TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mažėjanti Lietuva

2011 05 16 0:00

Demografinė padėtis, nulemta gyventojų senėjimo ir emigracijos procesų, yra aktualiausia šalies ekonomikos valdymo problema. Naujausi statistikos duomenys tik išryškina šios problemos aštrumą, nors jos priežastys turi gilias socialines ir psichologines šaknis.

Mokslininkai vis dar laužo ietis aiškindamiesi, kaip atsitiko, kad viduramžiais buvusi tokia galinga ir didi Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė tapo nedidele Baltijos valstybe. Žinoma, daug ką lėmė tautų istorinė raida, nes ir kitos didžiosios valstybės patyrė metamorfozių, kol surado savo istorines ribas.

Europiečiai sensta

Šiandien ne tik Lietuva, bet ir dauguma kitų Europos Sąjungos (ES) šalių susiduria su demografiniais iššūkiais. Per pastaruosius 50 metų ES gyventojų gyvenimo trukmė pailgėjo 10 metų, o vidutinis europietis dabar yra 50 metų asmuo, kurio gyvenimo trukmė dėl gyvenimo būdo pokyčių ilgėja.

Lietuva pagal gyventojų amžiaus trukmę atsilieka nuo ES šalių - moterys vidutiniškai gyvena 78,7 metų, vyrai - 67,5 metų, bet ir mūsų šalies gyventojų amžiaus trukmė ilgėja.

Remiantis mokslininkų prognozėmis, galima daryti prielaidas, kad panašios tendencijos išliks ir ateityje. Todėl net esant aukštam užimtumo lygiui tikėtina, kad socialinio draudimo lėšomis finansuojama pensijų sistema susidurs su dar didesne įtampa.

Pajamų nelygybė didžiausia

Akivaizdu, kad siekiant išsaugoti finansinį ir ekonominį šalies stabilumą neužtenka tik reformuoti socialinio ir pensinio aprūpinimo sistemą, reikia rasti ir naujų finansavimo šaltinių jai modernizuoti bei įvertinti esamų šaltinių tvarumą.

ES šalyse, tokiose kaip Danija ir Airija, socialinio aprūpinimo sistema yra iš dalies finansuojama mokestinėmis pajamomis, ir tai sudaro apie 50 proc. visų lėšų. Švedijoje, Didžioje Britanijoje, Kipre ir Liuksemburge valstybės iždo indėlis sudaro apie 45 proc., Lietuvoje - 38 procentus.

ES statistikos duomenimis, Lietuva, Latvija ir Rumunija yra šalys, kur pajamų nelygybė yra didžiausia, - turtingiausių gyventojų pajamos vargingiausiųjų pajamas viršijo 6 kartus, ES vidutiniškai - 5 kartus. Remiantis vien tik šiuo rodikliu galima daryti prielaidą, kad yra pakankamai galimybių mokesčių bazei plėsti.

Socialinių garantijų našta

Lietuva pritarė euro zonos šalių susitarimui "Euro-plius" dėl didesnio ekonominės politikos koordinavimo, kuris numato sąlygas, užtikrinančias socialinio sektoriaus ir viešųjų finansų sistemos stabilumą. Jei šis susitarimas būtų nuosekliai įgyvendinamas, konkurencingumo didėjimas turėtų paskatinti pajamų konvergenciją, nes šiuo metu vidutinis valandinis uždarbis Lietuvoje sudaro 2,74 euro, o vidutiniškai ES - 13,38 euro.

Bet net jei pavyktų sumažinti darbo apmokėjimo skirtumus tarp šalių, emigracijos tendencijoms turėtų įtakos ir kiti veiksniai, tokie kaip viešųjų paslaugų kokybė ir teikiamos socialinės garantijos. Dideli Lietuvos socialinio modelio skirtumai, palyginti su kitomis ES šalimis, yra viena iš ekonominių šalies demografinių problemų priežasčių.

Iš esmės didelio pasirinkimo šalies ekonomikos valdytojai neturi - jei norime išsaugoti valstybę, tenka rimtai ruoštis mokesčių struktūros pertvarkai, priartinant ją prie ES šalių vidurkio ir taip sudarant finansines prielaidas panašiems socialiniams standartams sukurti.

Liberalesnių pažiūrų ekspertai linkę tikėti, kad tiek mažesni mokestiniai tarifai, tiek nedidelė mokestinė bazė padeda pritraukti naujų investicijų ir tai yra viena iš šalies ekonominės politikos pamatinių vertybių. Tačiau šalies ekonomikos modelio atnaujinimas dar nereiškia, kad atsisakoma liberalios ekonominės politikos, ji tiesiog pritaikoma dirbti naujos integruotos ir globalios ekonomikos sąlygomis, kur socialinė infrastruktūra vaidina vis didesnį vaidmenį ir yra viena konkurencingumo sąlygų.

Lietuvos kelias nėra paprastas - kartais valstybė patirdavo nuosmukį, bet ir vėl atsigaudavo sustiprindama savo nepriklausomybę, tada gyventojų skaičius stabilizuodavosi, o inteligentija sutelkdavo visuomenę bendram darbui ir jaunimas rasdavo kur pritaikyti savo jėgas bei idėjas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"