TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Maisto produktų kūrimas - lyg namo statyba

REKLAMA  •  2015 09 21 8:50
Liofilizuotos uogos.  UAB „Rūta“ archyvo nuotrauka

„Maisto produktų struktūrų projektavimas“ – skamba komplikuotai, tačiau pasaulyje mokslininkai jau kurį laiką intensyviai dirba kurdami naujus maisto produktus. Šis procesas gali būti prilygintas namo projektavimui. 

Apie tai kalbame su viena labiausiai pripažintų šios srities eksperčių Lietuvoje, KTU maisto produktų technologijos katedros profesore Daiva Leskauskaite ir UAB „Rūta“ atstove Rūta Gilaitiene.

Maisto „projektavimo“ subtilybės

„Čilės profesorius J. Aguilera savo darbuose lygina maisto produktų struktūros kūrimą su namo projektavimu. Statant namą mums nepakanka žinoti, kiek plytų, cemento ir medžio reikės statybai, todėl ir pradedame nuo namo projekto, kuris pateikia visus atsakymus. Lygiai taip pat, jei kurdami maisto produktą žinosime tik jo gamybai reikalingų baltymų, riebalų, angliavandenių kiekį, bet nežinosime, kaip šios medžiagos turi išsidėstyti produkto mikro ir makro struktūroje ir kaip šios struktūros nulems produkto skonį, išvaizdą, stabilumą – produkto nepagaminsime“, – aiškina D. Leskauskaitė.

Šiuo metu KTU, kuriame darbuojasi pašnekovė, kaip tik dalyvauja „Sveikas ir saugus maistas“ programoje, kurios metu mokslininkai ieško ryšio tarp biopolimerų (baltymų, polisacharidų) fizikinių savybių ir jų įtakos maisto struktūrų susidarymui bei savybėms.

Aiškinasi, kaip produkto struktūra keičiasi virškinamajame trakte

Tyrimai maisto struktūros projektavimo srityje sparčiai vystosi, atsiranda naujos kryptys. Prieš du dešimtmečius tiriant maisto struktūrą svarbiausias mokslininkų tikslas buvo užtikrinti kiek galima geresnį produkto stabilumą technologinio proceso bei saugojimo metu.

Tuo tarpu XXI amžiuje tyrėjai kelia sau uždavinį nustatyti, kaip produkto struktūra keičiasi vartotojo virškinamajame trakte ir kaip šie pokyčiai įtakoja tam tikrų maisto komponentų atpalaidavimą bei pasisavinamumą. Pavyzdžiui, pieno produktuose baltymai yra skirtingų struktūrų sudėtinė dalis. Tiriant pieno produktų virškinamumą in vitro ir nustatant biologiškai aktyvių peptidų bei aminorūgščių atpalaidavimą iš skirtingų struktūrų, galima spręsti apie šių produktų įtaką vartotojui.

„Lėtai virškinami pieno baltymai gali būti svarbūs ilgesniam vartotojų sotumo jausmui ir rekomenduojami nutukimo problemas turintiems žmonėms, o greitai virškinami baltymai svarbūs greitam energijos atgavimui ir rekomenduojami sportuojantiems žmonėms“, – komentuoja D. Leskauskaitė.

Efektyvus verslo bendradarbiavimas su mokslu

Anot bendrovės „Rūta“ atstovės Rūtos Gilaitienės, įmonė nuolat ieško naujovių ir siekia kurti sveikesnius, labiau išsiskiriančius iš kitų produktus.

„Atsižvelgdami į tai, kad žmonės labiau rūpinasi savo sveikata, naujus produktus kuriame praturtindami juos natūraliomis augalinėmis žaliavomis. Tokių produktų kūrimui labiausiai reikalinga mokslininkų pagalba”, – pasakoja R. Gilaitienė.

Jos teigimu, verslo ir mokslo bendradarbiavimas šioje srityje yra pakankamai efektyvus.

„Kasmet pateikiame rinkai apie 20-30 naujų gaminių, iki 7 iš jų būna sukurti bendraujant su mokslininkais. Dažniausiai kreipiamės į mokslininkus prašydami atlikti įvairius tyrimus, ieškodami naujovių, konsultacijų. Bendradarbiavimu esame išties patenkinti“, – teigia įmonės „Rūta“ atstovė.

Diskutuos apie agroinovacijas ir mūsų maisto ateitį

2015 m. rugsėjo 25 d. Babtuose vyksiančioje konferencijoje „Agroinovacijos ir maisto technologijos: problemos ir iššūkiai”, kurią organizuoja Lietuvos mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), rengiamasi aptarti pasiekimus agroinovacijų ir maisto krypties technologijų srityje, taip pat – įvertinti inovacinį agro srities potencialą bei galimybes spartinti šios srities SVV subjektų plėtrą bei kūrimąsi.

Konferencijos metu savo pasiekimais, patirtimis bei sėkmės istorijomis agroinovacijų sektoriuje dalinsis įmonių vadovai, mokslininkai, šios srities ekspertai bei inovacijų ir ūkio politiką formuojančių institucijų atstovai.

Renginio metu taip pat veiks ir paroda, kurioje savo inovatyvius sprendimus, technologijas bei pasiekimus pristatys agroinovacijų ir maisto pramonės srityse veikiančios įmonės.

Pagrindinės temos, kurias rengiamasi aptarti konferencijos metu: saugesnis ir funkcionalusis maistas, inovatyvios biožaliavos, augalų selekcija sumanios specializacijos kontekste, produktai ir technologijos, kurios galėtų tapti pasaulinėje rinkoje konkuruojančiais, puikais žinių komercinimo bei technologijų pardavimo sėkmės pavyzdžiais.

Konferencijos globėja – Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija. Konferencija organizuojama įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą projektą „Technologijos ir mokslas inovatyviam verslui“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"