TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Maistas Lietuvoje brangsta sparčiau nei Europoje

2011 03 07 0:00
Maisto produktų kainos Lietuvoje dar nesiekia Europoje lygio, tačiau bendra rinka jas pamažu suartina.
LŽ archyvo nuotrauka

Kai kurių maisto produktų kainos Lietuvoje kyla gerokai sparčiau nei Europos Sąjungoje (ES). Prekybininkai tai aiškina brangstančia žaliava ir padidėjusia maisto prekių paklausa Europoje. Tuo metu rinkos tyrimai rodo, kad prekybos tinklai, didindami kai kurių maisto prekių kainas, bando kompensuoti kitus savo nuostolius.

ES statistikos agentūros Eurostat duomenimis, praėjusiais metais kai kurie maisto produktai Lietuvoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis, vidutiniškai brango gerokai daugiau. Pavyzdžiui, pieno, sūrio ir kiaušinių produktų kainos Lietuvoje pakilo 10 proc., ES - tik 1,4 proc., aliejaus ir riebalų Lietuvoje - 14,6 proc., ES - 2,6 proc., vaisių Lietuvoje - 13,8 proc., ES - 4,8 proc., daržovių Lietuvoje - 26,8 proc., ES - 11,2 proc., duonos ir grūdų produktų Lietuvoje - 6,3 proc., ES - 2,1 procento.

UAB "Rimi Lietuva" atstovė ryšiams su visuomene Jovita Bagdonaitė LŽ teigė, jog kainų skirtumą lėmė būtiniausių produktų trūkumas ir padidėjusi paklausa daugelyje Europos šalių. "Skiriasi ir ES bei Lietuvos rinka. Pavyzdžiui, daugumą vaisių turime importuoti, o tokias daržoves kaip bulves, morkas ir kitas mūsų augintojai aktyviai eksportuoja į Rusijos rinką. Ten jų poreikis šiemet kaip niekada didelis, tad kaina kyla ir mūsų rinkoje", - aiškino J.Bagdonaitė.

UAB "Norfos mažmena" atstovo spaudai Dariaus Ryliškio nuomone, kainų skirtumą ES ir Lietuvoje galėjo lemti tai, kad maisto prekės mūsų šalyje buvo pigesnės ir per tam tikrą laiką išsilygino. "Mat Europa pritrūko kai kurių produktų, ypač pieno ir grūdų. Mūsų ūkininkams atsivėrė galimybė parduoti juos Europoje didesnėmis kainomis. Suprantama, gamintojams teko žaliavą iš ūkininkų pirkti brangiau. Dėl to kainos padidėjo ir prekybos tinkluose", - dėstė D.Ryliškis.

Panašiai aiškino ir IKI prekybos tinklą valdančios UAB "Palink" Komunikacijos skyriaus vadovas Valdas Lopeta. "Praėjusiais metais kai kurių produktų kainos didėjo, nes juos pabrangino tiekėjai. Pagrindinės jų minėtos priežastys buvo brangstančios žaliavos arba, kaip grikių atveju, produkcijos trūkumas rinkoje", - teigė V.Lopeta.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkotyros skyriaus vedėjo Alberto Gapšio manymu, netolygų kainų didėjimą Lietuvoje ir ES galėjo lemti ir subjektyvios priežastys. Mokslininko žiniomis, 2010-ųjų grūdų derlius Lietuvoje beveik nesiskyrė nuo 2007-2008 metų, gyvulių pernai paskersta 9 proc. daugiau, žaliavinio pieno supirkta vos 2 proc. mažiau. Pokyčiai ryškesni tik 2010 metų paskutinį ketvirtį, kai žemės ūkio produktų supirkimo kainos buvo 23 proc. didesnės nei prieš metus: net 45 proc. pakilo augalininkystės produktų kainos, daržovių - 50 proc., bulvių - 68 proc., vaisių - 2,5 karto. "Žaliavų bazė nedaug skiriasi nuo ankstesnių metų (grūdų derlius pernai buvo vos 5-7 proc. mažesnis), tačiau dėl pasaulio rinkų pokyčių, visų pirma padidėjusio vartojimo, ketvirtąjį ketvirtį padidėjo supirkimo kainos. Jos turėjo įtakos maisto kainoms mažmeninėje prekyboje", - kalbėjo A.Gapšys.

Vis dėlto mokslininkas įtaria, kad Lietuvos prekybininkai ir perdirbėjai brangina produktus ne vien dėl objektyvių priežasčių. "2007 metų pabaigoje - 2008-ųjų pradžioje, kai buvo didžiausios kviečių supirkimo kainos, juoda duona kainavo maždaug 3,9 lito už kilogramą. Dabar, kai žaliavos supirkimo kainos pakilo į tą patį lygį kaip 2008 pradžioje, kilogramas juodos duonos kainuoja jau 5,6 lito. Taigi grūdų supirkimo kainos - tos pačios, o duona gerokai brangesnė", - nurodė pavyzdį mokslininkas.

A.Gapšys priminė, kad duonos kainos struktūroje gerokai padidėjo kepyklų ir prekybininkų dalis. "Būtent šios grandys, mano nuomone, lemia neobjektyvų duonos brangimą", - pabrėžė LAEI Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas.

A.Gapšys nesutinka su dažnai pateikiamu argumentu, kad duona turėtų brangti dėl didėjančių grūdų supirkimo kainų: duonos kainoje jų dalis sudaro tik apie 10 proc., todėl grūdams pabrangus dvigubai, duonos kaina galėjo pakilti ne daugiau kaip 5 procentais. "Dangstydamiesi grūdų supirkimo kainų didėjimu kepėjai ir prekybininkai stengiasi pataisyti savo ekonominę padėtį, - mano A.Gapšys. - Kita vertus, taikydami procentinius antkainius prekybininkai automatiškai didina duonos kainas, kai šias pakelia kepėjai, nors tada jie būna niekuo dėti."

Mokslininkas atkreipė dėmesį, kad kritus grūdų supirkimo kainai Lietuvos prekybininkai ir kepėjai duonos gaminių dažniausiai neatpigina. "Tuo metu žemdirbiai, atsižvelgdami į Europos rinką, paisydami pasiūlos ir paklausos dėsnių, praktiškai neturi galimybių laisvai manipuliuoti kainomis. Tai dar kartą įrodo, kad Lietuvoje ne tik prekyboje yra oligopolinė struktūra, trūksta konkurencijos, bet ir gamyboje, pavyzdžiui, duonos gamybos sektoriuje kainas diktuoja keturios stambios kepyklos. O mažosios seka iš paskos. Todėl maisto produktų kainos Lietuvoje svyruoja daug mažiau nei žaliavos kainos, nors dažniausiai girdime, kad kainą lemia būtent žaliava. Tiesos čia vos vienas procentas", - neslėpė A.Gapšys.

Susiliejame su ES

Maisto produktų kainos Lietuvoje kol kas nesiekia Europos lygio, tačiau bendra rinka jas pamažu artina. Eurostat duomenimis, 2009 metų pradžioje Lietuvoje mėsos produktų kaina siekė 63 proc. ES vidurkio, grūdų produktų - 79 proc., pieno - 77 procentus. "Konvergenciniai (kainų suartėjimo - aut.) procesai turi vykti, nes nuo ES vidurkio atsiliekame dar gana daug. Kita vertus, lietuvių perkamoji galia siekia tik 60 proc. ES lygio", - priminė A.Gapšys.

Prekybininkų antkainiai didėjo

Šių metų vasario mėnesį Lietuvos konkurencijos tarybos paskelbtais duomenimis, kai kurių produktų kainą Lietuvoje didino prekybininkų antkainiai. Pavyzdžiui, mažmeninės prekybos tinklams tenkanti ruginės duonos kainos dalis pernai gruodį siekė 49,1 proc., batono iš aukščiausios rūšies miltų - 50,3 proc., aukščiausios rūšies kvietinių miltų - 50,3 proc. visos kainos. Galutinėje kiaušinių kainoje mažmenininkams tenkanti dalis sudarė 31 proc., pieniškų dešrelių - 29,6 proc., bulvių - 27 procentus, o štai kiaulienos kumpio su kaulu kainoje - tik 7,6 procento.

Prekybininkai tvirtina, kad antkainio dydį lemia kiekvieno produkto savybės ir jo pristatymo, saugojimo ir kitos išlaidos. "Duona, batonas greitai genda. Jeigu neparduodame produkto, kol baigiasi jo galiojimo terminas, nuostoliai labai padidėja. Konservuoti žirneliai ar rauginti agurkai gali stovėti lentynoje gerokai ilgesnį laiką, tad jų ir antkainis mažesnis. Brangiau kainuoja kai kurių produktų pristatymas iš gamintojo sandėlio: prekėms vežti ir laikyti būtina šaldymo įranga, jos užima daugiau vietos, o paskirstymas reikalauja daugiau darbo sąnaudų", - aiškino D.Ryliškis.

LAEI mokslininkas A.Gapšys mano, kad prekybininkai vengia įvardyti tikrąsias didelių antkainių priežastis. "Jeigu pažvelgtume į miltų kainą, pamatytume, kad vienas litas iš daugiau kaip dviejų litų kainos - prekybininkų dalis. Miltai nėra greitai gendanti produkcija. Antkainis galėtų būti gerokai mažesnis, o jis siekia 40-50 procentų. Tokie dideli antkainiai taikomi ir kitiems maisto produktams", - sakė mokslininkas.

A.Gapšys atkreipė �dėmesį, kad 2009-2010 metais labai sumažėjo ne maisto prekių vartojimas, todėl prekybininkai pelno netektį šioje grupėje bando kompensuoti parduodami maisto produktus. "Maistą perkame ir už paskutinius pinigus, nors tam išleidžiame apie 35 proc. viso šeimos biudžeto. Mūsų analizė rodo, kad anksčiau pieno produktų prekybos antkainiai buvo apie 20 procentų. Krizės laiku pieno ir kefyro antkainis padidėjo iki 30 procentų. Šios prekės pieno produktų apyvartoje sudaro apie 16 procentų. Pabranginta prekių dalis, kuri yra plačiai vartojama gyventojų", - savo išvadas pateikė A.Gapšys.

Duona ir mėsa gali dar brangti

Nors duonos gaminių kainos Lietuvoje jau dabar didelės, "Rimi" parduotuvių tinklo atstovė mano, kad per artimiausius tris mėnesius jos gali dar keistis, pirmiausia dėl visame pasaulyje išaugusio javų poreikio. "Rinkoje iki 13 proc. brangsta kakava, tad tikėtina, kad kils ir saldumynų kaina", - spėjo J.Bagdonaitė. "Norfos mažmenos" atstovas nesiryžo prognozuoti artimiausios ateities. "Aišku viena: jeigu tiekėjai didins kainas, produktus branginsime ir mes. Tai lems daug veiksnių - žaliavos kaina, pasaulio ir Europos rinkų tendencijos, konkurentų veiksmai", - vardijo D.Ryliškis.

Kad maisto produktai neišvengiamai brangs dėl rekordinių degalų kainų, įsitikinęs ir Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" prezidentas Algimantas Kondrusevičius. "Sparčiai didėjančios degalų kainos mums visiems atsilieps labai neigiamai. Dyzeliniai degalai sudaro pagrindinę transporto paslaugų išlaidų dalį. Kylant jų kainai atitinkamai brangsta bet kuri prekė, kurią tenka transportuoti. Tai ypač atsilieps pigioms prekėms - duonai, pienui, kuriuos reikia pristatyti į parduotuves. Vežėjai priversti išlaidų grandinę perkelti užsakovams, nes neturi rezervų mažinti savo teikiamų paslaugų savikainos", - komentavo vežėjų atstovas.

A.Kondrusevičius paaiškino, kad transporto paslaugų savikainos pagrindinės sudėtinės dalys yra darbo užmokestis ir degalų kaina, todėl transporto paslaugos tikrai brangs. "Jeigu degalai brangsta 5 proc., atitinkamai mažiausiai 3 proc. brangsta ir paslauga", - tvirtino A.Kondrusevičius.

Lietuvos agrarinės ekonomikos mokslininkas V.Gapšys prognozavo, kad dėl kylančių degalų kainų Lietuvoje gali išnykti dabar populiarūs tolimi produktų vežiojimai, tarkime, iš Vilniaus į Klaipėdą ar priešinga kryptimi, nes tai didina gaminių savikainą. "Jeigu degalai ir toliau brangs, gali atsitikti taip, kad kiekvieno regiono gyventojai valgys tik tame regione pagamintą produkciją, pavyzdžiui, duoną, nes jos vežti iš Klaipėdos į Vilnių nebeapsimokės", - apie galimus pokyčius įspėjo A.Gapšys. Mokslininkas mano, kad šių metų gegužės-birželio mėnesiais maždaug 20 proc. gali padidėti mėsos produktų kaina. "Praėjusį rudenį dvigubai pabrango grūdai ir pašariniai grūdai. O 2009-2010 metais mėsos kaina mažėjo. Dabar daugiausia grūdų pašarų vartojančių kiaulių ir paukščių supirkimo kainos nekyla, nes Europos rinkoje susidaręs šių produktų perteklius. Gamintojai stengiasi kuo greičiau parduoti kiaules, nes dėl didelių grūdų kainų jas auginti labai nuostolinga. Tačiau po kelių mėnesių atsiras pasiūlos ir paklausos pusiausvyra, kiaulienos pradės stigti ir Europoje kiaulių supirkimo kainos ims kilti. Be abejo, tai atsitiks ir Lietuvoje", - prognozavo A.Gapšys.

Kad rinkoje paukštienos produktų per daug, patvirtina ir Lietuvos prekybininkų veiksmai: šią savaitę IKI prekybos centruose iki 27 proc. atpigo daugelis vištienos gaminių. "Bet dėl didėjančio eksporto į Rusiją ir besibaigiančio derliaus atsargų tiekėjai maždaug penktadaliu padidino bulvių, pomidorų ir kai kurių kitų vaisių bei daržovių kainas", - LŽ teigė IKI tinklo atstovas V.Lopeta. Šių metų pradžioje dėl brangstančių žaliavų didžiuosiuose prekybos tinkluose nuo kelių iki keliolikos procentų keitėsi pigiausių pieno ir duonos produktų, cukraus, aliejaus, žuvų kainos.

Lenta.ru pranešė, kad FAO skaičiuojamas maisto kainų indeksas vasarį kilo aštuntą mėnesį iš eilės. Šis indeksas, sudaromas atsižvelgiant į 55 būtiniausių maisto produktų kainas, vasarį buvo pasiekęs aukščiausią lygį nuo 1990 metų, kai jis pradėtas skaičiuoti. Pasaulyje vasarį labiausiai pabrango pieno produktai ir grūdai: pieno gaminių kainos vasarį, palyginti su sausiu, padidėjo net 4 proc., grūdų - 3,7 procento.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"