TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Maisto kainas palygins internete

2010 10 09 0:00
Nuo kitos savaitės gyventojai galės palyginti vienodų maisto produktų kainas specialiai sukurtame interneto tinklalapyje.
LŽ archyvo nuotrauka

Maisto produktų kainos šuoliuoja nesustodamos ir šiurpina krašto gyventojus. Tad politikai panoro sukurti interneto tinklalapį, kuriame bus kas savaitę skelbiamos šių prekių kainos pagrindiniuose šalies parduotuvių tinkluose.

Didėjančios maisto produktų kainos, regis, neketina sustoti ir spalį, bent jau taip prognozuoja šalies analitikai, remdamiesi Statistikos departamento pateikta informacija. Rugsėjo mėnesį, palyginti su rugpjūčiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,6 procento.

Maisto produktų gamintojai ir pardavėjai kainų augimą argumentuoja blogu derliumi. O ekonomistai pritaria, kad tokios pat maisto kilimo tendencijos yra daugelyje pasaulio šalių. Tiesa, jų nuomone, sunku pasakyti, kuri produkcija brangsta tiesiogiai paveikta prasto derliaus, o kuri - naudojantis situacija. Toks kainų šuolis vis dar mažėjant atlyginimams bei esant aukštam nedarbo lygiui privertė suklusti ir valdžią.

Skelbs jau kitą savaitę

Šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė prakalbo apie galimybę riboti maisto produktų antkainius. Laisvosios rinkos institutas pareiškė, kad bet koks kainų reguliavimas yra planinės ekonomikos atgyvena, ir paragino valdžią užsiimti PVM mažinimu, o ne rinkos reguliavimu ir suvaržymu. Tuo metu premjeras Andrius Kubilius pareiškė pritariąs, kad prekybiniai antkainiai būtų skelbiami viešai.

Ketvirtadienį Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) įvykusio posėdžio metu atsakingos institucijos nusprendė, jog kuriamame interneto portale bus skelbiamos pagrindinių produktų kainos.

ŽŪM Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vilius Rekevičius LŽ teigė, kad tinklalapis Produktukainos.lt turėtų pradėti veikti jau kitą savaitę. Pasak jo, naujajame tinklalapyje bus skelbiamos dešimties populiariausių produktų kainos.

Esą tai nereiškia, kad visuomet dešimtukas bus sudaromas iš tų pačių prekių, pavyzdžiui, pieno, duonos, sviesto ir pan. Produktai bus keičiami tam, kad parduotuvės netaikytų mažesnių kainų tik TOP-10 priklausantiems produktams, o kitoms prekėms, norėdamos kompensuoti, neuždėtų didesnių antkainių.

"Antkainius išsiaiškinti nėra taip paprasta ir tai galėtų padaryti tik Konkurencijos taryba, kuri lyg ir nenori veltis į komercijos paslaptis. Tačiau šis klausimas kol kas sprendžiamas. Iš pradžių ketinama skelbti pagrindinių prekybos tinklų - "Maximos", "Iki", "Rimi" ir "Norfos" - prekių kainas", - dėstė jis.

Anot V.Rekevičiaus, pagrindinis šio projekto tikslas yra kainų lyginamoji analizė, jų dinamika, sekimas kas savaitę. Jis pažymėjo, kad net ir vienam tinklui priklausančiose parduotuvėse produktų kainos būna skirtingos.

"Iki šiol Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras rinkdavo ir skelbdavo vidutines mėnesio produktų kainas, kurios ganėtinai aptakios, nes vienoje parduotuvėje gali kainuoti mažiau, o kitoje daugiau. O šiame tinklalapyje kainos bus nurodomos tokios, kokios jos yra konkrečiame parduotuvių tinkle tą savaitę", - kalbėjo V.Rekevičius.

Taupys pramogų sąskaita

"DnB Nord" banko finansų rinkos analitikė Indrė Genytė-Pikčienė LŽ teigė, jog prekių duodamo pelno bei kainų viešinimas turėtų teigiamą postūmį siekiant, kad jos nebūtų keliamos naudojantis situacija.

Tačiau valdžia, pasak pašnekovės, turėtų atidžiau pasverti siūlymą riboti prekių antkainius, nes tai bus kišimasis į rinką, kuri ir taip problemiška dėl oligopolinės struktūros, ir ją kontroliuoti būtų gana sudėtinga.

Analitikė patikino, kad šių metų mažesnis derlius neabejotinai turėjo įtakos maisto produktų brangimui. I.Genytė-Pikčienė pažymėjo, kad šią vasarą smarkiai nukentėjo Lenkijos, Ukrainos, Rusijos ir kitų šalių derlius dėl gamtos stichinių nelaimių ir tai turėjo pirminį pagrindą kainoms didėti.

"Kainų augimą lemia ir spekuliaciniai veiksniai, nes finansų rinkos šiuos faktorius transliuoja ir atitinkamai koreguoja kainas aukštyn, o tai formuoja lūkesčius, neva mažesnis derlius lems produkcijos trūkumą ateityje. Natūralu, kad šie procesai persiduoda ir vartotojų kainų krepšeliui, - dėstė ji. - Žinoma, neaišku, kurią grandį iš tiesų paveikė ir kuri paprasčiausiai naudojasi situacija."

Pasak I.Genytės-Pikčienės, maisto prekės yra būtinojo vartojimo prekės, tad sutaupyti atsisakant kai kurių produktų sunku. Esą dėl to jie ir toliau atliks didžiausią vaidmenį vartotojų prekių krepšelyje. Jos nuomone, brangstant maisto produktams žmonės bandys ieškoti pakaitalų, alternatyvų turguose ir pan.

"Tačiau labai smarkiai vengti šios prekės grupės nebus įmanoma. Bus mažiau išlaidaujama pramogoms, poilsiui, buitinei technikai ir kitoms ne būtiniausioms prekėms", - konstatavo analitikė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"