TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Materialinės investicijos pritūpė šuoliukui

2016 09 06 6:00
„NordBalt" elektros jungtis su Švedija buvo viena didžiausių praėjusių metų investicijų Lietuvoje. Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Šių metų pirmasis pusmetis Lietuvoje investicijomis nusileido praėjusiems, tačiau ekonomikos analitikai neabejoja, kad naujas investicijų šuolis laukia jau nuo 2017 metų. Lietuva net ir fiksuodama investavimo nuosmukį pagal jas žengia Baltijos valstybių priešakyje.

Statistikos departamentas pranešė, kad pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje buvo investuota 2,39 mlrd. eurų, arba 2,1 proc. mažiau negu per atitinkamą 2015-ųjų laikotarpį. Investicijų ypač mažėjo pirmąjį ketvirtį – iš viso investuota 0,989 mlrd. eurų, arba 5,7 proc. mažiau negu per pirmuosius tris 2015 metų mėnesius. Truputį daugiau, 1,1 proc., buvo investuota antrąjį ketvirtį – 1,434 mlrd. eurų, palyginti su 1,4 mlrd. eurų praėjusių metų antrąjį ketvirtį.

Nestebina, nes išskirtiniai

„Šie metai investicijoms yra išskirtiniai, todėl lyginti juos su pernykščiais derėtų atsargiau, – „Lietuvos žinioms“ kalbėjo DNB banko vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka ir paaiškino: – 2015-aisiais buvo investicijų pikas, susijęs su 2007–2014 metų laikotarpio Europos Sąjungos (ES) paramos programos pabaiga – užbaigti dideli ES struktūrinėmis lėšomis finansuoti projektai. Dėl to šiemečių materialinių investicijų mažėjimas atrodo ryškesnis.“

SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas „Lietuvos žinioms“ priminė, kad 2015-aisiais materialinių investicijų rodiklius labiausiai gerino užbaigti stambūs energetikos projektai: suskystintų gamtinių dujų terminalas „Independence“, „NordBalt“ jungtis, „Litpollink“ pastotė, keliasdešimt milijonų eurų kainavęs Klaipėdos-Kuršėnų dujotakis, stiprintos elektros jungtys su Klaipėda, vėjo jėgainės Jurbarko, Šilalės, Pagėgių, Mažeikių savivaldybėse. Aktyviai buvo statomi ES paramos lėšomis finansuoti vandens valymo įrenginiai.

„Šiemet tokių didelių projektų nėra, todėl ir materialinių investicijų statistika prastesnė, tačiau padėtis nėra tokia dramatiška, kaip rodo statistiniai palyginimai“, – sakė T. Povilauskas.

Analitikai pažymėjo, kad optimizmo teikia faktas, kad antrąjį šių metų ketvirtį daugiau nei prieš metus buvo investuojama į pramonės įrenginius, žemės ūkį ir, be abejo, technologijas bei ryšius. Ši sritis lieka itin reikli investicijoms.

T. Povilausko nuomone, ryškių materialinių investicijų pokyčių šiemet nebus, nes daugiausia vyksta tik netolimų didžiausių projektų parengiamieji darbai.

„Dabar yra laikinas investicijų atokvėpio laikotarpis, kuriame nenorėtume užsibūti. Jis galėtų užsitęsti, jei didėtų bendras investicinės aplinkos netikrumas, – kalbėjo J. Rojaka. – Tai ir ES ekonomikos netikrumas, nežinomybė dėl naftos kainų. Atrodytų, jau atsispyrėme nuo dugno ir po truputį aiškėja artimiausio laikotarpio investicinė strategija. Teroristiniai aktai šiemet verslui irgi darė įtaką.“

DNB analitikė teigė, jog materialinės investicijos didėjo ir dėl to, kad labai kritus kredito palūkanų normoms įmonės nevengia skolintis ir tikisi papildomai užsidirbti.

Ne dėl rinkimų

Du ketvirčius iš eilės bendrame kontekste išsiskyrė dvigubai augusios administravimo ir aptarnavimo veiklos investicijos. Plika akimi žvelgiant, tai galėtų rodyti Seimo rinkimų artėjimą, tačiau Statistikos departamento Statybos ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Natalija Nikitina iškart „gesina“: „Iš tikrųjų tai kelių savo įstatuose administravimo ir aptarnavimo veiklą įrašiusių pernai buvusių pasyvių įmonių šiųmečio apsipirkimo suaktyvėjimo rezultatas.“

Pasak jos, investicijos į valdžios sektorių nurodomos skyrelyje „Viešasis valdymas ir gynyba“. Investicijos pagal šią poziciją pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 3 proc. didesnės negu prieš metus, o antrąjį – neigiamos (-10 proc.).

Pasak J. Rojakos, pirmąjį ketvirtį, gavęs daugiau biudžeto lėšų, daugiau pirkimų suskubo atlikti gynybos sektorius. Apskritai, anot jos, ketvirtinė investicijų statistika yra labai netiksli, joje daug sezoniškumo, todėl analitikai stengiasi analizuoti ir lyginti visų metų rezultatatus.

Materialinės investicijos Lietuvoje.Šaltinis: Statistikos departamentas

Kaimynų priekyje

„Pagal materialines investicijas atrodome geriau negu kaimynai ir kitos naujosios ES valstybės, kurios pernai nevykdė stambesnių projektų“, – tvirtino T. Povilauskas.

Pasak jo, Latvijoje ir ypač Estijoje, kurios taip pat naudojasi ES struktūrine parama, ekonomika, o kartu ir investicijos pradėjo lėtėti jau praėjusių metų antrąjį pusmetį, juolab kad šiose šalyse nebuvo tokių didelių projektų kaip Lietuvoje.

Analitiko teigimu, artimesniu metu Latvijoje daugiau ES paremiamų materialinių investicijų teks modernizuojamoms Rygos kogeneracinei elektrinei ir Dauguvos hidroelektrinei. Estijos energetikoje pagrindinis elektrinių kuras yra degieji skalūnai, kurių kainos irgi kritusios, tačiau jau patvirtintas Suomijos-Estijos dujotiekio statybos finansavimas.

Jo nuomone, antrasis pusmetis Lietuvoje bus panašus kaip pirmasis, tačiau nekyla abejonių, kad pradedant įsibėgėti ES paramos 2014–2020 programai sulauksime naujo investicijų pakilimo. Šiemet ir toliau daugiau bus investuojama į naujus gyvenamuosius kvartalus ir senųjų renovavimą, o didesni projektai dar tik ruošiami ir siekia ES paramos lėšų. „Normalu, kai užbaigus didelį projektą truputį atsikvepiama ir kimbama į naujus projektus“, – pritarė J. Rojaka.

Investicijos pagal ekonominės veiklos rūšis

Veiklos rūšisInvesticijosI ketv., palyginti su 2015 m. I ketvirčiu, proc.Palyginti su 2015 m. II ketv., proc.
Žemės ūkis, miškininkystė39,66,58,1
Kasyba3,6–73,9–10,7
Apdirbamoji gamyba183,3–26,90,4
Elektros, garo tiekimas85,92,6 k.–40,7
Vandens tiekimas, nuotekos20,6–51,4–77,5
Statyba51,419,22,5
Prekyba108,7–5,41,5
Transportas ir logistika248,5–31,163,6
Apgyvendinimas ir maitinimas5,4–56,9–51,5
Informacija ir ryšiai44,728,893,4
Finansai ir draudimas82,3–10,7
Nekilnojamasis turtas295,5–15,726,8
Profesinė, mokslinė veikla3045,4–37,4
Administravimas7587,32,1 k.
Viešasis valdymas, gynyba187,82,7–10
Švietimas77,4–76,4–81
Sveikatos priežiūra25,4–58,8–26,5
Meninė, pramoginė veikla9,22111,9
Kitas aptarnavimas3,586,591

Šaltinis: Statistikos departamentas, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"