TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mauritanija užkėlė leidimo žvejoti kainą

2012 08 02 7:49
Vidos Bortlelienės nuotrauka/Neseniai Klaipėdoje suremontuotas žvejybos traleris "Kovas" patiria prastovas Atlante.

Trečiadienį iki vidurnakčio visi Europos Sąjungos žvejybos laivai turėjo palikti turtingus Mauritanijos vandenis. Atlante žvejojantys Lietuvos traleriai, kaip ir kelios dešimtys kitų, dabar stovi reide be darbo.

Rugpjūčio 1 dieną baigė galioti Mauritanijos Islamo Respublikos  ir Europos Sąjungos (ES) susitarimas dėl žvejybos. Nors prieš savaitę   Mauritanijos sostinėje Nuakšote buvo pasirašytas naujas dvejus metus galiosiantis žvejybos partnerystės susitarimo protokolas, jis  įsigalios dokumentą ratifikavus ES Parlamentui. Tačiau derybų rezultatas gali būti atmestas, nes Mauritanijoje žvejojančios šalys neslepia pasipiktinimo pasiūlytomis partnerystės sąlygomis ir Europos Komisijos (EK) nuolaidžiavimu. Pasigirdo nuomonių, kad kompensacijoms už kvotas skiriami pinigai - po 70 mln. eurų kasmet - švaistomi veltui. Mauritanijos reakcija į tokius pareiškimus - raginimas ES laivams kuo skubiau išplaukti iš ekonominės zonos.

Toks konfliktas su Mauritanija, pasak žvejų, įsiplieskė pirmą kartą. Šiemet pavasarį laivai dėl politinių nesutarimų buvo išprašyti iš Maroko, o su Senegalu, kurio pakrantė taip pat žuvinga, ES neprisirengia pasirašyti susitarimo. Prie Afrikos krantų žvejoja keli šimtai mažų ir vidutinių tralerių, maždaug 60-70 - didžiųjų žvejybos ES laivų.

Lietuva nepritaria

Lietuvos žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) išplatintame pranešime pažymima, kad mūsų šalies bei visų kitų ES valstybių žvejų bendruomenė nekantriai laukė šių daugiau nei metus trukusių derybų pabaigos, bet jomis nusivylė.

Lietuvių žvilgsniai dabar krypsta į didžiausią žvejybos laivyną turinčią Ispaniją, kurios vyriausybė pareiškė neremsianti tokios sutarties, kai ji bus teikiama tvirtinti Europos Tarybai ir Europos Parlamentui. Žuvininkystės generalinis sekretorius Carlosas Dominguezas dar šią savaitę planuoja sušaukti laivų savininkų asociacijas aptarti susitarimo teksto ir nuspręsti dėl tolesnių žingsnių, kaip ginti Ispanijos laivų interesus.

Europos Komisijos derybininkai nesugebėjo pasipriešinti Mauritanijos institucijų atstovų reikalavimams dėl sunkiai įgyvendinamų techninių žvejybos sąlygų, nors joms kategoriškai prieštaravo Europos žvejybos sektoriaus atstovai. Jie įrodinėjo, kad nepakitus siūlomoms sąlygoms žvejyba Mauritanijoje taps neįmanoma. Dėl to rinkoje gali kilti žuvies kainos.

ŽŪM Žuvininkystės departamento direktorius Darius Nienius LŽ sakė, kad Europos Komisija netinkamai atstovauja šalių žuvininkystės interesams, jau ne pirmą kartą neatsižvelgia į šalių nuomones.

"Mes savo poziciją jau išdėstėme, galime ir dar pakartoti. Bet dabar laukiame Europos Komisijos reakcijos", - teigė D.Nienius. Jo žiniomis, prie Mauritanijos, be 4 Lietuvos laivų, žvejojo Olandijos, Vokietijos, Latvijos didieji traleriai, o daugiausia - Ispanijos laivų.

Paklaustas, ar dėl tokios situacijos mūsų okeaninis laivynas gali visiškai išnykti, D.Nienius neatmetė teorinės tokio scenarijaus galimybės. Laivams likus be žvejybos rajono, "Baltlanta" gali juos išregistruoti iš Lietuvos laivų registro.

Neteko kvotų

"Iki šiol dar buvo galima dirbti, o dabar pagal Mauritanijos siūlomas sąlygas neapsimoka. Europos Sąjungos skirtą nedidelę kvotą šiemet išgaudėme per du mėnesius, nors sutartis galiojo iki rugpjūčio 1 dienos. O plaukiodami su Lietuvos vėliava mūsų laivai negali įsigyti komercinių kvotų - tai draudžia daryti Europos Komisija", - svarstymo apie laivų išregistravimą neslėpė "Baltlantos" direktorius kapitonas Bronius Bikulčius.

Šiuo metu Atlante prie Afrikos krantų reide stovi laivai "Kovas", "Aras", "Irvinga" ir "Balandis".

Lietuvos saugios laivybos administracija patikino, kad "Baltlantos" pareiškimo dėl laivų išregistravimo nėra gauta, nors turint dokumentus toks procesas trunka 5 dienas.

Tarp sunkiai ES įmonėms įgyvendinamų arba žvejybai užkertančių kelią sąlygų nurodomi reikalavimai, kad 60 proc. laivo įgulos sudarytų vietiniai Mauritanijos jūreiviai, 2 proc. laimikio būtų atiduodama vietos valdžiai, žuvis iškraunama tik Mauritanijos uostuose, kuro monopolija, draudžiamos žvejybai zonos nukėlimas nuo 12 iki 20 jūrmylių linijos.

Vien dėl pastarosios priežasties žvejų laimikiai sumažės daugiau nei du kartus. O mokesčiai už žvejybą buvo padidinti - žvejų išlaidos esą gali išaugti iki šešių kartų. Pasak "Baltlantos" atstovų, už 20 jūrmylių galima pagauti tik dešimtadalį to kiekio, kuris sugaunamas dabar. Sąlyga priimti dirbti į laivus vietos gyventojus buvo ir anksčiau, tik mažesnis procentas. Afrikiečiams galima patikėti tik rūšiuoti žuvis, specialistai jų niekur kitur neprileidžia.

Komercinės kvotos, žvejų teigimu, kainuoja dvigubai brangiau nei tos, kurias iš dalies apmoka ES. Ir tai įmonėms labai naudinga. Tačiau šiuo metu jokių kvotų įsigyti neįmanoma.

Maroko žvejybos rajono ES laivai neteko pavasarį. Žvejyba Atlante  užkliuvo ES žmogaus teisių gynėjams, ir Europos Parlamentas balsavo prieš licencijų pirkimą iš Vakarų Sacharą okupavusio Maroko. Pasak D.Nieniaus, dėl Maroko matyti šiokių tokių prošvaisčių, vyksta derybos. Tačiau į Lietuvos iniciatyvas pradėti derybas su Senegalu EK nereaguoja.

Pastaraisiais metais "Baltlanta" supjaustė į metalo laužą 4 laivus, šiuo metu vieną stato. Iš turimų 10 laivų - 6 žvejybos, 4 transportiniai. Pastaraisiais metais laimikiai sumažėjo dešimtadaliu, iki 90 tūkst. tonų. Šiemet sugavimas gal kristi trečdaliu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"