TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Maisto pramonę kviečia į Izraelį

2016 04 07 6:00
Bendras lietuviškos produkcijos eksportas į Izraelį pernai augo 38,5 proc. ir pagal šį augimą iš ES valstybių Lietuvą aplenkė tik Airija. LŽ archyvo nuotrauka

Šiandien iš Lietuvos išvyksta Izraelio maisto sektoriaus atstovų delegacija, ieškojusi partnerystės galimybių. Gausiai maisto produktus importuojantis Izraelis įžvelgia unikalių ir palyginti pigių lietuviškų produktų, kurie konkurencingoje ir perpildytoje rinkoje galėtų sulaukti sėkmės.

Apie 20 atstovų iš 13-os Izraelio įmonių namo grįžta bent su vienu potencialaus partnerio kontaktu. Balandžio 4–6 dienomis Lietuvoje viešėjusi ir su pusšimčio įmonių atstovais susitikusi maisto sektoriaus delegacija labiausiai dairėsi organinių, ekologiškų, vegetariškų, ilgai negendančių ir jų šalies rinkai naujų produktų.

Daug importuoja ir vartoja

Ze

Izraelio federacinių prekybos rūmų atstovas Ze“ev Lavie „Lietuvos žinioms“ sakė, kad įmones domina itin įvairūs maisto produktai. Šiuo metu šalis importuoja visų rūšių maisto produktus. 2011 metais Izraelyje vyko socialiniai neramumai ir protestai dėl didelių pragyvenimo išlaidų, dabar padėtis maisto rinkoje pasikeitė. Buvusi centralizuota rinka tapo atviresnė ir konkurencingesnė. Pavyzdžiui, anksčiau taikytų didelių importo tarifų pieno produktams, kurie sulaikė eksportuotojus, dabar nebėra. Dabar Izraelis yra daug importuojanti ir daug vartojanti šalis.

„Izraelis yra ekonominė sala: nesame užmezgę prekybos ryšių su kaimyniniais partneriais, tad labai priklausomi nuo užsienio prekybos – importuojame ir eksportuojame. Taip pat neturime daug natūraliųjų resursų, taigi mūsų vietinei pramonei reikia pirkti žaliavos“, – sakė Z. Lavie.

Tuo metu Lietuva, kaip teigė jis, labai priklausoma nuo eksporto ir siekia didinti jo apimtį ne tik kaimynėse šalyse, bet ir pasauliniu mastu.

Z. Lavie pasakojo, kad Izraelis – tai konkurencinga ir perpildyta rinka. Joje yra beveik visi tarptautiniai prekės ženklai, taigi vartotojų elgesys labai panašus į vakarietišką: jie išprusę ir daug perka, tačiau tikisi geros kainos. Nors Izraelio rinka yra palyginti maža – 8,2 mln. gyventojų, jos perkamoji galia labai stipri. Vidutinis namų ūkis maistui išleidžia 14 proc. mėnesio pajamų.

Meiras Bassonas sakė, kad tolimesnės derybos su Lietuvos įmonėmis vyks grįžus į Izraelį - kompanija "S. Schestowitz" sulaukė didelio susidomėjimo.Romo Jurgaičio nuotrauka

Lietuvos importuotojai, žengdami į šią rinką, turėtų gerai žinoti, ką daro, ir paruošti „namų darbus“. „Jei nori, kad tavo produktai būtų lentynoje ir parduoti, turi atsargiai atsirinkti vietinį partnerį – tai labai svarbu. Ir asmeniniai santykiai labai svarbu“, – aiškino Z. Lavie.

Santykių atšilimas

Jis pasidžiaugė, kad Izraelio ir Lietuvos verslo santykiai valdžios lygmeniu išgyvena labai gerus laikus. Pastaruoju metu tarp skirtingų ministerijų būta glaudaus bendradarbiavimo, be to, prieš metus Lietuvoje įkurta Izraelio ambasada. „Valdžios demonstruojamas entuziazmas parodo kryptį ir verslo bendruomenei“, – įsitikinęs delegacijos atstovas.

Šiuo metu pagrindinė Izraelio importo partnerė yra Europos Sąjunga (ES): 40 proc. viso šalies importo, per metus siekiančio 98 mlrd. JAV dolerių, sudaro importas iš ES šalių. Vien šalies maisto sektorius kasmet iš viso pasaulio importuoja prekių už 4,46 mlrd. JAV dolerių. „Importas iš Lietuvos vertinamas vos keliais milijonais. Todėl manau, kad yra neišnaudoto potencialo“, – sakė federacijos atstovas.

Z. Lavie išskyrė ne tik patrauklias mūsų prekių kainas, bet taip pat stiprią pramonę ir atnaujintą gamybą, produktų unikalumą ir puikų dizainą. Jis sakė pamatęs daug produktų, kuriems puikiai sektųsi Izraelio rinkoje. Pavyzdžiui, jį sužavėjo medaus gamintojai – šis Izraelyje galėtų turėti paklausą.

Lietuvos maistininkai ne kartą lankėsi parodose Izraelyje, vis daugiau jų gauna ir košerinio maisto gamybos sertifikatus. Z. Lavie pripažino, kad košerinio maisto reikalavimai yra pagrindinis iššūkis užsienio verslininkams. Tačiau tokio maisto sertifikatas neišvengiamas, norint aktyviai veikti Izraelio maisto pramonėje ir bendradarbiauti su didžiausiais mažmeniniais tinklais.

Vizitas davė vaisių

Z. Lavie sakė, kad visos įmonės, su kuriomis jam teko bendrauti, minėjo susipažinusios su bent 1–2 labai susidomėjusiomis ir perspektyviomis dirbti kompanijomis. Radę potencialių partnerių patvirtino ir „Lietuvos žinių“ kalbinti Izraelio įmonių atstovai.

Markas Feldmanas, "Latfood" vadovas, vizito Lietuvoje metu teigė sukirtęs rankomis su lietuviška įmone.Romo Jurgaičio nuotrauka

Bendrovės „S. Schestowitz“, kuri importuoja nemažai žinomų tarptautinių prekės ženklų, verslo plėtros direktorius Meiras Bassonas sakė Lietuvoje ieškantis unikalių, sveikų produktų. Ši didelė kompanija aprėpia visą Izraelio rinką. „Taigi, jei kuri nors bendrovė pradės dirbti su mumis, ji gali būti tikra, kad jos produktų bus visame Izraelyje: visokio pobūdžio parduotuvėse ir maitinimo segmente, viešbučiuose ir t. t.“, – tvirtino pašnekovas.

Nors kompanija užmezgė ne vieną kontaktą su potencialiais Lietuvos partneriais, dar esą anksti spręsti, kaip klostysis tolesnės verslo derybos. M. Bassonas taip pat pabrėžė, kad patekti į Izraelio maisto sektorių nėra lengva. Tai dažniausiai užtrunka kelis mėnesius.

Bendrovės „Latfood“, kuri daugiausia importuoja produktus iš Baltijos šalių, atstovai į Izraelį taip pat grįš su potencialių partnerių kontaktais. Su vienu jų – įmone „Kėdainių konservai“ – anot „Latfood“ vadovo Marko Feldmano, bemaž sukirsta rankomis. Iš lietuviško verslo įmonių bendrovė jau dirba su „Mantinga“.

Kas mėnesį Lietuvoje viešintis M. Feldmanas sakė, kad Lietuvos rinka jam jau pažįstama. „Aš pats esu iš Latvijos. Mano požiūriu, lietuviai daug darbštesni nei kitų Baltijos šalių gyventojai. Lietuvoje verslininkai, kai pradedi su jais megzti kontaktą dėl partnerystės, kur kas lanksčiau reaguoja – jie nori dirbti, parduoti bei turėti partnerių užsienio šalyse. Tai versle, mano manymu, svarbiausia“, – įsitikinęs bendrovės vadovas.

SKAIČIAI

Pernai gegužę Tel Avive vyko pirmasis Izraelio ir Lietuvos maisto pramonės verslo forumas, kuriame buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp VšĮ „Versli Lietuva“ ir Izraelio federacinių prekybos rūmų.

Izraelis yra viena iš 14 prioritetinių Lietuvos eksporto rinkų. Bendras lietuviškos produkcijos eksportas į Izraelį pernai augo 38,5 proc. ir pagal šį augimą iš ES valstybių Lietuvą aplenkė tik Airija.

VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, beveik 40 proc. Lietuvos eksporto į Izraelį sudaro žemės ūkio ir maisto produktai, tarp kurių daugiausia pieno gaminių. Vienas paklausiausių produktų, kuris į Izraelį eksportuojamas jau apie 20 metų, yra lietuviškas sūris.

Apie 60 proc. eksporto – įvairūs ne maisto gaminiai, tarp kurių daugiausia yra farmacijos produktų ir baldų. „Verslios Lietuvos“ vertinimu, perspektyviausi sektoriai lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų eksportui į Izraelį yra gyvosios gamtos mokslai ir biotechnologijos, IT paslaugos, chemijos pramonė, baldų pramonė, maisto pramonė, medienos pramonė, turizmas.

Itin intensyviai Lietuva ir Izraelis bendradarbiauja gyvosios gamtos mokslų bei aukštųjų technologijų plėtros, startuolių srityse. „Altechna“ eksportuoja į Izraelį lazerius, į šią rinką yra įžengusi ir biotechnologijų įmonė „ProBioSanus“.

Pagal perspektyvumą startuoliams Tel Avivas užima antrą vietą pasaulyje po Silicio slėnio JAV. Ir Izraelio startuolių bendruomenės lyderiai atvyksta į Lietuvą – ketverius metus iš eilės jie dalyvauja startuolių mugėje „LOGIN Startup Fair“. Prieš kelerius metus Vilniuje padalinį atidarė vienas sėkmingiausių Izraelio startuolių – tinklalapių kūrimo platforma WIX.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"