TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Logistikos centrų kaktomuša

2010 03 18 0:00
Klaipėdos pietinės uosto dalies išplėtojimas buvo siejamas su logistikos veikla, bet išdalijus žemę privatiems asmenims jos išpirkti neketinama.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Klaipėdos prieigose kuriantis privatiems sandėlių ir prekių paskirstymo centrams, ankstesnės Vyriausybės užmojis uosto pietinėje dalyje įrengti viešąjį logistikos centrą prieš metus buvo pristabdytas, o netrukus gali žlugti.

Vyriausybė šią savaitę dar kartą turėtų galvoti, ką daryti su Klaipėdos viešajam logistikos centrui (KVLC) rezervuota žeme prie Vilhelmo kanalo pietinėje uosto dalyje. Mat Klaipėdos apygardos prokuratūrai išnagrinėjus Klaipėdos apskrities viršininko Arūno Burkšo ir jo pirmtakų parašais patvirtintas sklypų dalybas privatiems asmenims, pažeidimų neįžvelgta. O 2008 metų Vyriausybės nutarimas dėl KVLC žemės pripažintas niekiniu. Iš rezervuotų 336 hektarų beveik visa valstybinė teritorija yra apžėlusi medžiais ir krūmais, o pievos priklauso privatiems savininkams. Be to, per praėjusius metus plikos žemės plotas dar labiau susitraukė dėl miškininkų pušelėmis apsodintų dykviečių.

Bet tuo pat metu šalia magistralės A1, tarp Dauparų kaimo viaduko ir Jakų gyvenvietės prie Klaipėdos, iš po sniego ima lįsti privačių iniciatyvų daigai. Paskirtį pakeitusios žemės kalnai įrėmina transporto bendrovės "Vlantana" statomo logistikos centro ribas, atsiremiančias į Klaipėdos aerodromo teritoriją. Pastaroji taip pat ruošiama moderniam skrydžiui.

"Gal viešojo logistikos centro Kairių gatvėje visai nebereikia, jeigu kitur statomi privatūs?" - samprotavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Jis Vyriausybės Tranzito komitetui turi paaiškinti, kodėl neatlikta logistikos centro galimybių studija. E.Gentvilas abejoja, ar tikslinga KVLC šiemet skirti 9 mln. litų, o iki 2013 metų - 100 mln. litų iš Europos transporto fondų. Gal tą poreikį tenkins laisvoji ekonominė zona, bendrovės "VPA logistics" sandėliai, o ateityje - aviacijos eskadrilės pramonės parko planai? Pastarąjį objektą E.Gentvilas sieja su garsaus šalyje energetikos verslininko Rimando Stonio vardu.

Aerodromas - industrinis parkas

Pernai gruodžio pabaigoje Klaipėdos rajono savivaldybės taryba savo sprendimu patvirtino bendrovės Klaipėdos avialinijų ir Janinos Kerpaitės nuosavų sklypų bei Klaipėdos avialinijų ir bendrovės Klaipėdos aerouosto nuomojamų sklypų detalųjį planą. Pasak projektavimo įmonės "Neoforma" vadovo Lauro Rusecko, maždaug 170 hektarų teritorijoje numatoma išdėstyti aplinkai nepavojingos pramonės ir sandėliavimo objektus. Jie užimtų apie 50 hektarų. Parengti projektą numatoma per šiuos metus, o kada kas bus statoma - tai esą užsakovo reikalas.

Klaipėdos aerouosto projektų vadovė Ingrida Sauserytė LŽ aiškino, kad žemės paskirtis pakeista tik toje teritorijoje, kuri yra už pakilimo tako, o aviacijos veikla išlieka. Tačiau kas konkrečiai bus statoma, dar nenuspręsta. "Anksčiau buvo vieni planai, bet rinka koreguoja situaciją. Dabar - laukimo stadija", - sakė bendrovės atstovė. Galima daryti prielaidą, kad laukiama Vyriausybės apsisprendimo dėl KVLC.

"Vlantanos", vienos didžiausių Vakarų Lietuvos transporto įmonių, direktorius Antanas Stončius, paklaustas apie oro uosto kaimynystėje statomo logistikos centro poreikį, aiškino, kad dabartiniai sandėlių savininkai, su kuriais dirbama, nepadaro to, ko reikia. Todėl objekto, kuris jo bendrovę tenkintų, šiuo metu Klaipėdoje nėra nė vieno. Paprašytas patikslinti sklypo dydį ir darbų terminus, jis apie tai kalbėti buvo nelinkęs - kad apie prasidėjusią statybą nieko blogo nebūtų parašyta.

Aplinkui šias dvi dideles pramonės ir logistikos parko teritorijas masiškai pardavinėjami mažesnio ploto sklypai komercinei veiklai. Pagal Klaipėdos rajono patvirtintą bendrąjį planą automagistralės pakelės nuo Jakų iki pat Vėžaičių gali būti naudojamos transporto ir energetikos infrastruktūros ar ūkinėms reikmėms, todėl žemės ūkio paskirties dirvų plotai rajone per porą metų turėtų sparčiai sunykti. Pastaruoju metu savivaldybės Nuolatinė statybos komisija nagrinėja net kelis prašymus Klaipėdos oro uosto apylinkėse keisti žemės paskirtį ir formuoti sklypus pramonės bei sandėliavimo įmonių statybai.

Nagrinės dar kartą

Prieš metus, spaudoje išsiplėtojus aplinkosaugininkų diskusijoms dėl mišku vadinamos teritorijos palei Kuršių marias naudojimo, naujoji Susisiekimo ministerijos vadovybė suabejojo, ar tikrai tinkama net kelerius metus logistikos ekspertų rinkta KVLC vieta. Vasarą surengtame pasitarime nuspręsta teisinius KVLC steigimo pagrindus neva dar truputį patobulinti. Naujos sudėties darbo grupės vadovu buvo paskirtas viceministras Rimvydas Vaštakas. Į darbą nurodyta įtraukti Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava", Lietuvos nacionalinės ekspeditorių asociacijos "Lineka", Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos, Lietuvos logistikos asociacijos, bendrovės "Lietuvos geležinkeliai", KVJUD atstovus. Pastaroji institucija buvo įpareigota parengti naują vietos ir partnerių galimybių studiją.

"Kai paskelbėme apklausą, pigiausias pasiūlymas atlikti tokį darbą siekė 570 tūkst. litų. Norėjome sutaupyti, manėme, kad studijos atlikti nereikės, jei Vyriausybės nutarimas bus panaikintas, prokuratūrai nustačius, kad jis niekinis. Bet, pasirodo, sutaupyti nepavyks. Tik studija gali būti pagrindas naikinti Vyriausybės nutarimą, jeigu atsakytų, kad ta vieta netinkama. Anksčiau kalbėjome apie 3 vietos alternatyvas. Rezervuotoje teritorijoje taip pat dar galima atrasti 50 hektarų", - sakė KVJUD rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas. Paklaustas, ar oro uosto apylinkėse galintis atsirasti didelis logistikos parkas yra varžovas KVLC, jis neneigė, kad visi logistikos centrai yra konkurentai.

Viceministras R.Vaštakas LŽ sakė: "Laiko pralošta nemažai. Dabar studiją atlikti reikia labai greitai ir būtina pasinaudoti anksčiau nagrinėtomis alternatyvomis: Kopūstų kaimas greta Kretingalės, vieta šalia Draugystės geležinkelio stoties ar pietinė uosto dalis, kur, kaip žinome, atsirado naujų sklypų savininkų. Pagrindinis reikalavimas vietai - multimodalumas. Kad greta būtų geležinkelis, vanduo ir sausumos kelias."

Jeigu būtų nuspręsta, kad vieta KVLC prie Vilhelmo kanalo netinkama, pietinės uosto infrastruktūros projektai veikiausiai įstrigtų dėl neaiškios perspektyvos ir tolstančių finansavimo šaltinių. Į apskrities bendrąjį planą anksčiau įtrauktas pietinis išvažiavimas iš uosto buvo siejamas būtent su logistikos veiklos plėtra. Miesto savivaldybė yra įpareigojusi bendrovę "Klaipėdos vanduo" analizuoti, kaip iškelti pagrindinę Klaipėdos vandenvietę, kuri naudoja Vilhelmo kanalo vandenį, o jai nustatyta gana plati sanitarinė apsaugos zona.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"