TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lošimų verslas grasina trauktis į šešėlį

2008 04 22 0:00
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Praėjusių metų lošimų verslo bendri rezultatai rodo, kad rinka šiame sektoriuje augo. Tačiau verslininkai piktinasi neva nepagrįstais apribojimais ir netramdomais nelegaliais konkurentais.

LŽ kalbinti lošimų rinkos dalyviai sako, kad jei ir toliau taip klestės nelegalūs lošimai ir daugės apribojimų, beliks tik trauktis į šešėlinę ekonomiką. Lošimų priežiūros komisija aiškina, kad šis verslas yra ribojamas visame pasaulyje, o mokesčiai Lietuvoje yra mažesni nei kitur.

Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (VLPK) duomenimis, 2007 metais įplaukos visame lošimų sektoriuje siekė daugiau nei 1,1 mlrd. litų (2006 m. - 861 mln. litų). Lošėjams buvo išmokėta apie 919 mln. litų. Skirtumas tarp įmokų ir išmokėtų laimėjimų - 245 mln. litų (2006 m. - 861 mln. litų).

Remiantis pateiktais rodikliais galima spręsti, kad labiausiai augo B kategorijos automatų sektorius, kurio lošėjai įmokėjo per 327 mln. litų. Jiems šiame sektoriuje buvo išmokėta apie 275 mln. litų. Skirtumas tarp įmokų ir išmokų siekė 51 mln. litų.

Skundžiasi verslo sąlygomis

Nuo šių metų birželio 1 dienos įsigaliosiančiame Pinigų plovimo prevencijos įstatyme numatyta visoms lošimus organizuojančioms bendrovėms registruoti visus į kazino įeinančius klientus ir visus pinigų srautus.

"Šis įstatymas kažkodėl taikomas tik lošimo namams. B kategorijos sektoriui tokios kontrolės priemonės netaikomos. Man regis, tai - neteisinga", - nepatenkinta LŽ sakė vienų sostinės lošimo namų direktorė Edita.

Ji bijo, kad klientų galiojant šiam įstatymui sumažės. Pašnekovė pridūrė, kad B kategorijos automatų sektoriaus atstovai ketina siūlyti Seimui įstatymų pakeitimus, pagal kuriuos galima būtų statyti pavienius automatus kavinėse, degalinėse.

Be to, VLPK yra sutarusi su Lietuvos lošimo operatorių asociacijai priklausančiomis lošimus organizuojančiomis bendrovėmis, kad asmuo, jam to pageidaujant, būtų neįleidžiamas į lošimo namus.

LŽ kalbinta tokios įstaigos vadovė sakė mananti, kad netikslinga atsakomybę užversti vien tik ant lošimų organizatorių pečių - baudžiamas esą turėtų būti ir klientas, parašęs prašymą nebūti įleistas į lošimo namus. "Dabar tik mes kalti, jei tas asmuo vis dėlto įėjo. Pasitaiko visokių atvejų: ateina su kitais dokumentais arba tiesiog būna sudėtinga atpažinti asmenį nuotraukoje", - teisinosi pašnekovė.

Jos nuomone, kai daromos radikalios įstatymų pataisos, suvaržančios veiklą, sudėtinga yra dirbti bet kuriam verslui. "Praėjusių metų lošimo namų rezultatai parodė, kad ypatingo šio sektoriaus augimo nebuvo. Vadinasi, rinka jau užpildyta", - kalbėjo lošimo namų direktorė Edita.

"Kam mokėti, jeigu kiti nemoka"

Lažybas organizuojančios įmonės direktorius Mindaugas LŽ sakė, kad ši rinka praėjusiais metais augo, tačiau esą augo ir išlaidos. "Metai buvo geri, tačiau negalėčiau pasakyti, kad daug geresni už 2006 metus", - tikino pašnekovas. Anot jo, lažybų verslo sėkmė priklauso tiek nuo įstatymų bazės, tiek nuo ekonominės situacijos.

"Lietuvos įstatymai yra tokie, kad sunkiai pažaboja nelegaliai veikiančias įmones. Legalioms belieka du variantai: arba trauktis į šešėlinę ekonomiką ir mokesčių nemokėti, arba, jei susitvarkys įstatymai, dirbti toliau. Kam mokėti mokesčius, jei kiti gali jų nemokėti", - neslėpė pasipiktinimo situacija Lietuvoje pašnekovas.

Kalti patys verslininkai?

Valstybinės lošimų priežiūros komisijos administracijos direktorius Andrius Karaliūnas sako, kad įeinantys į lošimo namus asmenys registruojami visose Europos Sąjungos šalyse. Tačiau reikalavimas registruoti visas pinigines operacijas esantis griežtesnis nei kitose ES šalyse. Šį reikalavimą nustatė Finansinių nusikaltimų tarnyba.

"Tai yra papildomi reikalavimai, kuriuos reikės vykdyti. Verslo organizavimo sąlygos dėl to pasunkės. Bet kyla klausimas, ar ne patys verslininkai kalti, kad reikalavimai buvo sugriežtinti", - neslėpė požiūrio A.Karaliūnas.

Anksčiau azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalėjo registruoti vienkartinių atsiskaitymų grynaisiais pinigais operacijas, jeigu gaunamų ar mokamų grynųjų pinigų suma viršijo 50 tūkst. litų. Taip pat jos turėjo tvarkyti įtartinų operacijų su pinigais ir asmenų, kurie keičia grynuosius pinigus į žetonus arba įmoka ar laimi sumą, viršijančią 3,5 tūkst. litų, registrą. Pašnekovas sako, kad toks apribojimas buvęs neveiksmingas.

"3,5 tūkst. litų sumą klientai galėdavo suskaidyti, keisti mažesniais kiekiais. Patys lošimų organizatoriai tai toleruodavo ir leisdavo taip elgtis. Kita vertus, neįmanoma buvo sukontroliuoti, ar klientas smulkina sumą, norėdamas registracijos išvengti, ar dėl ko kito", - įstatymo spragų pasekmes įžvelgia A.Karaliūnas.

Kitiems lošimo verslo sektoriams pakeistas įstatymas negalios, nes, pasak A.Karaliūno, ten esantys mažesni pinigų srautai. "Lošimo namuose 10-30 tūkst. litų laimėjimai nieko nestebina. B kategorijos automatų salonuose tokie laimėjimai turbūt neįmanomi, nes ten didžiausias vienkartinis laimėjimas - 200 litų", - pasakojo Lošimo priežiūros komisijos direktorius.

Mokesčiai vieni mažiausių

Lažybų organizatoriai moka 15 proc. žaidėjų sumokėtų pinigų ir laimėjimų skirtumo. Visi kiti, pašnekovo žodžiais, moka "pagalvės mokestį". Lošimo namai (kazino) ir automatų salonai moka mokesčius nuo eksploatuojamų lošimo įrenginių skaičiaus: už B kategorijos automatą mokama 200 litų per mėnesį, už A kategorijos - daugiau nei 600 litų, už lošimo stalą - 400 litų.

"Teigti, kad Lietuvoje mokesčiai dideli, būtų visiškai netikslu. Remiantis praėjusių metų duomenimis, šiame sektoriuje sumokėta mažiau nei 10 proc. mokesčių nuo lošėjų įmokėtų sumų ir išmokėtų laimėjimų skirtumo", - tvirtino A.Karaliūnas.

Skųstis gali ne visi

Jis nesutinka su legalaus verslo priekaištais, kad nebaudžiamas šiame sektoriuje klesti nelegalus lošimų verslas. "Vieninteliai, kurie galėtų priekaištauti dėl pasitaikančių nelegalių konkurentų, būtų lažybų organizatoriai, kuriems konkurenciją sudaro lažybos internetu. Bet čia legalumo ir nelegalumo klausimas nagrinėjamas Europos teisingumo teisme", - tvirtino pašnekovas.

Anot jo, lošimų verslas ribojamas visame pasaulyje, nes susijęs su dideliais grynųjų pinigų srautais. "Lošėjai privalo turėti pinigų arba galėti juos uždirbti. Gal ir yra žmonių, kurie gaudami nedidelį atlyginimą lošia. Bet ilgainiui jie turi arba atsisakyti, arba ieškoti būdų, kaip gauti tų pinigų. Kita vertus, liguistas potraukis lošti yra vertinamas kaip liga, kuri daro tiesioginę žalą sveikatai, socialinę žalą", - argumentus, kodėl šis verslas turi būti ribojamas, dėstė A.Karaliūnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"