio tipo loftų.

Viktorijos Čijunskytės teigimu, kai kurių loftų projektų pardavimas akivaizdžiai nurungia naujų butų pardavimą.

„Ypač populiarūs mažesnio dydžio būstai, kurių kainos dažnai nesiekia 40 tūkst. eurų. Dažnai jie tampa atsvara ekonominio segmento butams miegamuosiuose rajonuose bei yra ypač mėgstami pirmojo būsto pirkėjų“, – sakė NT specialistė. Ji taip pat pažymėjo, kad dėl nedidelės kvadratinio metro kainos loftai ypač populiarūs tarp investuotojų – investicinė grąža iš nuomos pajamų dažnai perkopia 7 procentus.

Būtent investuotojai ir pirmojo būsto pirkėjai, kaip tegia pastebėjusi ji, yra pagrindiniai loftų pirkėjai, taip pat menininkai bei karjeros žmonės, kurie tik nedidelę laiko dalį leidžia nuosavame būste arba teikia prioritetą kūrybiškai gyvenimo aplinkai. Be to, pastebima ir nauja tendencija loftuose įrengti įmonių biurus. „Nedidelėms įmonėms loftai dažnai tinkami dėl galimybės įsirengti pagal individualius poreikius, tačiau yra tekę girdėti atvejų, kai nuperkamas visas lofto aukštas, kuriame įrengiama gana didelė įmonės atstovybė“, – pasakojo pašnekovė.

Augančios kainos vilioja investuotojus

V. Čijunskytės skaičiavimais, loftų kvadratinio metro kainos svyruoja nuo 1 tūkst. iki 1,8 tūkst. eurų, taigi tokio pobūdžio NT objektai, anot jos, yra gerokai pigesni, palyginti su naujais butais. Tiesa, pastebima, kad loftų kainos auga, o tai nėra bloga žinia jau investavusiems į šį specifinį būstą.

Pavyzdžiui, pastarųjų projektų „Sky studios“ ir „Radiolofts“ kainos, pašnekovės teigimu, siekia atitinkamai 1200–1400 eur/kv.m ir 1400–1600 eur/kv.m, kai vieno pirmųjų, 2011–2012 metais įgyvendinto projekto „Soho lofts“ – 1000–1200 eur/kv.m. „Taigi tikėtina, kad įsigijus loftą šiandien, ateityje jis bus gana likvidus turtas ir taps puikia investicija.

„Radiolofts“ projekto, įgyvendinamo bendrovės „Concept lofts – Loft development“, pardavimo vadovas Povilas Radzevičius taip pat pastebėjo, kad didžioji dalis šio projekto loftų pirkėjų, kitaip nei anksčiau, yra investuotojai – palyginti nedaug investuodami jie tikisi 4–5 proc. grąžos iš nuomos pajamų. Tokia pirkėjų struktūros tendencija bendrovės esą nenustebino.

„Anksčiau žmonės mūsų loftus daugiau pirko sau, o dabar – investiciniais tikslais. Tačiau ankstesni mūsų objektai buvo šiek tiek kitokie: didesni ir orientuoti į galutinius vartotojus. O šis projektas traukia pirkėjus, kurie turi laisvų lėšų ir nori investuoti į NT, tačiau ne 60–90 tūkst. eurų, o mažiau. Tokių žmonių buvo nemažai – jie laukė, taupė ir dabar, kai palūkanos bankuose smuktelėjo ir infliacija jų santaupas pradėjo „valgyti“, ryžosi pirkti“, – aiškino pašnekovas.

Planuojamas naujas bendrovės loftų projektas bus panašus, tačiau šiek tiek brangesnis. Tad tarp pirkėjų tikimasi daugiau galutinių vartotojų, nors neabejojama, kad projektas sulauks ir investuotojų dėmesio, mat jų rinkoje dar esama. „Jeigu pasiūlai objektą geroje vietoje ir už gerą kainą – bendra kaina siekia 40–50 tūkst. eurų, – tai tikrai gali sulaukti nemažai susidomėjusiųjų“, – tvirtino P. Radzevičius.

Pasiteiravus, ar NT rinkoje populiarėja ne senose gamyklinėse patalpose, o naujuose pastatuose įrengti loftai, pašnekovas sakė pastebėjęs tik keletą tokių objektų, įrengtų daugiabučių viršutiniuose aukštuose. Tačiau statyti visiškai naują loftams pritaikytą pastatą, jo manymu, ne itin patrauklu. Mat kiekvienas žemės sklypą nusipirkęs NT plėtotojas nori maksimaliai pasinaudoti galimybėmis, o loftai dėl savo specifikos, aukštų lubų tam nėra palankūs.

Loftai, kaip nurodė V. Čijunskytė, pagal lubų aukštį skirstomi į studio tipą (tai dažniausiai nedidelis, tačiau efektyviai naudojamas plotas) bei tikruosius loftus, tai yra bent 100 kv. m ploto loftus, kuriuose yra galimybė įsirengti papildomą aukštą ar antresoles.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"