TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mandagumo vizitas dujų neatpigins

2013 09 06 6:00
Į Vilnių atvyksta Rusijos dujų koncerno "Gazprom" valdybos pirmininkas A.Milleris. AFP/Scanpix nuotrauka

„Lietuvos žinių“ kalbinti rinkos analitikai ir dujų importuotojai nesitiki reikšmingų pokyčių dėl dujų kainos iš šiandien vykstančio „Gazprom“ vadovo ir Lietuvos premjero susitikimo.

Šiandien į Vilnių atvyksta Rusijos dujų koncerno "Gazprom" valdybos pirmininkas Aleksejus Milleris. Vizito metu numatytas jo susitikimas su ministru pirmininku Algirdu Butkevičiumi. Jame bus aptartas Vyriausybės siekis išsiderėti mažesnes „Gazprom“ koncerno dujų kainas Lietuvai.

Ministras pirmininkas A.Butkevičius anksčiau tvirtino, kad Lietuva derybose dėl dujų kainos nedarys jokių nuolaidų „Gazprom“, tačiau tikisi pasiekti bent penktadaliu mažesnę dujų kainą. Premjero teigimu, Lietuva nedarys nuolaidų nei dėl trečiojo ES energetikos paketo, nei dėl ilgalaikės dujų tiekimo sutarties, nei dėl ieškinio Stokholmo arbitraže.

Skubių rezultatų tikėtis neverta

Vaidotas Rūkas, investicinio banko „Finasta Asset Management" fondų valdytojas, mano, kad po šio susitikimo realių rezultatų tikėtis neverta. Pasak jo, prielaidų Lietuvai išsiderėti mažesnę dujų kainą yra, bet abejotina, kad iš karto po šio susitikimo derybos pasuks mums palankia kryptimi. „Susitarimas vienareikšmiškai nebus pasiektas. Tiesiog toliau vyks derybos ir diskusijos“, - LŽ teigė jis. Pasak V.Rūko, Lietuvos premjeras ir „Gazprom“ vadovas tiesiog pasikeis nuomonėmis.

V.Rūkas mano, kad Lietuva derybose su „Gazprom“ turi du pagrindinius svertus: ieškinį Stokholmo arbitražo teisme ir Klaipėdoje statomą suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą. „Neaišku, kokios pozicijos valdžia laikosi. Ar ieškinį arbitraže galima aukoti dėl susitarimo ir mažesnių kainų, ar darome skaidriai – kaip kitos valstybės? Sprendžiant iš pastarųjų arbitražo teismo sprendimų, „Gazprom“ labiau apsimoka iš anksto susitarti, negu laukti sprendimo. Pastaruoju metu mažiausiai trijose bylose arbitražo teismas priėmė sprendimą ne „Gazprom“ naudai“, - teigė analitikas.

Neparankus metas „laužyti rankas“

Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas, finansų analitikas, LŽ teigė, kad vienas stipresnių Lietuvos argumentų galėtų būti tas, kad mokame politinę dujų kainą, kuri yra didesnė nei aplinkinėms valstybėms. „Tačiau vien šiuo argumentu, kai turime labai ribotas galimybes gauti dujų iš alternatyvių šaltinių, manau, bus nelengva palenkti kitą pusę“, - svarstė jis. Vis dėlto, G.Nausėdos nuomone, tarptautinė aplinka deryboms palanki. „Spaudimas „Gazprom“ smarkiai didėja, nes daugelis valstybių stato SGD terminalus. Spaudimas didėja ir dėl skalūnų dujų išgavimo perspektyvų. Tai verčia „Gazprom“ imtis šiek tiek gynybinės taktikos ir komplikuoja jo situaciją. Jeigu „Gazprom“ siekia ilgalaikio bendradarbiavimo su Lietuva, vargu ar tokių santykių perspektyvą užtikrintų „rankų laužymo“ strategija. Tai yra, kai „ranka laužiama“ iki galo žinant, kad Lietuva dar negali pasinaudoti gamtinių dujų tiekimo alternatyva. Tačiau rusai turėtų įvertinti tai, kad jau 2014 metų pabaigoje ar 2015 metais tą alternatyvą turėsime“, - samprotavo pašnekovas.

Silpna derybų pozicija

„Be abejo, mažesnę dujų kainą Lietuvai reikia išsiderėti. Sunku prognozuoti, kiek kaina galėtų būti sumažinta. Bet aišku, jog ji galėtų būti mažesnė, kad truputį atsigautų ekonomika, susijusi su dujų naudojimu“, - LŽ sakė Vladimiras Orechovas, trečios pagal importuojamų gamtinių dujų kiekį bendrovės „Dujotekana“ prezidentas.

Tačiau jis teigė, kad Lietuvos derybų pozicija yra silpna. „Lietuva dujų suvartojimą sumažino nuo 6 mlrd. kub. m per metus iki 3,4 milijardo. Šiemet bus suvartota mažiau negu 3 milijardai. Tai lemia nesubalansuota energetikos politika. Tačiau faktas, kad dujų Lietuva perka mažiau. O pagal nerašytas prekybos taisykles, didesnis perkamų prekių kiekis skatina pardavėją mažinti kainą už vienetą. Tuo pasidžiaugti negalime, nes vartojamų dujų kiekis kiekvienais metais mažėja“, - teigė V.Orechovas.

Sutartis liktų galioti

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, šių metų pirmą ketvirtį šalies gamtinių dujų rinkoje veikė penki dalyviai: AB “Lietuvos dujos“, UAB „Dujotekana“, UAB „Haupas“, AB „Achema“ ir UAB Kauno termofikacinė elektrinė. Gamtinės dujos į Lietuvą buvo importuojamos iš vienintelio išorinio tiekėjo – Rusijos koncerno „Gazprom“. UAB „Dujotekana“ dujas pirko iš tarpininko „LT Gas Stream AG“, o ne tiesiogiai iš AB “Gazprom“.

Gamtinės dujos į Lietuvą importuojamos iš vienintelio išorinio tiekėjo – Rusijos koncerno „Gazprom“. / LŽ archyvo nuotrauka

„Dujotekanos“ perkamų gamtinių dujų vidutinė kaina rugpjūčio mėnesį siekė 369,77 euro, arba 1276,75 lito už 1000 kub. m dujų. “Šiemet dujų kaina beveik nesikeičia, nes naftos kaina ir dolerio santykis euro atžvilgiu svyruoja nedaug“, - sakė V.Orechovas. Pasak jo, „Dujotekanos“ sutartis dėl dujų tiekimo su „LT Gaz Stream AG“ galioja iki 2020 metų.

Į LŽ klausimą, ar ši sutartis būtų keičiama, ar nutraukta, jeigu Vyriausybė su „Gazprom“ išsiderėtų mažesnę dujų kainą Lietuvai, V.Orechovas atsakė: „Vyriausybė tiesiogiai dujų neperka. Dujas perka penkios stambios įmonės, jos paskirsto dujas per visą Lietuvą. „Gazprom“ po milijoną kubinių metrų dujų neparduoda, o parduoda dideliais kiekiais patikimiems partneriams, kurie tikrai gali sumokėti už perkamas dujas. Aišku, jeigu Lietuvai kaina bus sumažinta, ji bus mažesnė visiems partneriams. Jeigu turėsime didesnę kainą negu kiti, nesugebėsime parduoti“, - aiškino jis.

Tačiau tokiu atveju, V.Orechovo nuomone, ilgalaikių sutarčių su tiekėjais keisti nereikėtų. „Tiesiog būtų įvesti kiti koeficientai. Tai gryna matematika“, - pažymėjo jis.

Kada brangs dujos

AB „Lietuvos dujos“ nepanoro komentuoti derybų dėl kainų. “Bendrovė nedalyvauja derybose, kurios vyksta tarp Vyriausybės ir „Gazpom“, todėl komentarų apie jas neteikiame“, - LŽ atsakė Jolita Butkienė „Lietuvos dujų“ Strateginio vystymo skyriaus vadybininkė.

Tačiau „Lietuvos dujų“ specialistai atkreipė LŽ dėmesį, kad dujų kainą gali koreguoti karinis konfliktas Sirijoje ir kiti veiksniai, tarp jų - premjero ir „Gazprom“ vadovo susitikimas bei JAV dolerio vertė euro atžvilgiu. Atkreipiamas dėmesys, kad naftos kainos gerokai didėjo per pastarąjį mėnesį, jų pokyčiai biržose siejami su galimais Vakarų sąjungininkų karo veiksmais Sirijos atžvilgiu ir įtampa Artimuosiuose Rytuose. JAV paskelbus apie trumpalaikius karo veiksmus naftos kainos turi tendenciją mažėti, tačiau nuspėti tikruosius įvykius ir jų pasekmes esą sunku.

„Naftos, naftos produktų ir dėl to didėsiančių gamtinių dujų kainos pasaulio rinkose brangins šių išteklių kainas ir Lietuvoje. Didesnio gamtinių dujų kainų augimo (nebuitiniams vartotojams) galima tikėtis nuo 2013 metų lapkričio mėnesio, kai iki šiol mažėjusios gamtinių dujų kainos galėtų pradėti didėti dėl naftos kainų pokyčių. Jeigu Vakarų sąjungininkų karo veiksmai būtų efektyvūs ir tikslas būtų pasiektas per trumpą laiką, mažėjant naftos kainoms, gamtinių dujų kainos turėtų pradėti mažėti jau kitų metų sausio, vasario mėnesiais“, - teigė „Lietuvos dujos“ specialistai.

Buitiniams vartotojams, pasak jų, gamtinių dujų kainos keisis nuo 2014 sausio 1 dienos. Kol kas jų kilimo grėsmės nėra, o kainos mažėjimo galimybės priklausys nuo Vyriausybės ir „Gazprom“ susitarimų bei naftos kainų pokyčių rinkoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"