TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Maitina tauriųjų metalų žaliavos

2012 05 23 7:46

"Lietuviškų" tauriųjų metalų žaliavos eksportuotojai teigia, kad šių metų kainų tendencijos biržose neleis pasidžiaugti apyvartos augimu. Vis dėlto šio verslo sėkmė priklauso ir nuo investicijų į rinkodarą, ir nuo patyrimo.

Įvairias atliekas, turinčias tauriųjų metalų, perdirbantys krašto verslininkai teigia, kad Lietuvoje nėra bendrovės, kuri iš pasenusios elektroninės įrangos išgautų grynus tauriuosius metalus - auksą, sidabrą, platiną, paladį ir kitus. Šalyje veikia tik trejetas didesnių įmonių, kurios atgyvenusią buitinę ir pramoninę elektroniką ardo, apdoroja termiškai ir chemiškai, kad galėtų nustatyti, kiek joje yra tauriųjų metalų, ir išgautą "lietuvišką" žaliavą atiduoda perdirbti Vokietijos, Anglijos bei kitoms Vakarų Europos perdirbimo įmonėms. Šios iš pateiktų žaliavų išgauna tauriuosius metalus. Išgryninti "lietuviški" brangūs metalai parduodami pasaulio tauriųjų metalų biržose.

Augti nėra galimybių

Nuo praėjusių metų vidurio iki jų pabaigos tauriųjų metalų kainų kreivė, nustojusi kilti, palaipsniui leidosi. UAB "Novitera" direktorius Jonas Grinskis sakė, kad šiemet tokio aiškumo nėra - vyrauja dideli tauriųjų metalų biržos kainų svyravimai, o tai nepalanku perdirbimo verslui.

J.Grinskis skaičiavo, kad pernai bendrovės apyvarta augo maždaug trečdaliu, palyginti su užpernai, ir siekė apie 54 mln. litų. Vertinant pinigine išraiška, "Novitera", anot jos vadovo, užima trečdalį Lietuvos tauriųjų metalų pusfabrikačių rinkos. Šiemet jos pirmojo ketvirčio pajamos toliau neauga, mažėjant tauriųjų metalų kainoms biržoje, tačiau ir nemažėja - laikosi praėjusių metų lygyje. "Metus baigsime panašiai, kaip pernai", - planavo J.Grinskis.

UAB "EMP recycling" generalinis direktorius Almantas Kybartas svarstė ir sakė negalintis įvardyti aiškios priežasties, kodėl brangiųjų metalų pasaulinės kainos krinta. "Gal tai susiję su Graikija, gal su Iranu, o gal veikia spekuliaciniai veiksniai. Taigi ir mes pardavimo augimo šiemet kol kas neplanuojame", - kalbėjo jis. Pernai bendrovės pajamos iš tauriųjų metalų žaliavos eksporto į Vokietiją, Prancūziją, palyginti su užpernai, padidėjo nežymiai. A.Kybarto skaičiavimu, "EMP recycling" parduoda 0,5 proc. pasaulinės rinkos platinos, išgaunamos iš automobilių ir kitokių katalizatorių.

Perka katę maiše

Nors šio verslo sėkmei, be rinkodaros ir jame dirbančių profesionalų, galinčių nustatyti tauriųjų metalų kiekį iš akies, daug įtakos turi ir svyruojančios pasaulinės metalų kainos, nuo 2003-iųjų veikianti "Novitera" nuostolingų metų savo istorijoje dar neturėjo. Jos vadovas juokais pastebi, kad atliekų su tauriaisiais metalais rinkimo ir iš jų perdirbtos žaliavos eksporto verslas panašus į katės maiše pirkimą.

"Juk pirkdami nebenaudojamą elektronikos įrangą ar automobilių katalizatorius iš karto vizualiai negalime nustatyti, kiek tiksliai juose yra tauriųjų metalų. Dažnai mokame tiek, už kiek visa tai parduoda gamybinės įmonės. Tik išardę, sumalę, specialiai apdoroję žaliavą savo laboratorijoje nustatome, ko ir kiek nusipirkome. Tai atima laiko, be to, kol tauriuosius metalus išgauna užsienio perdirbėjai, vėl praeina tam tikras laikas, per kurį jų kaina biržoje gali žymiai sumažėti", - sakė J.Grinskis.

Jis prisiminė, kad brangiųjų metalų kainos labiausiai krito per krizę, tačiau tų metų pradžioje gautas bendrovės pelnas atsvėrė patirtus nuostolius.

Atliekų lobiai

Paklaustas, iš kur Lietuvoje gaunama tauriųjų metalų pusfabrikačių, verslininkas pasakojo, kad dažnai žaliava perkama iš įmonių, kurios yra uždaromos arba atnaujina savo įrangą. Tai ir ardoma Ignalinos atominės elektrinės įranga, ir telekomunikacijų bendrovių, naftos, chemijos perdirbimo įmonių nebenaudojama technika bei žaliavos. Be to, perdirbama gyventojų atgabenta sena buitinė technika bei nebenaudojamos elektronikos dalys - jos sudaro tik 10-15 proc. atliekų, iš kurių "Novitera" gamina tauriųjų metalų žaliavas, kiekio.

"EMP recycling" daugiausia tauriųjų metalų žaliavos išgauna iš automobilių katalizatorių. Surinktus arba supirktus katalizatorius bendrovė išardo, sumala ir savo laboratorijoje analizuoja tauriųjų metalų kiekį, po to tauriuosius metalus eksportuoja į Vokietiją, Prancūziją.

Tarptautinė energetikos ir automatikos technologijų kompanija ABB padeda metalo kompanijai "Boliden" kurti didžiausią pasaulyje elektronikos metalo laužo perdirbimo įmonę, išgaunant iš metalo laužo varį ir kitus tauriuosius metalus, tačiau Lietuvoje tokios gamyklos statyti neplanuojama, kaip pranešė kompanija, dėl per mažos rinkos.

Kadangi šis verslas turi žaidimo kainomis bruožų ir yra imlus darbui, juo rimčiau užsiima tik kelios mūsų krašto įmonės. UAB "Novitera" direktorius J.Grinskis pažymėjo, kad anksčiau, dar sovietų laikais, pagaminta technika turėjo kur kas daugiau aukso ir tauriųjų metalų, o šiuolaikiniuose kompiuteriuose ir kitoje technikoje brangiųjų metalų gerokai aptirpę. Pavyzdžiui, dabar perdirbus toną kompiuterio pagrindinių plokščių galima išgauti tik 300 gramų sidabro, 80 gramų aukso ir tik 7 gramus paladžio.

Skaičiai

Aukso ir sidabro dirbinių srautas, mln. litų

-    Importas    Eksportas

2009 m.    19,1    11,9

2010 m.    32,3    20,6

2011 m.    26,9    23,0

Šaltinis: Statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"