TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Maitinimo sektorius grimzta

2013 03 23 6:04
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka/Dauguma darbuotojų maitinimo įstaigose dirba už minimalų atlyginimą, todėl jo padidinimas iki 1000 litų verslininkus pastatė į itin nepalankią padėtį.

Augančios sąnaudos ir neatsigaunantis vartojimas jau pernai maitinimo sektoriui skaudžiai kainavo. Šiemet padidinus minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) maitinimo įstaigų savininkai prognozuoja bankrotų bangą.

Maitinimo įstaigų verslas neslepia sunkumų ir prabyla net apie valstybei nesumokėtus mokesčius. Verslininkai įsitikinę, kad sąlygoms nepasikeitus maitinimo sektorius netruks susitraukti - apyvartinių lėšų stoka baigsis bankrotu.

Kreditų biuro "Creditinfo" duomenimis, maitinimo įstaigų sektoriuje bankrotų skaičius pernai augo didžiausiu tempu - 55 proc., iki 113. Šių įstaigų veikloje fiksuojamas ir trumpiausias - aštuonerių metų - veiklos amžius.

Nujaučia verslo baigtį

Panevėžyje įsikūrusio restorano "Vakarinė žara" direktorė Birutė Bernatonienė neslėpė, kad trisdešimt metų gyvavęs restoranas susidūrė su dar nematytais sunkumais. Pašnekovės teigimu, pokyčių nesulaukus per artimiausius keletą mėnesių gali tekti skelbti bankrotą arba pradėti stambią įmonės reorganizaciją.

"Beveik visos Panevėžyje veikiančios maitinimo įstaigos ant bankroto ribos. Mūsų restoranas pragyveno daug krizinių laikotarpių, tačiau taip blogai dar nėra buvę. Mes vieninteliai Panevėžyje likę nuo sovietinių laikų - galima sakyti, visos senos įmonės uždarytos, o mes vis kapstėmės kažkaip. Tačiau dabar turbūt atėjo pabaiga. Šiuos tris mėnesius visiškai neturime apyvartinių lėšų, nemokame net už elektrą, atlyginimų nespėjame laiku sumokėti, delspinigiai auga, situacija blogėja", - rūpesčius vardijo B.Bernatonienė.

Jos teigimu, padėtis ypač pasunkėjo po Naujųjų metų, kai minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) buvo padidintas iki 1000 litų. Kasmet nuosekliai mažėja ir užsakymų dydis: anksčiau banketuose reikėdavo aptarnauti 40-50 asmenų, o dabar jų būna daugiausia 20-30.

"Apyvarta nedidėja, išlaidos auga, o antkainių pakelti negalime, nes konkurencija didžiulė, žmonės labai skaičiuoja pinigus ir derasi. Situacija be išeities", - reziumavo B.Bernatonienė.

Pašnekovės manymu, dabartinėmis sąlygomis bankrotas gresia ne tik jos restoranui, bet ir daugeliui kitų smulkių bei vidutinių įmonių. "Galbūt iš turimų apyvartinių lėšų įmonės dar gali pusmetį pratempti, bet "guma tuoj nutrūks". Tikrai manau, kad bus bankrotų banga", - prognozavo ji.

Pavasarį tikisi pagyvėjimo

LŽ nepanorusi prisistatyti Marijampolėje veikiančio restorano "Keta" darbuotoja patikino, kad išsilaikyti šiame versle yra labai sudėtinga. Du dešimtmečius veikiantis restoranas pastaruoju metu pajuto šiek tiek sumažėjusį gyventojų vartojimą, nors didžiausius sunkumus patiria dėl didelės mokesčių naštos.

"Labai pajutome mokėjimų už elektrą ir dujas padidėjimą, taip pat minimalaus darbo užmokesčio padidinimo pasekmes. Atleisti darbuotojų nenorime, nes jų mums dar prireiks - per užsakomus banketus, gimtadienio šventes. Atsidūrėme aklavietėje", - sakė ji.

Pašnekovės teigimu, restoranas pelną skaičiavo prieš 15-20 metų, o dabar tik rūpinasi, kaip išsilaikyti. Tiesa, pavasarį tikimasi šiek tiek atsikvėpti, nes nuo šio metų laikotarpio iki rugsėjo paprastai jaučiamas klientų pagyvėjimas.

Konkuruoja išskirtinumu

Šiauliuose ir Vilniuje veikiančių armėniškų restoranų "Ararat" atstovė Tatjana Sargsyan sakė, kad nepriklausomai nuo miesto dydžio esminės verslo problemos susijusios su klientų būriu, padidėjusiomis išlaidomis ir menkomis galimybėmis kelti kainas. Tačiau ji neneigė, kad mažesni ir didesni miestai turi savo specifiką.

"Šiauliuose mūsų restoranas veikia dešimtį metų, ten susiformavęs lojalių klientų būrys. Tuo metu Vilniuje, kur veikiame pusmetį, virtuvių pasirinkimas yra didesnis ir žmonės nelabai linkę apsistoti ties viena vieta - jie nori viską išragauti", - skirtumus vardijo pašnekovė.

Vis dėlto T.Sargsyan nesutiko, kad Šiauliuose konkurencija nėra didelė. Anot jos, šalia prekybos centre įsikūrusio "Ararat" restorano per 3-4 metus bankrutavo ir pasikeitė bent penki restoranai. Vilniuje įtemptą konkurenciją, anot jos, užglaisto didesnis gyventojų skaičius, be to, išgyventi bet kokį sunkmetį padeda ir didesni turistų srautai. Mažesniems rinkos žaidėjams - šeimos restoranams - išsilaikyti sektoriuje esą leidžia išskirtinumas, pavyzdžiui, didelės porcijos ir natūralus maistas, kuriuo tenka kovoti prieš aktyvią didžiųjų rinkos žaidėjų rinkodarą.

Tikisi lengvų pinigų

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė augantį restoranų ir kavinių bankrotų skaičių aiškino didėjančiomis sąnaudomis. Anot jos, atlikta analizė parodė, kad kainos restoranuose pakilo 5 proc., o sąnaudos - net 12 procentų. "Nereikia būti genijumi, kad matytum disbalansą. Ir dujos pabrango, ir MMA smulkiajam bei vidutiniam verslui smarkiai atsiliepė, nes šiame sektoriuje žmonės daugiausia dirba už minimalų užmokestį. Manau, kad laukia labai didelė atleidimų banga - ypač tinkliniuose, visoje Lietuvoje veikiančiuose, restoranuose", - prognozavo ji.

Pašnekovė taip pat sakė pastebėjusi klaidingą žmonių įsitikinimą, kad pradėti verslą maitinimo sektoriuje labai paprasta. Toks požiūris lemia nuolatinę naujai duris atveriančių ir užveriančių restoranų kaitą.

"Patalpų, tinkamų teikti maitinimo paslaugas, poreikis didelis, visi klausinėja, domisi. Daug kam atrodo, kad žmonės valgys kaip valgę, taigi verslas visada klestės, bet dabar klientai išrankūs, ieško kokybės", - sakė ji.

Jos manymu, paprastai sektoriuje neišsilaiko idėjos ir kokybės stokojančios maitinimo įstaigos. Nesėkmingai verčiasi ir tos įstaigos, kurių savininkai pervertina savo galimybes. "Geras virtuvės šefas, norintis būti restorano savininku, nebūtinai yra geras vadybininkas ir geba sukontroliuoti visų kitų darbuotojų veiklą, finansus, tiekimą. Taip pat esama mėgėjų, kurie išmano tik paviršinius šio verslo dalykus", - aiškino E.Šiškauskienė.

Pašnekovės manymu, stabilumo sektoriuje įneštų bei jo plėtrą ir investicijas paskatintų subalansuota mokesčių sistema ir nekintančios verslo sąlygos. Kol 80 proc. Europos šalių restoranams bent laikinai sumažina pridėtinės vertės mokestį, Lietuvoje į tokį sąlygų sušvelninimą esą žiūrima priešiškai. E.Šiškauskienė taip pat priminė restoranų uždarymu pasibaigiančius darbo laiko, licencijų apribojimus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"