TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Matyti Šventosios uosto statybų pradžia

2010 05 31 0:00
Apie tarpukariu Šventojoje buvusį uostą primena tik išorinių molų likučiai bei
paplatintos Šventosios žiotys.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Ir palangiškiams, ir konsultantams ispanams norisi tikėti, kad kalbos apie Šventosios uosto atstatymo būtinybę pagaliau baigsis, o 2013 metais prasidės konkretūs šio "amžiaus" projekto įgyvendinimo darbai.

Gegužės pabaigoje Klaipėdoje Ispanijos inžinierių, konsultantų ir architektų kompanijos "Alatec" direktorius regioninėms konsultacijoms Enrique Uribarri Marbaras pristatė Šventosios uosto atstatymo galimybių studijos galutinę ataskaitą. Lėšas šiai studijai atlikti - 255 tūkst. eurų - skyrė Ispanijos vyriausybė.

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos atstovės Gedos Marozaitės, kitais metais bus nustatytos tikslios šio projekto įgyvendinimo datos ir finansavimo šaltiniai, t. y. jau bus žinoma, kiek lėšų Šventosios uosto infrastruktūrai atkurti turės skirti KVJU direkcija, kiek parems Europos Sąjunga (ES). Pasak jo, pinigai Šventosios uostui yra rezervuoti.

Nebus Klaipėdos uosto "sandėliukas".

Turint galimybių studijos galutinę ataskaitą tereikia parengti techninį projektą, parinkti rangovą ir pradėti statybos darbus. Šventosios uostui atstatyti, ispanų skaičiavimais, reikėtų 53 mln. eurų (apie 170 mln. litų). Konkretūs statybos darbai galėtų būti pradėti jau 2013 metais.

Ispanų ekspertai prognozuoja, jog lėšos, investuotos į Šventosios uosto atstatymą, turėtų grįžti per 25-30 metų. Tačiau šio infrastruktūros objekto statybos šalininkai Lietuvoje nuolat pabrėžia netiesioginę naudą, kurią duotų funkcionuojantis uostas.

"Latvija turi daugiau nei 10 įvairaus dydžio uostų, o Lietuva tik vieną. Kadangi Šventosios uostelį atstatysime ne vien už savo, o ir už ES lėšas, šį projektą įgyvendinti tikrai verta", - sakė KVJU direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktorius Vidas Karolis.

Palangos meras Vytautas Stalmokas pritaria šiai minčiai ir priduria, kad Palanga seniai laukia, kada prasidės uosto rekonstrukcija. "Šventoji yra Palangos kurorto dalis ir miestui rūpi, kokia veikla čia planuojama. Uosto atstatymo projektas turėtų padidinti Palangos, Šventosios ir viso regiono rekreacinį potencialą. Kita vertus, nesinorėtų, kad šis uostas atliktų Klaipėdos uosto "sandėliuko" funkciją, kad į Šventąją būtų atplukdyta viskas, ko nebereikia Klaipėdos uostui", - sakė kurorto meras.

Atstačius Šventosios uostą, būtų įvykdytas ES reikalavimas, kad Baltijos ir Šiaurės jūrų valstybėse kas 50 pakrantės kilometrų būtų sudarytos sąlygos pramoginiams laivams pasislėpti uoste įvairių pavojų atvejais. Dabar nuo Klaipėdos artimiausias uostelis yra Liepoja, iki kurios per 100 kilometrų.

Iš dvylikos - keturios alternatyvos

Rengdami Šventosios uosto atstatymo galimybių studiją ispanai apžvelgė situaciją panašiuose Suomijos, Danijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos ir kitų valstybių uostuose. Jie išnagrinėjo net dvylika alternatyvių Šventosios uosto variantų, o Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos techninei tarybai pristatė keturis.

Tiek patiems studijos rengėjams, tiek techninės tarybos nariams ir KVJU direkcijos atstovams labiausiai patiko vadinamasis 2B variantas, pagal kurį uostas būtų statomas pietinėje dalyje. Akvatorijos gylis išorinėje, arba jūrinėje, dalyje siektų 6 metrus, vidinėje akvatorijoje - nuo 4 iki 2,5 metro. Gilinant įplaukos kanalą reikėtų iškasti 11 tūkst. kubinių metrų smėlio. Privažiuojamiesiems uosto keliams pakaktų turimos infrastruktūros naudojant Šventosios gatves.

Pagal siūlomą variantą jūroje reikėtų pastatyti apie 400-420 metrų ilgio molus. Rekonstruotame Šventosios uoste šaltuoju laikotarpiu galėtų nuolat švartuotis apie 180 laivų. Taip pat būtų numatyta apie 500 vietų atplaukiantiesiems laivams, kurių ilgis iki 15 metrų. Būtų įrengta vieta ir vienam didesniam, iki 90 metrų ilgio laivui. Kitaip sakant, į Šventosios uostą galėtų atplaukti ir mažas kruizinis laivas.

Šventojoje galėtų nuolat bazuotis Būtingės naftos terminalo plūdurą aptarnaujantys laivai. Šiems vilkikams ir kateriams nebereikėtų kelias valandas plaukti iki Klaipėdos.

Naujame uoste būtų numatytos vietos šiaurinėje Baltijos jūros dalyje patruliuojantiems valstybės institucijų - pasienio, karo, aplinkosaugos laivams. Čia stovėtų gelbėjimo laivai, kurie galėtų greitai nuplaukti prie plūduro, jeigu išsilietų nafta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"