TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mažėja Lietuvos žemdirbių pajamos

2016 02 18 6:00
Reuters/Scanpix nuotrauka

Per pastaruosius ketverius metus Lietuvos žemdirbių pajamos už supirktą produkciją sumažėjo daugiau kaip 16 procentų. Padėties negelbėja net pamažu didėjanti visų rūšių Europos Sąjungos (ES) ir nacionalinė parama.

Negalutiniais Lietuvos statistikos duomenimis, bendros šalies žemės ūkio pajamos 2012–2015 metais sumažėjo 111 mln. eurų, iš jų pajamos už parduotą produkciją – 265 mln. eurų.

Pagrindinė šių praradimų priežastis – mažėjančios pasaulinės supirkimo kainos. Mat 80 proc. visų pajamų Lietuvos žemės ūkis gauna už parduotus grūdus, rapsus, pieną ir gyvulius, o didžioji dalis šių produktų eksportuojama.

Nedžiuginanti statistika

Kruopščiai statistinius duomenis renkantis buvęs žemės ūkio ministras, o dabar Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis lygino ne Eurostato, kurio metodika ir skelbiamais duomenimis abejoja, o Lietuvos statistikos departamento duomenis apie supirktą žemės ūkio produkciją, vidutines metines supirkimo kainas ir ES bei nacionalinio biudžeto išmokas.

„Kai sulyginame šiuos duomenis, matome, kad Lietuvos žemės ūkio pajamos iš tikrųjų mažėja. Lietuvos žemdirbių pajamos už parduotą augalininkystės ir gyvulininkystės produkciją praėjusiais metais sudarė 1 mlrd. 360 mln. eurų. 2014 metais ši suma siekė 1 mlrd. 379 mln. eurų, taigi per metus sumažėjo 1 procentu. Tačiau džiaugtis neskubėkime. Šios pajamos nuolat mažėjo: 2012 metais buvo 1 mlrd. 625 mln. eurų, taigi per ketverius metus sumažėjo 16,3 procento. Nuolat važiuojame žemyn“, – savo išvadas dėstė J. Kraujelis.

Jeronimas Kraujelis.Romo Jurgaičio nuotrauka

Vis dėlto jis priminė, kad žemės ūkis Lietuvoje išsilaiko ne tik iš pajamų už parduotą produkciją, bet ir gaudamas tiesiogines išmokas bei įvairias kompensacijas. Tačiau ir šiuos skaičius sudėjus, anot J. Kraujelio, „nieko doro nesidaro“.

2012 metais žemės ūkio pajamos, sudėjus pajamas už produkcijos realizaciją ir visų rūšių ES ir nacionalinę paramą, sudarė 2 mlrd. 29 mln. eurų, o 2015 metais – 1 mlrd. 918 mln. eurų. Taigi, per ketverius metus parama išaugo 154 mln. eurų, bendros žemės ūkio pajamos sumažėjo 111 mln. eurų, iš jų pajamos už parduotą produkciją – 265 mln. eurų.

J. Kraujelio nuomone, pagrindinė Lietuvos žemės ūkio pajamų mažėjimo priežastis – supirkimo kainų slinkimas žemyn. Pasak jo, daugiausia pajamų šalies žemės ūkis gauna iš grūdų, rapsų, pieno ir galvijų pardavimo. Už šią produkciją lietuviai gauna 80 proc. visų žemės ūkio pajamų. „Didžioji dalis šių produktų eksportuojama. Užsienyje nepasišakosi ir kainų nepadiktuosi. Esame priklausomi nuo padėties užsienio rinkose“, – tvirtino jis.

Pajamas tirpdo pinganti produkcija

Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos departamento Ekonominės analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius „Lietuvos žinioms“ dėstė, kad Lietuvos žemdirbių pajamų lygį didžiąja dalimi lemia žemės ūkio produkcijos supirkimo ir materialinių prekių įsigijimo kainos, gamybos apimties didėjimas, taip pat didesnės tiesioginės išmokos. „Šie veiksniai padėjo žemdirbiams išsilaikyti ir plėsti ūkio verslą“, – sakė jis.

Svarbus žemdirbių pajamų ekonominis veiksnys, pasak E. Pranckevičiaus, yra kaina, kuri mokama žemdirbiams už parduotus žemės ūkio produktus. O ji kasmet jau mažėja dviženkliais skaičiais.

Ypač 2014 ir 2015 metais susiklostė žemdirbiams nepalankios žemės ūkio produktų supirkimo kainos: 2014 metais, palyginti su 2013-aisiais, jos sumažėjo 12,2 proc., iš jų augalininkystės produktų supirkimo kainos sumažėjo 15 proc., gyvulininkystės produktų – 9,9 procento.

2015 metais, palyginti su 2014-aisiais, žemės ūkio produktų supirkimo kainos sumažėjo 8,7 proc., iš jų augalininkystės produktų sumažėjo nedaug – 0,5 proc., o gyvulininkystės produktų – 14,8 procento. Dėl Rusijos importo embargo poveikio ir mažėjančių pasaulinių pieno gaminių kainų ypač krito pieno supirkimo kainos.

„Žemės ūkio produkcijos gamybos pokyčiams daugiausia įtakos turi žemės ūkio produktų supirkimo kainos bei jiems pagaminti reikalingų materialinių išteklių kainos“, – pabrėžė Žemės ūkio ministerijos atstovas.

E. Pranckevičius priminė, kad 2015 metais buvo gautas rekordinis grūdų derlius, o tai esą geras ženklas. „Tikimės kad ir toliau augs žemės ūkio produktų gamybos mastas. Tam įtaką darys ir atsigaunanti gyvulininkystė. Tikimės, kad stabilizuosis ir žemės ūkio produktų supirkimo kainos. Pagal parengtas užsienio prekybos prognozes numatomas ir žemės ūkio bei maisto produktų eksporto augimas ateinančiais metais. Visa tai lems ir gaunamas žemės ūkio produktų gamintojų pajamas“, – sakė jis.

Mažiau lieka investicijoms

Kad pernai Lietuvos žemdirbių pajamos gerokai sumažėjo, „Lietuvos žinioms“ tvirtino ir Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas. Jo teigimu, labiausiai nukentėjo pieno ir grūdų gamintojai. „Grūdų kainos nėra džiuginančios. Jos tikrai ne tokios, kokių ūkininkai tikėjosi. Nuo 2012 metų šuolio kaina kasmet mažėja“, – pabrėžė jis.

Žemės ūkio rūmų duomenimis, vien Lietuvos pieno gamintojai nuo 2013 metų yra netekę apie 60 proc. pajamų. Tokių praradimų nepadėjo atsverti žemdirbiams suteikta ES parama.

Ar mažėjant ūkininkų pajamoms gali kristi žemės ūkio produkcijos kokybė – juk investicijoms bei technologijoms lieka mažiau lėšų? A. Stančikas mano, kad tokio pavojaus esama ir tai ūkininkams kelia nerimą ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje, kur mažėja gyvulių skaičius, kartu ir pašarų poreikis, o tai savo ruožtu mažina grūdų augintojų pajamas. „Žemės ūkyje viskas susiję – ir vieno sektoriaus praradimai daro tiesioginę įtaką susijusiems verslams. Grūdų augintojų pajamas tiesiogiai lemia gyvulininkystės, kiaulių ar paukščių augintojų rinkos sveikata, ir priešingai“, – svarstė A. Stančikas.

Jis teigė, kad pieno produkcijos produktyvumas auga, tačiau pieno gamintojai nebegali kaip anksčiau investuoti į labai geros kokybės pašarus ir jų priedus. „Tai savo ruožtu mažina produktyvumą ir kokybę. Prastėjant pašarams, nukenčia pačių gyvulių „kokybė“. Pasekmės gali būti neigiamos“, – mano A. Stančikas.

Gelbsti išteklių kainų stabilumas

Kurias išlaidas, mažėjant pajamoms, žemdirbiai apkarpo pirmiausia? J. Kraujelis mano, kad atsisakyti nelabai yra ko. „Laimė, kad praėjusiais metais sparčiai nedidėjo išteklių kainos. Visi žinome, kad degalai nebrango. Didelio trąšų brangimo irgi nebuvo. Tokiu atveju pajamų sumažėjimas neatsiliepė taip skaudžiai, kaip ankstesniais metais“, – svarstė J. Kraujelis.

Pagrindinės žemės ūkio išlaidos, pasak jo, – tai pirktiniai pašarai kiaulininkystės ir pienininkystės sektoriams, sertifikuotų sėklų pirkimas, dyzeliniai degalai ir trąšos.

„Bendroves visą laiką orientavome, kad nustotų taupyti darbo pajamoms. Atsiranda sudėtingos technikos, reikia kvalifikuotų darbuotojų, išlaikyti kaime jaunimą. Todėl per trejus metus bendrovės darbo užmokestis išaugo 22 procentais. Tai teigiamas ir neišvengiamas procesas, kuris neturi sustoti“, – sakė J. Kraujelis.

Mažėjančios žemės ūkio pajamos produkcijos kokybei, J. Kraujelio nuomone, neturėtų pakenkti. „Mūsų žemdirbių pramušta galva dėl naujausių technologijų. Įvairiuose susitikimuose žemdirbiai vis dažniau kelia klausimą, ar iš tikrųjų reikia 9–10 tonų javų iš hektaro derlingumo, ar būtina iš karvės per metus primelžti 9–10 tūkst. kilogramų pieno. Vyrai susirinkę šneka, kad tokiems rezultatams pasiekti visi technologiniai dalykai turi dirbti kaip šveicariškas laikrodukas. Ar įprastam prekiniam ūkiui reikia tokių rodiklių? Pažangos riba egzistuoja ir perspausti turbūt nereikėtų. Ne socializmas, ir medalių niekas nekabins, turbūt reikia vertinti atsiperkamumą ir ekonominius dalykus“, – svarstė pašnekovas.

Europos nepasivejame

Buvęs žemės ūkio ministras įžvelgia kitą blogybę. Lietuva pagal bendrąją žemės ūkio produkciją per 10 metų nepriartėjo prie ES vidurkio, o netgi truputį nutolo nuo jo. „Skaičiuojant bendrą produkciją vienam hektarui Lietuva yra priešpaskutinėje vietoje ES po Latvijos“, – tvirtino jis.

Įstojus į ES 2004 metais iš vieno hektaro Lietuvoje gauta bendrosios produkcijos, kurios vertė 446 eurai, o 2013 metais – 846 eurai, arba 89,7 proc. daugiau. ES šis rodiklis padidėjo 24,2 procento. „Mums Briuselyje ir sako: ko jūs rėkiate, ko verkiate, šitokiu tempu augate! Tačiau ES vidurkis 2013 metais buvo 2147 eurai produkcijos iš hektaro, palyginti su mūsų 846 eurais. Taigi, gaminame 2,5 karto mažiau“, – dėstė J. Kraujelis.

Pasak jo, tokią padėtį paaiškinti nesunku. Nors Lietuvoje bendrosios sąnaudos vienam hektarui per šį laikotarpį padidėjo 2,3 karto (ES vidurkis 27 proc.), tačiau net iš tolo negalime lygintis su ES. „Į hektarą investuojame 2,5 karto mažiau, atitinkamai mažiau ir pagaminame produkcijos. Pagal šį rodiklį esame paskutiniai ES“, – sakė J. Kraujelis.

Lietuvoje bendrosios sąnaudos hektarui 2013 metais sudarė 786 eurus, o ES – 1930 eurų. „Iš niekur niekas neatsiranda. Ir mūsų tėvai sakydavo: žemei reikia ne tik meilės, bet ir kapitalo. Visada pateikiu ir kitą skaičių: Danijos vieno žemės ūkio darbuotojo našumas yra 13 kartų didesnis negu Lietuvoje. Dėl to pas mus mažesni ir atlyginimai, ir bendrosios pajamos, dėl to ir išvažiuoja mūsų jaunimas į Daniją kiaulių šerti“, – apgailestavo J. Kraujelis.

Lietuvos žemės ūkio pajamos, mlrd. eurų

MetaiPajamos už parduotą augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijąES ir nacionalinė paramaBendra suma
20121, 6250,4042,029
20131,5190,4561,975
20141,3790,5471,926
20151,3600,5581,918

Šaltinis: Statistikos departamentas, ŽŪM, LŽŪB

Šaltinis: Eurostat

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"