TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Maisto antkainiai - po įstatymo padu

2009 03 18 0:00
Pasak prekybos įmonių atstovų, antkainių ribojimas gali patuštinti prekių lentynas.
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos gyventojai artimiausiu metu prekybos vietose turėtų išvysti kainų kritimo stebuklus - prekės kainuos tik penktadaliu daugiau nei jas į lentynas tieks tiekėjai. Tačiau patys prekybininkai dejuoja, kad prekybos rinka gali trauktis. Ekspertai teigia, jog pagaliau pasukta prekybos oligopolijų naikinimo link.

Nuo praėjusių metų rudens Seimo vis bandytos priimti Kainų įstatymo pataisos, kuriomis siekta iki 20 proc. apriboti visų prekybininkų antkainius, vakar pagaliau sulaukė parlamentarų ryžto.

Pataisomis prekybos įmonėms nustatytas maksimalus antkainio dydis ir uždrausta rinkti bet kokias kitas rinkliavas iš gamintojų ar tiekėjų už parduodamus maisto produktus. Įmonėms, prekiaujančioms maistu, nebus galima imti jokio kito mokesčio už vidaus rinkoje parduodamus maisto produktus, išskyrus prekybos antkainį. O jis didmeninėje prekyboje negalėtų būti didesnis nei 15 proc. produkto įsigijimo kainos, mažmeninėje prekyboje - ne didesnis kaip 20 procentų. Už šio reikalavimo nepaisymą siūloma numatyti prekybininkams 5 proc. įmonės mėnesio apyvartos dydžio baudą.

Seimas balsavo už pataisas su sąlyga, kad jos, kai tik įsigalios, turės būti taisomos - švelninami reikalavimai dėl antkainių smulkiesiems prekybininkams. Priėmus pataisas iškart buvo pasiūlyta, kad maisto produktų prekybos antkainis būtų ribojamas tik toms įmonėms, kurių metų apyvarta viršytų 3 mln. litų. Taigi smulkiesiems prekybininkams nebūtų draudžiama nusistatyti didesnius antkainius.

Suveiks rinka.

Banko "DnB NORD" vyresnioji analitikė Jekaterina Rojaka LŽ sakė, kad makroekonominiu požiūriu šiomis įstatymo pataisomis siekiama palaikyti šlubuojančią ir smunkančią gyventojų perkamąją galią. "Nėra tikslo tokiomis priemonėmis mažinti infliacijos rodiklio, nes ji ir taip gana sparčiai mažės. Kitose šalyse pasitaikė atvejų, kai buvo nustatyti apribojimai, bet natūrali konkurencija sumažindavo prekybininkų maržą dar labiau negu minimali riba", - kalbėjo analitikė. J.Rojakos teigimu, iki šiol Lietuvoje tai neveikė, nes ekonominio pakilimo metais didieji prekybos tinklai buvo orientuoti į maržos didinimą. Tačiau esant dabartinei situacijai tiek natūrali konkurencija, tiek antkainius reguliuojančios įstatymo pataisos turės dvigubą poveikį kainų mažėjimui.

Agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys LŽ komentavo, kad jei šios įstatymo pataisos neatsidurs stalčiuje, o veiks, be to, bus veiksminga kontrolė, įtaka rinkai bus neabejotina. "Tačiau labai abejočiau, jog mažmeninės kainos kris būtent dėl to. Pirmiausia, jos turėtų mažėti dėl to, kad pagal supirkimo kainas jau atsidūrėme 2007 metų pradžioje. Smunka grūdų, pieno supirkimo kainos, juo labiau žemdirbiai jau pigiau perka degalus, pasaulyje pinga dujos. Šalies prekybininkai, matydami, jog vartotojai keliasi į Lenkijos prekyvietes, imasi efektyvesnių priemonių siekdami susigrąžinti pirkėjus", - dėstė A.Gapšys. Jam nerimą kelia tai, kad įstatymo pataisos gali pradėti neigiamai veikti kaimo vietovių ir mažų miestelių parduotuves, kurioms dėl didesnių sąnaudų reikalingas didesnis antkainis.

Paklaustas, gal prekybos antkainių kontroliavimas įstatymu padės sumažinti Lietuvoje esančią prekybos oligopoliją, pašnekovas sakė manąs, jog tai tėra viena iš priemonių. "Siekiant tai padaryti, reikėtų labiau kontroliuoti tuos prekybininkus, kurie rinkoje turi didelę galią, pavyzdžiui, užima daugiau kaip 20 proc. bendros prekybos apyvartos", - svarstė jis. Pasak A.Gapšio, šiuo metu didiesiems prekybos tinklams įsikūrus miestų centruose, veikiausiai net ir supanašėjus prekių kainoms, mažieji prekybininkai neįstengs konkuruoti su parduotuvėmis, kuriose pirkėjas vienoje vietoje gali rasti tai, ko jam reikia.

Lentynos tuštės

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Marius Busilas LŽ tvirtino, kad geriausia rinkos reguliavimo priemonė yra pati rinka, o ne priimtos įstatymo pataisos, kurios, pasak jo, nėra ekonomiškai pagrįstos. "Ne įstatymai reguliuoja kainas. Kai sumažėja pinigų, smunka žmonių atlyginimai, padaugėja bedarbių, gyventojai perka mažiau ir prekybos įmonės į tai atitinkamai reaguoja - mažina kainas. Tuo metu bandymas reguliuoti jas įstatymu sukels neigiamą atsaką. Paprasčiausiai sumažės produktų pasiūla, nes kai

kurių tiesiog neapsimokės parduoti", - aiškino M.Busilas. Jo nuomone, siekdamos išvengti antkainių pažeidimų prekybos įmonės steigs tarpininkus kitose šalyse. "Yra visa grandinė prekybos ūkio, tai ir logistikos įmonės, ir didmenininkai, ir tiekėjai - visi jie nukentės. Neabejotina, kad apsvarstę galimybes iš rinkos trauksis tiek prekybininkai, tiek gamybininkai", - pabrėžė pašnekovas. Dėl to pirkėjas, pasak jo, parduotuvėje matys tuštesnes lentynas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"