TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Maisto pramonės gelbėjimosi ratas - eksportas

2013 06 08 6:00
S.Besagirskas: "Ne viena Lietuvos maisto pramonės įmonė atsisakytų nuostolingos vietos rinkos, jei tik turėtų tokią galimybę."  Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Vidaus rinka maisto pramonei nuostolinga, todėl beveik visos šioje pramonės šakoje veikiančios įmonės eksportą nurodo kaip pagrindinę strateginę kryptį. Tikėtina, kad eksportas ateityje augs ne tik pardavimo apimtimi, bet ir naujomis rinkomis.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 metais maisto pramonės produkcijos pardavimas vietos rinkoje sudarė 55,2 proc. viso pardavimo, eksportas – 44,8 procento. 2011 metais šis santykis buvo atitinkamai 56,4 proc. ir 43,6 procento. Lietuviškos kilmės maisto prekių eksportas po 2009 metų smukimo vėl ėmė kasmet augti. Pernai jis didėjo 10,4 proc., 2011 metais - 15,6 proc., 2010 metais – 19,8 procento.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko manymu, pastarųjų metų eksporto augimą lemia bene vienintelė aplinkybė – įmonių pastangos išgyventi. Anot jo, dalis gamintojų teigia, kad vidaus rinkoje dirba nepelningai ar net nuostolingai.

„Mane net stebina tai, kad ne viena įmonė yra pareiškusi, jog vidaus rinkoje pardavimas nuostolingas, o iš jos nesitraukia vien dėl to, kad išlaikytų rinką ir gamybos apimtį, nereikėtų atleisti darbuotojų ir pan. Tuo tarpu eksportas leidžia šiek tiek uždirbti pelno, sugeneruoti pajamų, atnaujinti įrangą. Taigi matome dvi kryptis: viena jų nuostolinga, kita – pelninga, ir įmonės deda visas pastangas, kad pelningoje pardavimas didėtų“, - sakė pašnekovas.

Vidaus rinkos atsisakytų

„Įmonės, kurios dirba vidaus rinkoje, patiria ilgalaikių nuostolių ir dalis jų priverstos užsidaryti. Kitos įmonės, kaip sako buhalteriai, valgo pačios save, pavyzdžiui, savo įstatinį kapitalą“, - pažymėjo S.Besagirskas.

Vis dėlto statistika rodo, kad pardavimo dalis vietinėje rinkoje yra didesnė nei užsienio rinkose ir išlieka gana stabili. Pavyzdžiui, 2006-2012 metais pardavimas Lietuvos rinkoje svyruoja nuo 55,2 proc. iki 61,7 procento. Nors pernai per pastaruosius metus dalis vietos rinkoje buvo mažiausia (55,2 proc.).

Aiškindamas tokį pardavimo paskirstymą S.Besagirskas pabrėžė, kad verslui persiorientuoti į eksportą nėra paprasta. Tačiau pabrėžė, kad pastaruoju metu beveik visos pramonės įmonės eksportą nurodo kaip savo strateginę kryptį. „Jeigu įmonė turi pajėgumų ir eksporto užsakymai didėja, ji, aišku, pirmiausia atsisako vidaus rinkos. Kai kurių įmonių vadovai sako, kad šiandien neapsimoka investuoti į gamybos didinimą – geriau tiesiog pereiti į pelningesnes rinkas“, - sakė jis.

Pašnekovas neabejojo, kad padarius grafiką, kiek įmonė eksportuoja ir kokie jos pelningumo rodikliai, būtų matyti tiesioginė koreliacija: kuo įmonė daugiau eksportuoja, tuo ji pelningesnė. „Tai natūralu, todėl manau, kad ir toliau matysime didėjančią eksporto dalį. Kai kurios įmonės neslepia, kad jos vidaus rinkos norėtų apskritai atsikratyti, jei tik būtų tokia galimybė“, - teigė pašnekovas.

Minėdamas priežastis S.Besagirskas pirmiausia įvardijo mažėjantį gyventojų skaičių, kuris lemia ir mažesnį vartojimą. Antra vertus, kaip pabrėžė jis, maisto produktų rinka yra oligopolinė - joje veikia keturi prekybos tinklai. „Tokioje mažoje rinkoje esant keturiems žaidėjams konkurencija labai didelė. Kol kas rinkos dalyviai iš jos nelabai traukiasi, o vartojimas mažėja, taigi prekybos tinklai stengiasi vartojimą kompensuoti spausdami tiekėjus, kad išlaikytų konkurencingą kainą ir pritrauktų pirkėjų. Taip ir susiklostė, kad gamintojams vietinė rinka tampa nepatraukli“, - aiškino S.Besagirskas.

Žvalgosi į tolimas šalis

Iš karto po sunkmečio fiksuotą dviženklį eksporto augimą lėmė ne tai, kad pagrindinės eksporto rinkos krizę išgyveno nesunkiai, o veikiau ryškus sektoriaus nuosmukis, kaip nurodė S.Besagirskas. Lietuvos statistikos departamento ir VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, 2009 metais, vienintelį kartą per pastaruosius šešeris metus, eksportas smuko 5,5 procento.

„Kai stipriai krinti, paskui stipriai augi. Manau, sunkmetį sunkiai išgyveno visa Europa, net skandinavai ir vokiečiai - tiesiog jie atsigavo greičiau. Be to, mūsų įdirbis buvo šiek tiek geresnis ir bankrutavo kai kurių įmonių pagrindiniai konkurentai. Todėl per krizę kartais pavykdavo net padidinti apimtį, nors tai atrodo keista“, - dėstė jis.

Naujausiais duomenimis, Lietuvos maisto pramonės eksporto pagrindinė rinka išlieka Rusija – eksportas į šią šalį sudaro 18,9 proc. viso bendro šakos eksporto. Toliau kaip svarbiausios eksporto rinkos išsirikiuoja Vokietija (13,6 proc.), Latvija (10,4 proc.), Lenkija (7,6 proc.), Italija (7,3 proc.).

S.Besagirskas sakė pastebėjęs labai ryškias verslo pastangas užvaldyti naujas rinkas: Kaukazo, Azijos valstybes, arabų kraštus. Jo teigimu, šis laikotarpis – įdirbio metas, jau po dvejų metų pardavimo apimtis į tolimesnius geografinius regionus turėtų būti pastebimai išaugusios.

Ragina eksportą be tarpininkų

Pašnekovas kritikavo, kad Lietuva iki šiol nėra atlikusi išsamios studijos, kurioje būtų aiškiai matyti, su kokių šalių importu sutampa Lietuvos eksportas. Todėl įmonės pačios priverstos ieškoti potencialių užsienio rinkų, kuriose jų gaminiai galėtų būti paklausūs.

„Štai dabar su viena pieno bendrove intensyviai dirbame, kad jos sūriai įsilietų į Malaizijos rinką. Pamatėme, kad Malaizija itin daug importuoja labai brangių pieno produktų iš Australijos ir Naujosios Zelandijos, tad per mūsų atstovą šioje šalyje susisiekėme su didmenininkais. Tokių projektų turime labai daug. Kitas pavyzdys - vienas Lietuvos alaus gamintojas sėkmingai bando eiti į Peru rinką“, - pasakojo S.Besagirskas.

Jis pažymėjo, kad ateityje į arabų kraštus būtų galima daugiau eksportuoti pieno produktų ir grūdų, bet tai daryti reikėtų be tarpininkų Vakarų Europoje. Mat jau dabar Lietuva eksportuoja produkcijos į šiuos kraštus, tačiau per tarpininkus, kurie atsiriekia didžiąją pelno maržos dalį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"