TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Maisto kainos vis dar neįkandamos

2009 11 13 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Per pusmetį beveik ketvirčiu aptirpusios maisto produktų kainos Lietuvoje jau ima prilygti daug mažesnėms maisto kainoms turtingose Europos šalyse. Tačiau dabartinis kainų lygis pirkėjams vis sunkiau įveikiamas, nes yra nerealus, atsižvelgiant į žaliavų kainas ir vartotojų pajamas.

Mažėjantis pardavimas rodo, kad taupymas maisto sąskaita Lietuvoje užėmė tvirtas pozicijas kone kiekvienoje šeimoje. Beveik pusę savo pajamų skirdami prasimaitinti krašto gyventojai drastiškai mažina pirkinių krepšelio svorį. Tokia padėtis pastaruoju metu pardavėjus privertė imtis aktyvesnio maisto produktų kainų mažinimo savo pelno sąskaita, bet ekspertai tai vadina rinkotyros žaidimais, o ne realiais veiksmais ir bado pirštu į perdirbėjų bei prekybininkų antpelnius.

Maža to, pastarosiomis dienomis pastebėta, kad pieno produktų kainas vėl mėginama kilstelėti. Nuriję žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus nurodymą pasiaiškinti, pieno perdirbėjai gynėsi, neva atsigaunant pieno eksporto rinkoms ir šiose parduodami daugiau produkcijos, jie pieno gamintojams gali pasiūlyti didesnę pieno supirkimo kainą, bet kaip tik dėl to ir didina produktų kainas vietos vartotojams.

Prieš pusmetį LŽ rašė, kad kai kurių maisto produktų kainos Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse tuomet skyrėsi nuo 5 iki 20 proc. mūsų nenaudai. Pavyzdžiui, Vokietijoje 1 litras aliejaus kainavo 1,10 lito pigiau, kaip ir Rumunijoje bei Lenkijoje. 1 litras pieno (3,5 proc. riebumo) buvo puse lito pigesnis ne tik Lenkijoje, Vokietijoje, bet ir "brangioje" Belgijoje, o 1 kg kvietinių miltų Vokietijoje buvo pigesnis 1 litu, 10 kiaušinių Lenkijoje kainavo 1,85 lito pigiau.

Šiuo metu kainų skirtumas jau nėra toks ženklus - beveik susilyginome su turtingų Vakarų šalių maisto rinka.

Bet ekspertai įsitikinę, kad pieno produktai, kaip ir kitas maistas mūsų krašte, dar yra per brangūs, nes žaliavų supirkimo kaina yra sumažėjusi daugiau nei produktų kainos, be to, Lietuvos maisto gamintojai žaliavą superka pigiausiai visoje Europoje. O mūsų šalies gyventojų perkamoji galia tokia menka, kad jiems net ir Europos lygio maisto kainos neįkandamos, tad ką kalbėti apie aukštesnes.

Pinga, bet per lėtai

Agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys stebi mažėjančias maisto produktų kainas, tačiau sako, kad jų kritimo tempas ne toks, koks turėtų būti.

"Pirmiausia, kas turėtų labiausiai ir greičiausiai pigti, - tai duona ir miltai. Tačiau taip nėra. Nors žemdirbių ir miltų gamintojų grandyje kainos yra gerokai sumažėjusios, prekybininkai miltų kainų nemažina, jas aukštybėse laiko ir duonos gaminių kepėjai. Ir vieni, ir kiti miltus gauna pigiau. Tad jie dabar iš to gauna antpelnius. Nors duonos perkamumas yra sumažėjęs apie 5-6 proc., o miltų - 15 proc., tačiau kol žmonės perka, kainos laikomos aukštesnės. Daugiau turėjo kristi ir pieno produktų kainos, nes supirkimo kainos nuo aukštybių nukritusios apie 40 procentų. Mėsos supirkimo kainos šiemet sumažėjo apie 8-10 proc., tačiau mėsos produktų kainos išsilaikė gana stabiliai, nes žaliavos supirkimo ir galutinės kainos vartotojui skirtumą užpildė padidėjęs pridėtinės vertės mokestis (PVM). Taigi maistas šalyje vis dar turi tendenciją pigti", - LŽ pasakojo A.Gapšys.

Pasak jo, prekybininkai taiko įvairias pardavimo akcijas, bet ne realiai mažina kainas. "Akcijos jau vyksta ne savaites, o mėnesius. Bet tai tik bandymas privilioti pirkėjų. Iš tikrųjų kainų mažinimo veiksnių jau yra labai daug. Tai, kas vyksta mūsų krašte, būdinga ir kitoms Europos Sąjungos šalims. Visoje Europoje verslininkai neskuba mažinti produktų kainos galutiniams vartotojams", - teigia pašnekovas.

Paklaustas, kokių maisto produktų kainos šiuo metu Lietuvoje labiausiai atitinka realybę, A.Gapšys mano, kad tai vaisiai ir daržovės, kurie šiemet kainuoja beveik perpus pigiau nei prieš metus.

Skaičiuoja duonos kainą

Maisto produktų kainos dabar jau yra panašios beveik visose Europos šalyse, tačiau Lietuvos šeimos biudžetas vis dar mažesnis už Europos vidurkį, tikina ekspertai. "Todėl lietuvių skiriama pajamų dalis maisto produktams yra gan didelė. Statistikai skaičiuoja, kad Lietuvos šeima maistui skiria 25-50 proc. savo pajamų, tačiau, mano įsitikinimu, iš tiesų šie skaičiai yra dar didesni. Kadangi tai yra didžiausia išlaidų eilutė, žmonės labiausiai imasi ją kontroliuoti", - sako "Swedbank" Asmeninių finansų valdymo ekspertė Odeta Čičkauskaitė.

Ji pastebi, kad žmonės parduotuvėse apsiperka pagal sudarytų pirkinių sąrašą ir perka produktus, skirtus maistui gaminti namuose. Vis dažniau aplenkiami gatavų produktų skyriai. "Peržiūrint šeimos maistui išleidžiamą pinigų dalį pradedamas kreipti dėmesys netgi į duonos kainą. Nedarbas didėja, namų ūkių finansinė padėtis negerėja, todėl aktyviai ieškoma būdų, kaip sutaupyti maitinantis. Jau tampa įprasta į darbą atsinešti namuose pagamintus pietus, ir tai nėra blogai", - sako pašnekovė.

Prasidės kalėdinės akcijos

Prekybininkai, kas mėnesį skaičiuodami vis tirpstančią apyvartą, etiketes puošia naujais rinkotyros šūkiais "atpigo", "nukirpome" ir pan. "Būtiniausių maisto produktų kainas jau sumažinome iki 25 proc. ir suskaičiavome, kad atpiginus kasdienį prekių krepšelį mūsų pirkėjai kas mėnesį sutaupys per 2,5 mln. litų. Žinoma, šios prekių kainos mažinamos bendrovės pelno sąskaita", - pripažįsta Renata Saulytė, UAB "MAXIMA LT" atstovė ryšiams su visuomene. Pasak jos, tokį sprendimą lėmė vartojimo kritimas, kuris rugsėjį sumažėjo 17 proc., o spalį - beveik penktadaliu.

"Dabar pirkėjai tikisi mažesnės kainos, todėl atpiginti produktai yra perkami. Pirkėjai renkasi tuos produktus, kurių kainos yra išskirtos akcijos ženklu ir yra mažesnės nei kasdienės", - dėsto pašnekovė.

R.Saulytė pripažįsta: kad kasdienės kainos pirkėjams jau yra per aukštos, rodo vartojimo sumažėjimas ir tai, jog įvairios akcijos šiuo metu taikomos ne prabangos, o būtiniausioms buities prekėms ir maisto produktams įsigyti. "Pirkėjai nepasikeitė, pasikeitė jų mąstymas. Žmonės tapo taupūs ir racionalūs, jie žino, kur ir kokios nuolaidos vyksta, tapo ne tokie lojalūs prekių ženklams, tačiau kokybės neatsisako. Pastebime, kad taupoma ne kokybės, o kiekio sąskaita, t. y. žmonės renkasi mažesnes pakuotes. Nuo metų pradžios prekių krepšelis yra sumažėjęs apie 15 proc.", - sako pašnekovė.

Parduotuvių tinklas IKI šį mėnesį tikisi palankesnių kainų pasiūlymų iš miltų produktų gamintojų. Spalį kasdienio vartojimo produktų kainas tinklas mažino savo sąskaita, pranešė tinklo IKI atstovas ryšiams su visuomene Valdas Lopeta. Be to, jis prognozuoja, kad akcijų prekių asortimentas gausės, nes jau lapkričio antroje pusėje įsibėgės kalėdinė prekyba. Šiuo metu IKI tinkle keli šimtai prekių pardavinėjama specialiomis akcijos kainomis.

"Rimi Baltic Group" atstovė spaudai Raminta Stanaitytė-Česnulienė LŽ sakė, kad šiame prekybos centre kainos aktyviai pradėtos mažinti nuo pavasario. "Vienas kainas mažiname savo sąskaita, kitas mažina patys tiekėjai. Bet tiekėjai ir gamintojai didelės iniciatyvos nerodo, todėl neretai tenka juos paraginti. Net matydami, kad prekių parduodama mažiau, tiekėjai sunkiai susitaiko su rinkos realybe", - sako pašnekovė.

Paklausta, koks yra maisto produktų kainų skirtumas "Rimi" prekybos tinkluose Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, ji tvirtina, kad Lietuvoje maistas kainuoja mažiau nei kitose Baltijos šalyse. "Skirtinga kainodara taikoma net tiems patiems produktams. Tiekėjai laikosi regioninės kainų politikos, kuri priklauso nuo rinkos konkurencingumo, vartojimo tradicijų, apyvartos ar net rinkodaros kultūros. Lietuvos rinkoje prekybos tinklų koncentracija didesnė, ji ypač aktyvi, todėl rinkodara bei įvairios kainų akcijos aktyvesnės bei agresyvesnės", - teigia ji.

Faktai

Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos duomenimis, per metus šalyje labiausiai atpigo vaisiai ir daržovės. Šiemet nefasuotos importuotos morkos kainuoja 67 proc. mažiau nei pernai, ilgavaisiai lietuviški agurkai 64 proc. pigesni, lietuviškos bulvės atpigo 42 proc., importuoti obuoliai šį rudenį pigesni daugiau nei trečdaliu.

Per metus litras kefyro atpigo 23 proc., geriamas pienas 15-20 proc., varškės produktai iki 26 procentų.

Maistinio aliejaus kaina sumažėjo 17 procentų.

Kiauliena, jautiena ir paukštiena pigo vos iki 10 procentų.

Tačiau per metus sušaldytų vištienos ketvirčių kaina šoktelėjo beveik 20 proc., pabrango ir 30 proc. riebumo 450 gramų grietinės indelis - beveik 10 proc., kiaulienos šoninė, malta kiauliena ir jautiena brango iki 6 proc., žuvų produktai - iki 10 procentų.

Per metus juodos ir baltos duonos bei batono kaina padidėjo keliais centais, šiek tiek brango ir kvietiniai miltai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"