TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Maisto brangimas - ilgalaikis šokas

2011 03 09 0:00

Lietuvoje vasario mėnesį, palyginti su sausiu, užfiksuota 0,1 proc. mėnesio infliacija. Tai pranešė Statistikos departamentas. Metinė infliacija vasarį siekė 3,1 proc., o vidutinė metinė - 1,9 procento.

Statistikų teigimu, metinės infliacijos lygį daugiausia lėmė 7,8 proc. pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 6,9 proc. - būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekės ir paslaugos, 7,4 proc. - transporto prekės ir paslaugos. Drabužiai ir avalynė per metus atpigo 5,1 proc., ryšių prekės ir paslaugos - 4,1 proc., būsto apstatymo, namų apyvokos įrangos ir kasdienės būsto priežiūros prekės ir paslaugos - 2 procentais.

Vartojimo prekės per metus pabrango 4 proc., o paslaugų kainos beveik nepasikeitė.

Vasario mėnesio infliacijai didžiausią įtaką turėjo 1,4 proc. pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 2,9 proc. atpigę drabužiai ir avalynė bei 0,7 proc. sumažėjusios alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių kainos. 8 proc. pabrango bulvės ir kitos daržovės, 1,3 proc. - duona ir kiti grūdų produktai, 3,9 proc. - vaisiai ir uogos, 4,5 proc. - sviestas, aliejus ir riebalai, 0,9 proc. - pienas ir jo produktai, sūris, kiaušiniai, 1,5 proc.- žuvys ir jų produktai. 0,4 proc. atpigo mėsa ir jos produktai.

Drabužių ir avalynės grupės kainų pokyčiui įtakos turėjo dėl sezoninių nuolaidų 2,9 proc. sumažėjusios drabužių ir 3,1 proc. - avalynės kainos.

Violeta Klyvienė, "Danske" banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims, sakė, kad to ir buvo tikėtasi - didžiausią poveikį infliacijai daro kaip ant mielių kylančios maisto produktų kainos.

"Didėjančios infliacijos tendencijas iš esmės lemia išoriniai veiksniai - globalus maisto ir naftos kainų kilimas", - teigiama jos pasirašytame pranešime spaudai. Tačiau ekspertė atkreipia dėmesį, jog reikia įvertinti ir tai, kad šių veiksnių įtaka tiek Lietuvos, tiek kitų Baltijos šalių ekonomikai yra didesnė nei euro zonoje. Tai visų pirma priklauso nuo mūsų vartojimo struktūros, kurioje palyginti didesnė dalis tenka maisto produktams bei energetikai.

"Kita vertus, įvairūs tyrimai rodo, kad neretai tiek mažmeniniai tinklai, tiek ir gamintojai yra linkę didinti savo antkainius ir taip kompensuoti sumažėjusio vartojimo nuostolius, susidariusius per krizę", - pripažįsta subjektyvų infliacijos veiksnį analitikė.

Jos manymu, šiandien yra aiški rizika, kad Lietuvoje vartojimo kainos gali didėti sparčiau, nei iki šiol buvo prognozuota. Priežastys -įtampa, tvyranti Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, didina pasaulines naftos kainas. O maisto produktų kainų augimas jau gali būti vertinamas kaip ilgo laikotarpio šokas. Be to, šio veiksnio įtaka atskirų šalių ekonomikai pasireiškia su tam tikru vėlavimu, vadinasi, maisto produktai gali brangti ir toliau.

"Sparčiai kylanti vadinamoji sąnaudų infliacija yra neigiamas veiksnys, galintis apslopinti vartojimo atsigavimo tendencijas. Kol kas infliacijos raida atitinka pagrindinį prognozių scenarijų, šiems metams mes prognozuojame apie 3,2-3,4 proc. metinę vidutinę infliaciją", - teigia ekspertė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"