TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mažėja užsienio prekybos deficitas

2016 05 11 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Lietuvos užsienio prekybos rodikliai, praėjusiais metais rodę nerimo ženklų, šių metų pradžioje pagerėjo ir daugiausia dėl padidėjusio eksporto bei smuktelėjusio importo ėmė pamažu artėti teigiamo balanso link.

Statistikos departamento duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį iš Lietuvos eksportuota gaminių ir žaliavos už 5,219 mlrd. eurų, o importuota – už 5,568 milijardo. Taigi užsienio prekybos balansas sudarė 384 mln. eurų. Pernai prekių eksportuota už 593 mln. eurų mažiau, negu importuota. Lietuviškos kilmės prekių per pirmus tris mėnesius eksportuota už 3,122 mlrd. eurų, arba 1,7 proc, daugiau negu prieš metus.

Apgauna pigusi nafta

Didžiausią lietuviškos kilmės prekių eksporto dalį, kaip jau įprasta, sudaro naftos produktai. Jų šiemet per tris mėnesius eksportuota už 532 mln. eurų. Tai daugiau nei penktadalis visų lietuviškos kilmės prekių, išvežtų pirmąjį šių metų ketvirtį.

Statistikos departamentas pažymi, kad skaičiuojant pagal vertę naftos produktų šiemet per pirmus tris mėnesius eksportuota mažiau negu prieš metus, tačiau pagal masę šis eksportas smarkiai padidėjo. Taip atsitiko dėl kritusių naftos ir jos produktų kainų. Pavyzdžiui, statistiškai vien kovo mėnesį naftos produktų eksportuota 17,6 proc. mažiau nei 2015 metų kovą, tačiau iš tikrųjų jų eksportuota 51,2 proc. daugiau, skaičiuojant tonomis.

Nafta ir jos produktai sudaro ir didžiausią importo dalį – jų per pirmus 3 mėnesius importuota už 875 mln. eurų. Tai šeštadalis viso importo. Dėl kainų skirtumų naftos ir jos produktų importas šiemet buvo 27,6 proc. mažesnis negu praėjusių metų pirmąjį ketvirtį. Rusija tebėra pagrindinė naftos tiekėja Lietuvai. Daugiausia dėl to ši valstybė yra ir didžiausia Lietuvos užsienio prekybos partnerė.

Eksporto struktūra nesikeičia

Be naftos produktų, didžiausią lietuviškos kilmės prekių eksporto dalį ir šių metų pirmąjį ketvirtį sudarė įvairūs pramonės dirbiniai ir chemijos pramonės bei jai giminingų šakų produkcija. Antai baldų, surenkamųjų statinių, šviestuvų ir panašių gaminių buvo eksportuota už 336,7 mln. eurų, maisto produktų – už 277,1 mln. eurų, augalinių produktų – už 236,5 mln. eurų, iš jų 167,7 mln. eurų teko grūdams, plastikinių ir guminių gaminių – už 235 mln. eurų, gyvūnų ir gyvūninės kilmės produktų – už 235,2 mln. eurų, trąšų – už 184,5 mln. eurų.

Švelnina naujos rinkos

Lietuvos banko Ekonomikos departamento ekonomistas Nerijus Černiauskas pažymi, kad Lietuvos prekių bendro eksporto rodikliai šių metų pradžioje rodo nedidelį užsienio prekybos augimą, o praėjusiais metais eksportas mažėjo. „Prekių eksportas 2015 metais labiausiai sumažėjo dėl recesijos Rusijoje ir Rusijos taikomų prekybos apribojimų. Sulėtėjo ir prekyba su kitomis Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalimis, pavyzdžiui, Baltarusija. Tačiau jau praėjusių metų viduryje padėtis iš dalies stabilizavosi: prekybos su Rusija kritimo tempai buvo lėtesni, – komentuoja analitikas ir priduria: – Kita vertus, Rusija dar taiko prekybos apribojimus, be to, toliau prognozuojamas jos ekonomikos nuosmukis, todėl reikšmingesnės eksporto į ją plėtros nesitikima.“

Pasak jo, svarbus eksporto atsigavimo veiksnys praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje buvo sparčiai augantis eksportas į JAV ir kitas nepriklausančias NVS šalis. „Pastaruoju metu didėja prekyba su tolimesnėmis šalimis. Į jas prekių plūstelėjo jau 2014 metų viduryje. Prie pastarojo augimo galbūt prisidėjo ir silpnesnis euro kursas“, – aiškina Lietuvos banko ekonomistas. Jis atkreipia dėmesį ir į besitęsiantį sėkmingo praėjusių metų javų derliaus eksportą daugiausia į Saudo Arabiją, kuri pernai tapo viena iš 25 svarbiausių Lietuvos užsienio prekybos partnerių.

N. Černiauskas tarp svarbių lietuviškos kilmės produktų eksporto augimo faktų nurodė pastarųjų metų susitarimus, kuriais leidžiama lietuviškas maisto prekes eksportuoti į tolimesnes pelningas rinkas – Tunisą, Čilę, Argentiną, Braziliją.

Lietuvos banko ekonomistas pažymėjo, kad nepaisant Lietuvos užsienio prekybos augimo ženklų šių metų pradžioje kelia nerimą pastaruoju metu mažinamos daugelio šalių augimo prognozės, kurias 2015 metų pabaigoje ir 2016-ųjų pradžioje paskelbė Tarptautinis valiutų fondas.

Pagrindinės Lietuvos užsienio prekybos partnerės 2016 m. I ketv., mln. eurų

ValstybėEksportasImportas
Rusija643,1696,1
Lenkija492,3626,6
Latvija479418,9
Vokietija424,6682,8
JAV315n. d.
Estija262,5186,2
Jungtinė Karalystė249159,2
Švedija240,5215,9
Nyderlandai182283
Visa užsienio prekyba5 219,15 567,5

Šaltinis: Statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"