TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Maisto apdorojimo technologijų ateitis - neterminė gamyba

REKLAMA  •  2015 09 17 8:00
Prof. Pranas Viskelis. KTU archyvo nuotrauka

Ką daryti, jog perdirbant vaisius ir daržoves 50 proc. jų nereiktų nurašyti atliekoms? Kaip efektyviai juos apdoroti ne tik terminiu būdu? Apskritai, ar sveikas maistas patenka ant mūsų stalo? Apie tai kalbiname Kauno technologijos universiteto profesorių, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėją, 2012 m. Lietuvos mokslo premijos laureatą Praną Viškelį.

Vakarų Europai nenusileidžiame

Anot P. Viškelio, Lietuvoje šiuo metu naudojamos vaisių ir daržovių perdirbimo technologijos yra pakankamai tobulos ir niekuo nenusileidžia Vakarų Europoje naudojamoms technologijoms ir jų lygiui.

Tiesa, kai kuriose Europos šalyse ypatingai akcentuojami ekologiški vaisių ir daržovių produktai, taigi, ir ekologiškos jų perdirbimo technologijos. Tačiau, anot profesoriaus, Lietuvoje išauginti ir perdirbti vaisiai bei daržovės, net ir neakcentuojant jų ekologiškumo, yra švarūs ir sveiki.

„Lietuvoje neužterštas dirvožemis, oras, vanduo, racionaliai naudojamos trąšos, o gaminant vaisių ir daržovių produktus minimaliai naudojami įvairūs sintetiniai priedai”, - sako P. Viškelis.

Ateitis – neterminės vaisių ir daržovių apdorojimo bei perdirbimo technologijos

Pasak P. Viškelio, per artimiausius penkerius metus mūsų šalies maisto perdirbėjų ir mokslo prioritetas turėtų būti neterminių vaisių ir daržovių apdorojimų technologijų plėtotė. Tarp šių būdų – liofilizacija, apdorojimas aukštu slėgiu, pulsuojančiu elektros lauku, ultravioletine spinduliuote ir kt.

Taip pat būtina vystyti džiovinimo pramonę, nes jos Lietuvoje nėra dėl didelės energijos kainos ir nepakankamai tobulų džiovinimo technologijų.

„Kitas didelis iššūkis – beatliekinės perdirbimo technologijos, nes laikant ir perdirbant vaisius bei daržoves šiandien realiai maistui sunaudojama tik apie 50 proc. produkto, o kita pusė keliauja į atliekas. Be to, odelėse sėklytėse ar išspaudose, kas yra dažnai išmetama, dažniausiai būna ženkliai daugiau biologiškai vertingų medžiagų negu įprastinėje valgomojoje dalyje”, - pažymi P. Viškelis.

„Nervus – į konservus”

Paklaustas apie tai, kokie Lietuvoje užauginti maisto produktai kelia daugiausiai nerimo, profesorius atsako ilgai negalvodamas ir be užuolankų: „jokie”.

„Tobulumui, žinoma, ribų nėra, tačiau šiandien visi Lietuvoje išauginti vaisiai ir daržovės yra sveiki ir saugūs. Dažnai vis kyla ažiotažas dėl didelio daržovėse nitratų kiekio, tačiau tai nėra problema, kuri turėtų kelti nerimą. Aš, žinoma, pritariu, kad reikia rūpintis ir sekti nitratus, tačiau vaisiuose ir daržovėse jie nėra pavojingi, nes net ir esant didesniam nitratų kiekiui jie yra suredukuojami vaisiuose ir daržovėse esančio vitamino C”, - teigia P. Viškelis.

Diskutuos apie agroinovacijas ir mūsų maisto ateitį

Rugsėjo 25 d. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute (Babtai, Kauno g. 30) vyksiančioje konferencijoje „Agroinovacijos ir maisto krypties technologijos: problemos ir iššūkiai”, kurią organizuoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), rengiamasi aptarti pasiekimus agroinovacijų ir maisto krypties technologijų srityje, taip pat – įvertinti inovacinį agro srities potencialą bei galimybes spartinti šios srities SVV subjektų plėtrą bei kūrimąsi.

Konferencijos metu savo pasiekimais, patirtimis bei sėkmės istorijomis agroinovacijų sektoriuje dalinsis įmonių vadovai, mokslininkai, šios srities ekspertai bei inovacijų ir ūkio politiką formuojančių institucijų atstovai.

Renginio metu taip pat veiks ir paroda, kurioje savo inovatyvius sprendimus, technologijas bei pasiekimus pristatys agroinovacijų ir maisto pramonės srityse veikiančios įmonės.

Pagrindinės temos, kurias rengiamasi aptarti konferencijos metu – saugesnis ir funkcionalusis maistas, inovatyvios biožaliavos, augalų selekcija sumanios specializacijos kontekste, produktai ir technologijos, kurios galėtų tapti pasaulinėje rinkoje konkuruojančiais, puikais žinių komercinimo bei technologijų pardavimo sėkmės pavyzdžiais.

Konferencijoje pranešimus skaitys mokslininkai iš Kauno Technologijos Universiteto bei Sodininkystės ir daržininkystės instituto prie Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, taip pat - tokių verslo įmonių, kaip „Rūta”, „Amilina” ir kt. atstovai.

Konferencijos globėja - Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija. Konferencija organizuojama įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą projektą „Technologijos ir mokslas inovatyviam verslui“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"