TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Masalas investuotojams - įvaizdis ir dėmesys

2014 01 20 7:30
Pasak V.Matkevičiaus, vertindami potencialią rinką investuotojai pirmiausia domisi investicijų sąlygomis. LŽ archyvo nuotrauka

Nors Lietuva pagal investicinę aplinką vertinama palankiai, verslo atstovai sutinka, kad šalis dar turėtų stiebtis ir gerinti verslo sąlygas. Kai kurie jų pažymi, kad užsienio investuotojams trūksta valdžios dėmesio jų investiciniams planams.

Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų patrauklumą, praėjusių metų vidurio duomenimis, buvo antra Europoje ir šešiolikta pasaulyje. Taip mūsų šalį pagal turto vertės augimą, turto apsaugos lygį ir galimybę susigrąžinti gautą pelną įvertino leidinys „Foreign Policy“. Pagal šiuos kriterijus Lietuva užima aukštas pozicijas bei lenkia Kiniją, JAV, Airiją, Švediją ir Jungtinę Karalystę.

VšĮ „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento direktorius Justinas Pagirys LŽ teigė, kad žinomi tik pavieniai atvejai, kai potencialūs investuotojai pasižvalgę atsisakė turėtų planų investuoti Lietuvoje ar plėtrą čia laikinai sustabdė. Taip dažniausiai pasielgiama dėl to, kad keičiasi pačios įmonės strategija ir planai.

„Daugumos čia jau veikiančių kompanijų nusiskundimai reti - investuotojai patenkinti sėkminga veikla Lietuvoje. Dažniausi trikdžiai būna nurodomi nelankstūs darbo santykiai, ilgi teritorijų planavimo terminai, taip pat kita biurokratinė našta“, - sakė jis.

Nepasitiki suteikta informacija

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius LŽ tikino, kad investuotojų susidomėjimo galimybėmis investuoti Lietuvoje sulaukiama nuolat. Tačiau jis neslėpė, kad siekdama pritraukti užsienio investicijų didžiųjų miestų valdžia neišnaudoja visų priemonių. Jis įsitikinęs, kad užsienio investicijų atėjimas į Lietuvą priklauso ne tik nuo objektyvių verslo aplinkos rodiklių, bet ir nuo verslo kultūros bei miesto valdžios požiūrio.

V.Matkevičius patvirtino, kad vertindami potencialią rinką investuotojai pirmiausia domisi investicijų sąlygomis. Tačiau šiame etape, anot jo, dažnai susiduriama su netikslia savivaldybių teikiama informacija, todėl apsisprendimą investuoti nemažai lemia kitų investuotojų patirtis.

„Dažniausiai savivaldybė investuotojams aiškina, kad susitvarkyti dokumentus jie galės labai greitai, tačiau investuotojai nebepasitiki vien valdininkų žodžiais ir paklausinėję verslo atstovų, atitinkamų projektus vykdančių struktūrų sužino, kad realiai šis procesas – tris kartus ilgesnis“, - teigė jis.

Valdžia investuotojams nedėmesinga

V.Matkevičius pabrėžė, kad investuotojus būtina patraukti ir kitomis priemonėmis, pirmiausia - nuolatiniu dėmesiu. Antai Panevėžio užsienio investuotojų verslo forume išryškėjo investuotojų nuomonė, kad jiems nemažiau svarbu „matyti žiburiukus valdžios atstovų akyse“.

„Biurokratams investuotojas svarbus tik tada, kai ateina į Lietuvą - paskui jį pamiršta. Nors su juo susikibus už parankės reikėtų vaikščioti iki pat galutinio rezultato. Valdžia turėtų investuotojui pabrėžti, kad padarys viską, kad tik jis pasiliktų mieste ir dar ką nors darytų ateityje. Valdžia turėtų nuolat domėtis investuotojo planais, paraginti jį informuoti, jei kas nors trukdytų. Tokie veiksmai turi būti įrašyti merų ir vicemerų darbotvarkėse“, - įsitikinęs pašnekovas.

Jis taip pat pabrėžė, kad sutelkti dėmesį reikėtų ne tik į naujas, tačiau ir į seniau Lietuvoje veikiančias užsienio įmones. „Reikia nepaleisti investuotojų, jeigu jie pasirodė. Visai kaip gaudant žuvį: jei plūdė niurktelėjo, reiškia, žuvies yra“, - pridūrė jis.

Panevėžyje nusistovėjusią tvarką V.Matkevičius įvertino gana neblogai. Šiuo metu mieste veikia 18 norvegiško kapitalo įmonių - investicine aplinka patenkinti investuotojai sukuria grandininę reakciją ir paskatina kitų verslininkų investicijas. „Pas mus investavę norvegų verslininkai vieni kitiems perduoda informaciją, kuri jiems yra pati patikimiausia“, - sakė jis.

Sąlygos suvienodintos

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro LŽ pažymėjo, kad šiuo metu skirtinguose šalies regionuose užsienio investuotojams taikomos sąlygos yra vienodos. Mat teisinė, mokestinė bazė nesiskiria, o savivaldybės ypatingų svertų neturi. „Tik tiek, kad planuojant ir tvarkant investuotojų detaliuosius planus savivaldybės gali greičiau arba gerokai lėčiau dirbti - nuo savivaldybių darbo priklauso proceso sparta. Aišku, ir požiūris į investicijas savivaldybėse daugiau ar mažiau subjektyvus“, - paaiškino ji.

Tačiau V.Kažuro pažymėjo, kad Lietuva dėl investicijų su kitomis šalimis konkuruoja ne tik mokestine sistema, bet ir darbo jėga, kurios tam tikruose sektoriuose trūksta. Pavyzdžiui, investuotojui gali būti sudėtinga surasti aukštos kvalifikacijos darbuotojų, ypač vidutinėje gamybos grandyje. Be to, kai kurių šalių investuotojams Lietuva yra tiesiog per maža rinka. Dėl šios priežasties, anot pašnekovės, jau kurį laiką nebepritraukiama investicijų iš Vokietijos.

„Esame per maža rinka, o „patogių“ šalių gamybai aplink Vokietiją yra ne viena: Čekija, Slovakija, Slovėnija. Mes sulaukiame investuotojų iš Tailando, Rujos, Baltarusijos ir pan., nors tai ne tos šalys, kurių mes norėtume. Vienu metu Klaipėdoje buvo kalbama, kad mums reikia aukštą pridėtinę vertę kuriančių, su aukštosiomis technologijomis susijusių investicijų, bet šiuo metu vėl laukiame bet kokių, kad tik jų būtų. Supratome, kad ne mes renkamės, o mus renkasi“, - sakė ji.

Kaimynės panašios, bet skirtingos

VšĮ „Investuok Lietuvoje“ atstovas J.Pagirys pažymėjo, kad visos trys Baltijos šalys yra ganėtinai panašios, tačiau Lietuva yra didžiausia iš jų tiek geografiniu, tiek gyventojų, tiek ekonomikos požiūriu. Todėl čia investuotojai turi didesnę tikimybę rasti reikalingų darbuotojų.

„Lietuva yra arčiausiai Vakarų Europos valstybių, o Latvija ir Estija - arčiau Šiaurės šalių. Suomiai yra ypač daug investavę Estijoje būtent dėl geografinio artumo. Susisiekimo galimybės - oro, keltų - turi įtaką verslininkų pasirinkimui. Be to, Estija pasaulyje labiau žinoma, ypač dėl pasiekimų IT bei technologijų srityje. Ten taip pat lankstesni darbo santykiai", - paaiškino jis.

Pašnekovas pabrėžė, kad skiriasi ir Baltijos šalių ekonomikos sandara – Lietuvos pranašumas yra diversifikuota ir mažesniuose miestuose sukurta gamybinė bazė, platus tiekėjų tinklas, o Latvijoje ir Estijoje ekonominė veikla labiau koncentruojama sostinėse.

Pakišo sau koją

Tuo tarpu asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė LŽ nurodė, kad Estija išsiveržė į priekį sėkmingai startavusi Suomijos padedama. Į Latviją didelė dalis užsienio investicijų ateina iš Rusijos – tam įtakos turėjo šalyje nusistovėjęs finansinis liberalumas.

R.Skyrienės teigimu, investicijų požiūriu Lietuva pastaruoju metu ženkliai išsiskiria iš kitų šalių ir daugelyje studijų yra įvardijama kaip patraukliausia Rytų Europoje. Vis dėlto pastaruoju metu, pašnekovės įsitikinimu, šalis žengė keletą klaidingų žingsnių, pirmiausia - pakeitusi pelno mokesčio sistemą. Jos teigimu, investuotojai niekada „nemeldė“ Estijos nulinio tarifo, greičiau atvirkščiai – Lietuvos sistemą gyrė. Be to, lyderio poziciją Lietuva prarado po to, kai latviai, stebėję lietuvius, pirmieji pagerino apmokestinimo sąlygas holdingo kompanijoms.

Investuotojų forumo ekspertai yra išreiškę kritiką Pelno mokesčio įstatymo pakeitimams dėl nuostolių perkėlimo tvarkos, taip pat atkreipę dėmesį į investicinių projektų lengvatos taikymo praktiką. Esą lengvata taikoma tik tiems investiciniams projektams, kurie padidina gamybos apimtis arba įdiegia naują gamybos procesą. Tuo tarpu netaikoma tais atvejais, kai įmonė modernizuoja procesą arba padidina efektyvumą, nekeisdama gamybos apimties.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"