TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Maratonus rengia dėl reklamos, ne dėl pelno

2016 08 31 6:00
Maratonų dalyvių skaičius auga ne procentais, o kartais, todėl įmonėms palanku šiems renginiams suteikti savo vardą. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Vilniuje nuolat rengiami įvairiais prekės ženklais karūnuojami maratonai perša mintį, kad lietuviai pasigavo bėgimo sporto madą, o verslo įmonės ją puikiai išnaudoja. Tiek bėgikų skaičius, tiek mokestis už dalyvavimą maratone auga. Vis dėlto prisidengdamos kilnia misija įmonės iš šios veiklos „verslo nedaro“ ir už bėgikų pinigus, nesireklamuoja.

Maratonų skaičius šalyje taip išaugo, kad viešojoje erdvėje kartais juokaujama: „Nori pasireklamuoti – organizuok maratoną.“ Kita vertus, kiekvienam šių maratonų nestinga entuziastų, veikiau priešingai – kai kurių per kelerius metus dalyvių skaičius išaugo aštuonis kartus, kaip ir išsipūtė kaina – už dalyvavimą bėgime reikia mokėti 45 eurus. Tiek vidutiniškai nekainuoja nė bilietas į operą.

Sąnaudų verslas

Net ir maratonų dalyviai neretai mano, kad šie renginiai yra savotiškas verslas – kaip ir bet kurių kitų renginių organizavimas. Kasmet 2–3 bėgimo renginiuose dalyvaujanti vilnietė Agnė (pavardė redakcijai žinoma) pažymėjo, kad nemokamų bėgimų yra nedaug – populiariausieji kainuoja, o po euro įvedimo net gerokai pabrango.

„Už dalyvavimą gauni marškinėlius ir medalį, bet realiai sumoki daug daugiau, nei organizatoriams tai kainuoja. Teoriškai tuos pinigus gali „atsiimti“, jei vaikštai į visokias jų organizuojamas nemokamas treniruotes. Pavyzdžiui, „Nike“ rengia 3 treniruotes per savaitę, moterų bėgimui – viena daugiau. Po bėgimo dažnai duodama vandens. Kai pagalvoji, nemokama 1,5 valandos treniruotė kelis kartus per savaitę – visai neblogai, atliekami specialūs pratimai, gali konsultuotis su kvalifikuotais treneriais. Tiesa, dalyvauti bėgime, kad galėtum eiti į treniruotes, nebūtina – gali ir šiaip jose dalyvauti“, – pasakojo maratonų entuziastė.

Tačiau konsultacijų ir tyrimų bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ direktorius Gintas Umbrasas abejojo, kad įvairius, net ir mokamus, verslo remiamus maratonus galima vadinti verslu. Jo teigimu, tai veikiau „sąnaudų verslas“.

Įmonės, kurios remia šiuos renginius ir kurių vardai puikuojasi maratono pavadinime, esą patiria tik sąnaudas, o jų gaunama nauda – įvaizdžio reklama. Tuo tarpu renginio organizatoriai, kurie atlieka konkrečius darbus, bemaž visą gaunamą paramą ir iš dalyvių surinktas rinkliavas esą išleidžia šiems darbams atlikti.

„Aukso kalnai už šių renginių nesislepia. Kartais darome vieną kitą renginį, ir tikrai nebūna kažkokių paslėptų milžiniškų šaltinių pralobti. O socialinė šių renginių vertė – labai didelė“, – tvirtino G. Umbrasas.

Verslo iniciatyva reikalinga

G. Umbraso manymu, išmatuoti tokių renginių efektyvumą sudėtinga, nes jis priklauso nuo verslo lūkesčių ir efektyvumo matavimo vienetų. Pavyzdžiui, sunku pasakyti, kiek banko remiamas renginys pritraukia jam naujų klientų. Tačiau reguliariai organizuojama pramoga esą neabejotinai palieka žmonių pasąmonėje pozityvios informacijos, kuri vėliau gali turėti įtakos pasirenkant konkrečią kompaniją vietoj jos konkurentų.

„Tokie dalykai turi išliekamąją vertę, nors pamatuoti jų naudą ir sudėtinga. Antra, normalios korporacijos atlieka ir socialinį vaidmenį – tai yra tam tikras uždirbto pelno pasidalijimas. Organizacijos, kurios pasižymi platesniu požiūriu, nuolat remia socialines priemones. Šių, beje, pastaruoju metu ne tiek mažai. Verslas šiuo atžvilgiu tampa pozityvus“, – įsitikinęs įmonės vadovas.

Pasak jo, net tai, kad tokio pobūdžio renginiai yra mokami, visuomenės akyse nesumenkina kilnaus renginio mecenato tikslo. Esą galintys susimokėti už maratoną paprastai supranta, kiek toks renginys vertas ir kad dalį šio renginio sąnaudų padengia rėmėjai.

„Socialiniu požiūriu tokių renginių reikia, nes mūsų individualistų visuomenė nemoka jų organizuoti – sunku tikėtis, kad jie išplauktų iš visiškai privačios iniciatyvos. Paprastai turi atsirasti mecenatas, kuris suteiktų dalinį pastūmėjimą ar paramą“, – aiškino G. Umbrasas.

Mecenatas nesipelno

Nors šiltasis metų sezonas jau baigiasi, ankstyvą rudenį maratonų dar bus ne vienas. Pavyzdžiui, rugsėjo 11 dieną vyks „Danske Bank Vilniaus maratonas“. Banko vardą šis renginys turi nuo 2012 metų.

Dalyvio mokestis jame solidus – maždaug 42 kilometrų distancijos „Danske Bank Vilniaus maratono“ dalyviui kainuoja 45 eurus. Bėgimas trumpesnėse jo distancijose, pavadintose kitų partnerių vardais, pigesnis – nuo 5 iki 30 eurų. Brangiausia šio maratono pramoga – Lietuvos pašto estafetė (apie 42 kilometrai), kainuojanti 80 eurų.

Renginį organizuoja VšĮ „Tarptautinis maratonas“ – ne pelno siekianti organizacija, rengianti ir daugiau bėgimų. Kasmet neįvardijamą pinigų sumą renginiui remti skiriantis bankas „Danske Bank“ teigė taip didinantis prekės ženklo žinomumą, bet iš renginio nesipelnantis.

„Remti šį renginį pradėjome dėl dviejų tikslų. Pirma, prekės ženklo žinomumo ir matomumo, įvaizdžio formavimo. Maratonas yra ištvermės ir orientacijos į tikslą renginys, taigi komunikuoja pozityvias verslo vertybes tiek darbuotojams, tiek visuomenei. Antra, įtraukiame auditorijas“, – sakė „Danske Bank“ Komunikacijos departamento vadovė Birutė Eimontaitė. Anot jos, pirmajame maratone dalyvavo 2,3 tūkst. bėgikų, o pernai – jau 16,6 tūkst., taigi dalyvių augimas viršijo bet kokius lūkesčius.

„Už tuos, kurie bėga, paprastai dar serga artimieji, vadinasi, prekės ženklą mato ir su juo asocijuojasi dar triskart tiek, kiek yra bėgikų“, – pridūrė pašnekovė.

Renginio puslapyje nenurodoma, kaip bus panaudotos iš dalyvių surinktos lėšos.

„Danske Bank“ atstovė B. Eimontaitė dienraščiui tvirtino, jog kompanija į renginio organizatorių biudžetą „giliai nelenda ir daugiau rūpinasi maratono vardo populiarinimu“. Tačiau ji sakė esanti beveik įsitikinusi, kad tiek dalyvių, tiek rėmėjų pinigai „sunaudojami iki nulio“, nes renginys itin didelio masto, o jo organizatorė – ne pelno siekianti organizacija.

Banko atstovė patikslino, kad įmonė maratonui skiria dvi panašaus dydžio sumas: viena tenka VšĮ „Tarptautinis maratonas“ organizacinių poreikiams, o kita investuojama į renginio vertės prekės ženklui sukūrimą: prieš pusmetį organizuojamos bėgimo treniruotės, dalyvauti motyvuojami klientai, renginys populiarinamas.

Kokybiški renginiai kainuoja

Neseniai, rugpjūčio 27 dieną, įvyko dar vienas bėgimas, asocijuojamas su konkrečia verslo įmone – „Nike“ moterų bėgimas. Registracija į šį renginį dalyviams kainavo nuo 15 iki 20 eurų.

Jokios informacijos apie šio renginio surinktų lėšų panaudojimą ar skyrimą labdaros organizacijoms nėra. Tačiau taisyklėse nurodoma, kad kiekviena dalyvė registruodamasi savaime sutinka, kad organizatoriai visas renginio metu padarytas nuotraukas bei filmuotą medžiagą gali laisvai naudoti rinkodaros tikslais.

Vis dėlto „Nike“ tvirtino, kad toks renginys nėra vien būdas pasireklamuoti, o tuo labiau užsidirbti. „Nike“ prekės ženklo atstovė Lietuvoje Milda Monstavičiūtė teigė, kad „šiuo renginiu nesiekiama pelno“. Nors kompanija, anot pašnekovės, į šį renginį kasmet investuoja didžiulę sumą, vien jos, norint surengti kokybišką ir įsimintiną šventę, esą nepakanka. Dėl to dalyvių ir prašoma susimokėti.

M. Monstavičiūtė pabrėžė, kad kainuoja ne tik pats bėgimas, bet ir žinomų Lietuvos grupių koncertas, pramogos specialioje zonoje, dovanos, marškinėliai ir atminimo medaliai. „Kokybiško turinio sukūrimas ir įgyvendinimas reikalauja didelio biudžeto. Už dalyvavimą surinktos lėšos skiriamos renginio sąnaudoms padengti. Ir tai tik labai maža dalis. Tokio renginio be rėmėjų tikrai nebūtų įmanoma įgyvendinti“, – teigė „Nike“ atstovė. Tarptautinis „Nike“ moterų bėgimas Lietuvoje rengiamas nuo 2012 metų. Šis renginys kasmet vyksta ir Stambule, Amsterdame, Tokijuje, Los Andžele ir kt. miestuose.

Labdaringa veikla – netiesioginė

Šią savaitę vyks ir „spalvotas bėgimas“ – 2011 metais sukurtas renginys „The Color Run“, kuris, kaip teigiama, „skatina sveikatingumą ir džiaugsmą“. 5 kilometrų distancijoje bėgikai po kiekvieno kilometro nuo galvos iki kojų išmaudomi skirtingomis spalvomis, o pasiekę finišą gali pasilinksminti muzikos ir spalvų vakarėlyje.

Individuali registracija asmeniui kainuoja 23 eurus, registruojant komandą – 20 eurų.

„The Color Run“ nuo jau minėtų pavyzdžių skiriasi tuo, kad renginys yra pelno siekiantis, o jo vardas nėra siejamas su jokia kitą veiklą vykdančia bendrove. Internetinėje renginio svetainėje nurodoma, kad jį organizuoja pelno siekianti organizacija, kurios pagrindinis tikslas – sukurti aukštos kokybės sveikatingumą skatinančius ir socialiai atsakingus renginius. Tiesa, organizacija, kaip teigia, bendradarbiauja ir su paramos, labdaros organizacijomis.

„Norime iškelti į viešumą svarbias problemas. Tikimės, kad mūsų spalvingieji bėgikai susidomės mūsų labdaros organizacijų pateikiama informacija interneto svetainėje, užsiregistruos gauti jų naujienlaiškius, dalyvauti kitose labdaros organizacijos akcijose ar tapti jų rėmėjais. Mes suteikiame mūsų labdaros partneriams mikrofoną kalbėti tūkstančiams geraširdžių rūpestingų žmonių“, – rašoma interneto svetainėje.

Nurodoma, kad nuo 2012 metų įkūrimo „The Color Run“ jau skyrė labdaros organizacijoms daugiau nei 3 mln. JAV dolerių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"