TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Maitina lengvatomis, smaugia mokesčiais

2012 02 10 6:05

Iki 100 tūkst. litų paskolas beveik be palūkanų gaunantys verslo naujokai džiaugiasi galėdami įgyvendinti svajones apie nuosavą verslą, tačiau guodžiasi, jog šią pagalbą nusveria sunki mokesčių našta.

Ieškantieji pinigų naujam verslui pradėti sutinka, kad geriausias sąlygas siūlo "Verslumo skatinimo fondas" (VSF), kuris kompensuoja 95 proc. sumokėtų palūkanų už suteiktą paskolą.

VSF įsteigtas 2009 metų gruodžio pabaigoje Socialinės apsaugos ir darbo (SADM), Finansų ministerijų bei UAB "Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) pasirašyta trišale sutartimi. Lėšos fondui skirtos iš SADM administruojamos Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos finansų inžinerijos priemonės "Verslumo skatinimas", kuri finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis. Paskolas iš šio fondo teikia 57 Lietuvos kredito unijos, Lietuvos centrinės kredito unijos narės. Dvejus metus veikiantis VSF fiziniams asmenims išdavė 41 paskolą, naujoms įmonėms - 124 kreditus, iš viso verslui paskolinta suma - 10,19 mln. litų.

Projekto "Verslumo skatinimas" koordinatorius Tomas Valauskas LŽ sakė, kad iš šio fondo dažniausiai finansuojamos tradicinės verslo sritys - kepyklos, sporto klubai, restoranai, reklamos paslaugų bendrovės ar automobilių techninės priežiūros salonai, tačiau netrūksta ir unikalių verslo idėjų, kurias naujieji verslininkai sugalvoja patys ar atsiveža iš užsienio šalių. Antai paramos kreipėsi sportinio pokerio klubas, radijo stotis ar krepšinio ant batuto aikštelių nuomos verslas.

Koordinatorius teigia neturintis informacijos apie naujųjų verslininkų nesėkmes, tačiau kredito unijos tam yra pasirengusios, nes natūralu, kad kartais verslas nepavyksta. Jis pabrėžia, kad šiemet pagerėjo fondo paskolų išdavimo sąlygos - verslininkams bus grąžinama ne 50 proc., kaip anksčiau, o 95 proc. sumokėtų palūkanų. "Tai reiškia, kad šiuo metu verslo paskolų metinės palūkanos yra tik 0,28 procento. Paskolos, kurių limitas - 86 tūkst. litų, prieinamos ne ilgiau kaip metus veikiančioms labai smulkioms ir vidutinėms įmonėms, komercinę veiklą vykdantiems fiziniams asmenims, socialinėms įmonėms, fiziniams asmenims, siekiantiems įsteigti įmonę arba veikti individualiai", - aiškino jis.

Vis dėlto norint gauti lengvatinę paskolą verslo pradžiai reikia turėti ir dalį savų santaupų. Mat Kredito unijų įstatymas numato, kad kredito unijos nariui galima suteikti ne didesnę kaip dešimteriopo pajinių įnašų dydžio paskolą. Pavyzdžiui, norint gauti, pavyzdžiui, 50 tūkst. litų paskolą, pajinio įnašo dydis turi sudaryti 5 tūkst. litų, o norint gauti 86 tūkst. litų paskolą - 8,6 tūkst. litų. T.Valauskas pažymi, kad pajinius įnašus galima panaudoti kartą per metus paskolos įmokoms arba paskolos grąžinimo laikotarpio pabaigoje paskolai padengti. Be to, 20 proc. paskolos dydžio garantijas įvairiomis užtikrinimo priemonėmis turi pateikti patys verslininkai, nes INVEGA garantiją teikia tik už 80 proc. paskolos.

Pirmuosius žingsnius slegia mokesčiai

LŽ kalbinti jaunieji verslininkai teigė, kad kompensuojamos kredito palūkanos yra menka parama, palyginti su mokėti privalomais didžiuliais mokesčiais. Kiti teigia, kad pinigų pagrindinėms priemonėms įsigyti užtenka, bet nebelieka lėšų savam verslui reklamuoti ir taip pritraukti klientų.

Antrą mėnesį viename Klaipėdos prekybos centre veikiančio japoniško restorano "DAO Klaipėda" direktorė Aida Akelaitytė LŽ pasakojo, jog net ir praėjus tokiam trumpam laikui ji galinti patvirtinti, kad verslas perspektyvus. Anot jos, pirmosiomis dienomis, ypač savaitės pradžioje, dienos apyvarta siekdavo 100 litų, bet dabar, būtent savaitgaliais, ji jau gerokai išauga. Restorano vadovė teigė, kad dabar už kreditą reikia mokėti tik palūkanas, nes paskolos grąžinimas atidėtas pusmečiui. "Klaipėda yra savotiškas miestas, čia reklama nelabai veikia. Žmonės labiau tiki, ką pasakys draugas, pusbrolis ar kaimynas. Taigi norint, kad žmonės apie mus sužinotų ir pradėtų lankytis, reikia laiko", - aiškino ji.

Lengvatinę paskolą verslininkė panaudojo kavinės įrenginiams, baldams, automobiliui įsigyti, nes japonišką maistą išvežioja klientams ir į namus. "Nesigailime pradėję, esame nusiteikę optimistiškai, po truputį judame į priekį, nors pradžia nėra lengva dėl milžiniškų mokesčių. Valstybė galėtų daugiau padėti jaunajam verslininkui. Palūkanų kompensavimas yra tik kruopelytė, palyginti su mokesčių našta. Mūsų įstaigoje dirba 6 darbuotojai, numatome priimti dar vieną, bet darbo jėgai taikomi mokesčiai yra milžiniški", - sakė ji. A.Akelaitytės nuomone, jeigu neturi sukaupęs 15-20 tūkst. litų savų lėšų, verslo geriau nepradėti. Vien įmonei įsteigti reikia 10 tūkst. tūkst litų, be to, esama daug popierizmo, kuris irgi brangiai kainuoja.

Paskola - transportui ir inventoriui

Per televiziją pamatę naują krepšinio rūšį Slamball, kuris  žaidžiamas šokinėjant ant batutų, keli jauni verslininkai užsidegė jį populiarinti Lietuvoje ir kitose ES šalyse. "Parašėme verslo planą, kredito unija suteikė mums lengvatinį kreditą, o šia idėja patikėjusi INVEGA jį apdraudė. Turėjome įnešti pajų ir įkeisti turtą - bendra mūsų įdėta suma sudaro apie 26 tūkst. litų. Už gautą kreditą įrengėme dvi mobilias 40 kvadratinių metrų ploto aikšteles - Slamball ringus, kurie gali būti lengvai transportuojami, taip pat įsigijome sporto inventoriaus ir transporto priemonę", - pasakojo Povilas Gavelis, UAB "Eurozone LT" vadovas.

Pasak jo, iš pradžių Slamball žaidimas bus pristatomas per pramogą "Superfly". Šaltuoju sezonu ji bus siūloma žaisti uždarose patalpose, šiltuoju - per įvairius renginius, miesto šventes, pajūryje. "Krepšinio aikšteles nuomosime fiziniams asmenims gimtadienių, bernvakarių progoms, norinčių papramogauti draugų grupėms, įmonių darbuotojams. Dabar skelbiame Slamball talentų atrankas didžiausiuose Lietuvos miestuose. Žinodami, kad žmonės Lietuvoje mėgsta krepšinį ne tik žiūrėti, bet ir žaisti, tikime, kad šį naujovišką krepšinį lietuviai taip pat pamėgs", - nauja verslo idėja tiki P.Gavelis.

Pusantrų metų veikiančios reklamos gamybos agentūros UAB "Ad Park" vadovas Andrius Kapitančiukas pasakojo, kad prieš pradėdamas savo verslą jis turėjo nedaug patirties reklamos srityje. "Kaip ir buvo reikalaujama norint gauti paramą, įkūrėme įmonę, parašėme verslo planą ir paėmėme 86 tūkst. litų paskolą. Už ją įsigijome plačiaformatę spausdinimo mašiną, medžiagų, sukūrėme 5 darbo vietas", - pasakojo verslo naujokas. Jis prisipažįsta, kad buvo dvejonių, ar šis verslas pavyks, tačiau kai jau pasiryžti ir tiki savo idėja, pasak jo, viską lemia atkaklus darbas ir įdėtos pastangos. "Svarbiausias tikslas buvo pritraukti klientų, kurie tavimi patikėtų, nes šiaip jie neateina, juos reikia užsikariauti. Dabar didžiąją klientų dalį sudaro reklamos agentūros, kurios atveda mums savo stambių klientų iš bankų, telekomunikacijų bendrovių, prekybos centrų. Jau praėjo 1,5 metų nuo veiklos pradžios, todėl galiu sakyti, kad verslas įsibėgėjo", - džiaugėsi verslo sėkme A.Kapitančiukas. Jis pasakojo per ketvirtį sumokėjęs 3 mėnesių įmokas ir kreipėsi į INVEGA dėl 95 proc. palūkanų grąžinimo.

Skaičiai

Nuo 2010 m. liepos pabaigos VSF fiziniams asmenims išdavė 41 paskolą. 124 paskolos buvo išduotos naujoms įmonėms.

Bendra jau suteiktų verslo paskolų suma siekia 10,19 mln. litų.

VS fonde dar liko beveik 33 mln. litų, jis veiks iki 2015 metų.

Šaltinis: VSF

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"