TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Malkos keliauja į atgyvenų fondą

2016 08 13 6:00
Urėdijos malkinę medieną pjausto 3 arba 2 metrų ilgio rąsteliais. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Modernėjant buičiai lietuvio kasdienybėje vis mažiau vietos lieka įprastoms malkoms. Jau ne tik mieste, bet ir kaimuose šis krosnių kuras vietą užleidžia briketams ir granulėms. Prie naujų veiklų pereina ir prekybos malkomis verslas.

Artėja naujas šildymo sezonas, bet gyventojai į malkų prekybos sandėlius vis rečiau užsuka. „Didysis apsirūpinimas malkomis būna pavasarį, jau pasibaigus šildymo sezonui, o rudeniop malkomis domimasi labai retai“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Šiaulių miškų urėdas Stasys Pališkis. Jo teigimu, dabar nėra nei malkų, nei biokuro paklausos – kiek sudaryta ilgalaikių sutarčių su šilumos tiekėjais, tiek jos ir juda per jėgą, juolab kad jau ir biokuro pirkėjai noriau perka ne iš kirtimo atliekų paruoštą biokurą, o malkinę medieną ir ją patys susmulkina iki reikalingų parametrų.

Kiša koją ir PVM

„Sunku pasakyti, kodėl nėra malkinės medienos paklausos, – svarstė urėdas. – Gal dėl kritusių gamtinių dujų kainų, o gal ir dėl to, kad palyginti šiltos bus pastarosios dvi žiemos.“

Pasak S. Pališkio, urėdijos galėtų gaminti malkinės medienos daugiau vykdydamos sanitarinius kirtimus, bet nėra kas ją pirktų. Šiek tiek nuperka tik įmonės savo patalpoms šildyti, o gyventojai – tik kaloringiausios medienos rąstelių, į prastesnius nežiūri.

Anksčiau daugiau malkinės medienos nupirkdavo malkų gamintojai ir pardavėjai. Tokių smulkių įmonių Lietuvoje daug, bet ir jos, ir gyventojai dėl rąstelių arba kaladžių derasi su privačių miškų savininkais, o pirkti iš urėdijų jiems per brangu dėl medienai nustatyto 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio.

„Malkinės medienos paklausos nėra, bet kainos nemažėja, nes negalime parduoti mažesnėmis už savikainą kainomis. Juk reikia ir su rangovais, ir su darbuotojais atsiskaityti, ir mokesčius mokėti. Be to, nebūna, kad vienu euru ar dviem sumažinus kainą visi skuba pirkti. Kainų skirtumas vienu ar dviem eurais nieko nepakeis – kam reikia pirkti, tas pirks“, – kalbėjo urėdas.

Pasak jo, popiermedis, malkinė ir plokščių mediena sudaro 58 proc. visų urėdijos kirtimų, o ir aukštos kokybės mediena pastaruosius trejetą metų stabiliai pinga. „Išlaidauti negalime, o padėtį vos gelbsti tik atpigę degalai“, – tvirtino urėdas.

Pasak jo, valstybė (urėdijos) ir privatūs miško savininkai valdo maždaug po pusę šalies masyvo, bet jų verslo sąlygos nevienodos. Mat urėdijos privalo vykdyti joms skirtas kirtimo užduotis, o privatūs miškininkai kerta tik tada, kai rinkoje yra gera kaina. „Privatininkas džiaugiasi bet kam pardavęs, o smulkieji malkų gamintoja medieną pjausto čia pat miške. Kai kurie, įsigiję smulkinimo įrangą, čia pat suskaldo ir išveža užsakovams“, – pasakojo S. Pališkis.

Skaldytų malkų ir kaladžių bei rąstelių kainos nedaug skiriasi, todėl jau ir gyventojai daugiau renkasi skaldytas.

Mažas pajamas gaunantiems žmonėms urėdija pasiūlo patiems pasirinkti medienos kirtavietėse už simbolinį mokestį. „ Ten žmonės įdeda daug darbo, bet beveik veltui pasiruošia gerų malkų būsimai žiemai“, – sakė urėdas.

Verslui malkos neįdomios

Lietuvoje yra daugybė smulkių bendrovių, individualiųjų įmonių, prekiaujančių malkomis, bet jų sąrašas tirpsta kartu su šio kuro paklausos mažėjimu. Vienos išnyksta, o kitos persiorientuoja į giminingą verslą – medienos perdirbimą ar prekybą kitu kuru.

Domeikavos (Kauno r.) UAB „Vaimanta“ direktorius Imantas Bernotavičius „Lietuvos žinioms“ pripažino prekybą malkomis visiškai užmetęs. „Malkų rinka labai suspausta. Darbo daug, o naudos maža. Dabar prekiaujame daugiausia pjuvenų ir durpių briketais“, – teigė jis.

Pasak verslininko, briketais, kaip ir malkomis, žmonės stengiasi apsirūpinti jau nuo pavasario, nes ne sezono metu šis kuras pigesnis, o per sezoną gali pabrangti ir ketvirtadaliu. Tik akmens anglys paprastai „prabunda“ vėliau – jas pirkti aktyviau žmonės pradeda rugsėjį.

Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, briketai dešimtadaliu pigesni, bet tai susiję tik su kainomis užsienio rinkose. Kai užsienyje briketai pradedami labiau pirkti ir kyla kainos, atitinkamai brangsta ir Lietuvoje.

I. Bernotavičius neabejoja, kad kasmet briketų ir granulių vis daugiau, o malkų pardavimas mažėja, ir, matyt, šis kuras skaičiuoja paskutines dienas. „Krosnys, kūrenamos malkomis ir anglimis, dar naudojamos tik senuose kaimų namuose, o naujesniuose žmonės įsirengia modernius kietojo kuro katilus. Kūrenti briketus ir granules paprasta ir lengva, o malkoms reikia daug vietos, jas reikia paruošti, sandėliuoti, džiovinti – daug vargo, darbo, o naudos maža. Be to, briketai ir granulės daug kaloringesnės už malkas“, – aiškino verslininkas.

Orientacinės malkų kainos perkant ne mažiau kaip 10 erdmetrių

RūšisKaina, eurais už erdmetrį
Ąžuolas, skaldytas39
Uosis, skroblas, skaldytas39–41
Uosio, skroblo kaladės37–39
Ąžuolo kaladės35–37
Uosio kaladės35–43
Beržas, skaldytas32–33
Beržo kaladės26–35
Juodalksnis25–32
Spygliuočių kaladės31–32
Drebulė25–31

Šaltinis: Malkų pardavėjų interneto svetainės

Kietojo kuro kaloringumo palyginimas

Kuro rūšisKaloringumas, kcal/kg
Akmens anglys5000–7000
Saulėgrąžų lukštų granulės4430
Pjuvenų granulės4000
Durpių briketai3500–4500
Medienos granulės3500–4500
Durpių granulės3850
Malkos1000–2500

Šaltinis: kuras.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"