TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mažais žingsneliais į technologinę pažangą

2007 07 27 0:00
L.Domarkienė sako, kad į Lisabonos strategijos įgyvendinimą būtina įtraukti regionus siekiant kuo efektyviau išnaudoti šalies mokslinį ir verslo potencialą mokslo ir ūkio konkurencingumui didinti.
Nuotrauka: @ "Lietuvos žinios"

Įgyvendinant Lietuvos nacionalinės Lisabonos strategijos programą šalies mokslo institucijos raginamos aktyviau dalyvauti europiniuose mokslo tyrimo projektuose, o verslas skatinamas plačiau taikyti inovacijas.

Prabėgo dveji metai, kai buvo sukurta Lietuvos nacionalinės Lisabonos strategijos (LS) įgyvendinimo programa (Lietuvos Respublikos Vyriausybė ją patvirtino 2005 m. lapkritį). Ji sudaryta iš trijų dalių: makroekonomikos, mikroekonomikos ir užimtumo politikos. Už šios programos įgyvendinimo koordinavimą atsakinga Ūkio ministerija. Šiemet rudenį jau antrą kartą Lietuva turės pateikti metinę pažangos ataskaitą, kaip sekasi vykdyti šią programą.

Liepos viduryje į Vilnių atvykę Europos Komisijos (EK) ekspertai aptarė nacionalinės LS programos įgyvendinimo eigą Lietuvoje, ES struktūrinės paramos panaudojimą siekiant šios programos tikslų. EK ekspertų manymu, Lietuva turėtų padidinti mokslinių tyrimų finansavimą, ypač didindama šiai sričiai skirtas valstybės lėšas bei skatindama privataus sektoriaus investicijas į šią sritį.

Partnerystės pranašumas

Pasak Ūkio ministerijos sekretorės Linos Domarkienės, jau yra realių nacionalinės LS pirmojo ciklo programos įgyvendinimo rezultatų - tai politinis susitarimas dėl aukštojo mokslo ir studijų reformos, stiprėjanti verslo ir mokslo partnerystė bei klasterių sąveika, suteiktas ryškus prioritetas moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Šioms sritims numatyta skirti 10 proc. 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos. Prasidėjo realus verslo ir mokslo bendradarbiavimas. 2005-2006 metais Lietuvoje pradėtos steigti nacionalinės technologijų platformos (NTP), kurios pagal tematiką atitinka Europos technologines platformas. NTP strateginiams tikslams suformuluoti, galimybių studijoms ir strateginiams planams parengti Ūkio ministerija skyrė apie 2 mln. litų. "Jau įsteigtos 27 nacionalinės technologijų platformos, kurios padeda sukoncentruoti verslo ir mokslo bendruomenės pastangas, efektyviau dalyvauti kuriant savo sektoriaus strategijas. Socialinė partnerystė yra vienas svarbiausių LS įgyvendinimo aspektų", - sakė L.Domarkienė. Anot jos, vienas iš nacionalinės LS tikslų - pasiekti, kad privatus verslas daugiau naudotųsi mokslo ir tyrimų rezultatais ir pats investuotų į mokslinius tyrimus. Ūkio ministerija inicijavo Nacionalinių technologijų platformų centro, kuris skleistų informaciją, užtikrintų proceso viešumą ir skaidrumą, steigimą. Toks centras veikia prie Lietuvos inovacijų centro.

Ragina nedelsti

EK atstovai apžvelgė Europos technologijų platformas ir jungtines technologijų iniciatyvas. Jie ragino Lietuvą aktyviau įsitraukti įgyvendinant europinius projektus, kuriais siekiama sustiprinti ES, kaip technologiškai inovatyvios ekonomikos, pozicijas, skatinti tarpnacionalinį bendradarbiavimą sferose, kuriose atliekami moksliniai tyrimai ypač svarbūs pramonei. Jie pabrėžė pramonės, tyrimų organizacijų ir viešojo sektoriaus partnerystės svarbą tiek valstybės, tiek Europos lygmeniu.

Teigiamai įvertinę Lietuvos pastangas įgyvendinti nacionalinę LS programą EK atstovai ragino lietuvius ryžtingiau dalyvauti tarptautinių verslo ir mokslo tinklų, tarp jų ir Europos technologinių platformų bei jungtinių technologijų iniciatyvų projektuose. Gegužės mėnesį paskelbtas paraiškų priėmimas dalyvauti įterptinių sistemų ARTEMIS ir inovacinės medicinos IMI projektuose. ARTEMIS projektu siekiama sukurti elektroninių programų aukšto integralumo sistemas, kurios bendrautų viena su kita ir suprastų viena kitą. Šio projekto biudžetas - 2,7 mlrd. eurų. Iš Lietuvos tikimasi, kad ji finansuotų kai kurių projekte dalyvaujančių partnerių tyrimus. Beje, projekte dalyvaujantys Lietuvos tyrėjai būtų finansuojami ir iš jungtinio biudžeto.

IMI projektu siekiama pagerinti medicininių tyrimų procesą, pagreitinti naujų vaistų kūrimą ir klinikinius tyrimus, kad pacientas gautų tikslinę medicininę pagalbą ir kuo mažesnį šalutinį poveikį.

Šiuo metu jungtinių technologijų iniciatyvos numato apimti 6 sritis - tai vandenilio ir kuro elementai, aeronautika ir oro transportas, inovatyvi medicina, įterptinės sistemos ARTEMIS, nanoelektronika 2020 ENIAC bei visuotinė aplinkos ir saugumo stebėsena.

Parengta bendradarbiaujant su Ūkio ministerija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"