TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Maisto produktai pasaulyje pinga labiau nei Lietuvoje

2014 02 10 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Sausį pirmą kartą per tris mėnesius smuktelėjo pasaulinės maisto kainos. Daugumos maisto produktų kainos mažėjo ir Lietuvoje.

Rinkos analitikų nuomone, maisto produktų kainų mažėjimą skatino stabilios atsargos ir gamyba, tačiau procesą pristabdė toliau auganti maisto paklausa Azijoje.

Apie Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) pranešimą informuoja forex.lt. Daugelio maisto produktų kategorijų pasiūla pernai ir šių metų pradžioje viršijo paklausą. Kita vertus, dėl didžiulės pieno ir jo produktų paklausos Kinijoje, Artimuosiuose Rytuose ir Rusijoje pieno kainos augo ir sausį.

Be kita ko, aną savaitę Rusijos produktų priežiūros tarnyba „Rospotrebnadzor“ panaikino draudimą importuoti pieno produktus dar iš dviejų Lietuvos bendrovių – „Šilutės Rambyno“ ir „Vilkyškių pieninės“. Taigi, dabar į Rusiją eksportuoti pieną ir jo produktus jau gali 5 Lietuvos bendrovės. Be minėtųjų, anksčiau draudimas buvo panaikintas bendrovėms „Pieno žvaigždės“, „Rokiškio sūris“ ir „Žemaitijos pienas“.

Kryptys - žemyn

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, daugumos maisto produktų kainos mažėjo ir Lietuvoje. Antai grūdų supirkimo centruose sausio 13–19 d. kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 624,7 lito už toną – palyginti su 2013 m. gruodžio viduriu, 8,4 proc. pigiau. Rugių vidutinė kaina sausį (425 litai už toną) sumažėjo 11,4 procento. Įskaitant ir pašarinius grūdus, šie produktai per mėnesį atpigo vidutiniškai 23,5 procento.

2013 m. pabaigoje, palyginti su metų pradžia, Lietuvoje gerokai krito ir cukraus kainos. Tiesa, didmeninė kaina mažėjo akivaizdžiau nei mažmeninė. Antai praėjusių metų sausį didmeninėje prekyboje kilogramas cukraus kainavo 2,73 lito, o gruodį – 2,09 lito, arba 13,5 proc. mažiau. Mažmeninės prekybos rinkoje cukrus nuo 4,09 lito už kilogramą per metus atpigo iki 3,82 lito, arba 6,6 procento.

Kiaulienos supirkimo kainos Lietuvoje per metus sumažėjo 0,5 proc. – nuo 598,11 lito už 100 kilogramų sausį iki 595,16 lito gruodį, o, pavyzdžiui, Lenkijoje kiauliena per šį laikotarpį atpigo 5,6 proc. – nuo 570,18 lito iki 538,08 lito. ES valstybėse kiauliena nuo sausio iki gruodžio atpigo vidutiniškai 4,1 proc. – nuo 584,25 lito iki 560,11 lito.

Lietuvoje pernai mažiau buvo skerdžiama avių, tad pakilo ir šios skerdienos kainos. Aviena per metus pabrango 11,8 proc. (nuo 434 litų už 100 kg iki 485 litų). Kita vertus, mažiau skersta ir galvijų, tačiau jautienos kainos pakluso pasaulinėms tendencijoms – įvairių klasių jautiena atpigo kainos 12–16 procentų.

Daugiau nei 7 proc. krito ir viščiukų broilerių kainos – A klasės skerdenėlės gruodį kainavo vidutiniškai 496,03 lito už 100 kilogramų, palyginti su 534,81 lito sausį. Europoje vištienos skerdenos atpigo vidutiniškai 1,71 procento.

Beveik penktadaliu sumažėjo ir didmeninės kiaušinių kainos – nuo 30,97 lito už 100 vienetų iki 25,1 lito. Lenkijoje šviežių supakuotų kiaušinių didmeninė kaina per metus krito daugiau nei ketvirtadaliu – nuo 33,37 lito iki 24,6 lito. ES valstybėse kiaušiniai per metus atpigo vidutiniškai 17,17 proc. – nuo 539,27 lito už kilogramą iki 446,68 lito.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje praėjusių metų gruodį, palyginti su sausiu, pakilo daugiau nei penktadaliu – nuo 828,79 lito už toną iki 1001,78 lito.

Afrikinio maro mįslė

Ankstoka prognozuoti, kokį poveikį lokaliai Lietuvos rinkai padarys nauji Rusijos draudimai – šįkart Rusija atsisako importuoti lietuvišką kiaulieną dėl atsėlinusio afrikinio maro. Gerą pusmetį užtrukęs pieno ir jo produktų importo iš Lietuvos draudimas didesnio poveikio kainoms nepadarė, juolab kad Lietuvos pieno pramonės įmonės ganėtinai greitai persiorientavo į kitas rinkas. Kiaulienos eksportui ši rizika gali būti didesnė – aptikus židinių kiaulininkystės ūkiuose, šią mėsą tektų realizuoti tik vidaus rinkoje, tačiau ilgainiui ji taptų deficitu, o deficitas kainą koreguoja tik vartotojui nepalankia kryptimi.

Pasak Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjo Alberto Gapšio, prognozuoti artimiausius maisto produktų kainų pokyčius Lietuvos prekybos centruose dar ankstoka, nepaisant akivaizdžių tendencijų pasaulio rinkose. Jo nuomone, bent iki balandžio prekybininkai stengsis nekelti maisto prekių kainų net ir tuo atveju, jei jos imtų kilti pasaulio rinkose – antraip sumažėtų apyvarta, nes žmonės paprastai tokiu metu būna išvarginti būsto išlaikymo sąskaitų.

Kita vertus, anot analitiko, dar nežinia, kuo baigsis afrikinio kiaulių maro istorija. „Trumpuoju laikotarpiu jis vartotojui nebūtų reikšmingas, nes kiauliena ir taip neapsirūpiname, nemažą dalį importuojame, tačiau užsitęsusi maro problema būtų stiprus smūgis Lietuvos kiaulininkystės sektoriui, o kartu ir vartotojui“, – sakė jis LŽ ir priminė 2011 metų epidemiją Jonavos rajone, dėl kurios didmeninė kiaulienos kaina 10 proc. sumažėjo, tačiau mažmeninė netgi pakilo, nes netekusios galimybės eksportuoti, mėsos perdirbimo įmonės stengėsi išgyventi vietos vartotojų sąskaita.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"